Atnaujinta 2025-01-06
Šventinės dienos ir nedarbo dienos 2025 yra svarbi darbo kultūros dalis, kuri suteikia galimybę darbuotojams atsipūsti ir švęsti reikšmingas šventes. Šios dienos yra apibrėžtos ir Lietuvos darbo kodekse.
Nedarbo dienos 2025 metais Lietuvoje
Sausio 1 d. (trečiadienis) – Naujieji metai
Vasario 16 d. (sekmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Kovo 11 d. (antradienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
Balandžio 20 d. (sekmadienis) – Velykos
Balandžio 21 d. (pirmadienis) – Velykų antroji diena
Gegužės 1 d. (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena
Birželio 24 d. (antradienis) – Joninės (Rasos šventė)
Liepos 6 d. (sekmadienis) – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
Rugpjūčio 15 d. (penktadienis) – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
Lapkričio 1 d. (šeštadienis) – Visų šventųjų diena
Lapkričio 2 d. (sekmadienis) – Vėlinės
Gruodžio 24 d. (trečiadienis) – Kūčios
Gruodžio 25 d. (ketvirtadienis) – Kalėdos
Gruodžio 26 d. (penktadienis) – Antroji Kalėdų diena
Atkreipkite dėmesį, kad kai kurios šventinės dienos gali sutapti su savaitgaliais, o tai gali turėti įtakos nedarbo dienų skaičiui. Patikrinkite savo įmonės tvarkaraštį, kad sužinotumėte, kaip tai bus taikoma jūsų atveju.
Nacionalinės šventės
Nacionalinės šventės yra svarbios kiekvienos šalies kultūrinio identiteto dalis. Jos ne tik atspindi istoriją ir tradicijas, bet ir stiprina pilietinį sąmoningumą bei bendrumo jausmą.
Lietuvos nacionalinės šventės:
- Vasario 16 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
- Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
- Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
Šios šventės ne tik leidžia žmonėms paminėti svarbius istorinius įvykius, bet ir skatina bendruomeniškumą, kultūros puoselėjimą bei tradicijų tęstinumą. Kiekviena šventė turi savo unikalius papročius ir renginius, kurie padeda stiprinti tautinę tapatybę ir bendrystę.
Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Vasario 16 yra itin reikšminga data mūsų šalies istorijoje. Ji pažymi 1918 metų Nepriklausomybės Akto pasirašymą, kuris simbolizuoja kovą už laisvę. Tai puiki galimybė prisiminti ir pagerbti tuos, kurie kovojo dėl mūsų nepriklausomybės.
Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena
Kovo 11-oji pažymi 1990 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimą ir tai yra dar viena itin reikšminga diena mūsų šalies istorijoje. Ši data skatina patriotizmą ir tautos vienybę primindama apie laisvės siekį.
Liepos 6 d. – Karaliaus mindaugo karūnavimo diena
Liepos 6-oji yra Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Tai viena iš svarbiausių datų Lietuvos istorijoje, kuri simbolizuoja valstybės pradžią ir jos autonomiją. Mindaugas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, 1253 metais buvo karūnuotas, o tai atvėrė kelią Lietuvos valstybės formavimuisi.
Šventės ir atostogos
Nedarbo dienos, šventės ir poilsio dienos yra dvi svarbios gyvenimo dalys suteikiančios galimybę atsipalaiduoti, švęsti ir pasimėgauti laiku su artimaisiais. Šventės dažnai yra susijusios su tradicijomis, kultūriniais renginiais ir dvasiniais ritualais, kurie leidžia žmonėms atsiminti savo šaknis ir stiprinti bendruomeniškumą. Tuo tarpu atostogos – tai laikas, kai žmonės atsijungia nuo kasdienio gyvenimo rutinos, leidžia sau keliauti, poilsiauti ar užsiimti mėgstama veikla.
Balandžio 20 d. – Velykos ir Balandžio 21 d. – Velykų antroji diena
Velykos švenčiamos balandžio 20-ąją yra svarbiausia krikščionių šventė simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą ir naujo gyvenimo pradžią. Ši šventė yra ne tik dvasinis įvykis, bet ir svarbus kultūrinis aspektas, kuris apjungia įvairias tradicijas ir papročius. Velykų antroji diena bus balandžio 21-oji, taip pat yra oficiali nedarbo diena Lietuvoje, tad suteikia galimybę žmonėms atsipalaiduoti ir švęsti su artimaisiais.
Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena
Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena yra šventė skirta pagerbti darbo žmones ir jų indėlį į visuomenę. Ši diena primena apie darbuotojų teises, socialinę lygybę ir solidarumą, o daugelyje šalių organizuojamos demonstracijos ir renginiai, kuriuose akcentuojamos darbo sąlygų gerinimo iniciatyvos.
Gegužės 4 d. – Motinos diena
Gegužės pirmąjį sekmadienį, 2025 – gegužės 4-ąją, švenčiama Motinos diena. Nors ši diena nėra oficiali nedarbo diena, tačiau daugelis šeimų ją praleidžia ypatingai, skiria laiko savo mamoms ir pagerbdami motinystės svarbą. Motinos diena yra proga išreikšti meilę ir dėkingumą motinoms už jų besąlygišką meilę, aukas ir palaikymą.
Birželio 1 d. – Tėvo diena
Birželio 1-oji yra Tėvo diena, tai ypatinga diena skirta pagerbti tėvus ir šeimos galvos. Šią dieną daugelis šeimų renkasi kartu, rengia šventes, dovanoja tėvams dovanas ir linksmiai leidžia laiką. Tėvo diena yra ne tik proga pagerbti tėvus, bet ir paminėti jų indėlį į šeimos gyvenimą.
Vasaros šventės
Vasaros šventės yra laikas, kai žmonės renkasi kartu, rengia šventes, dalyvauja kultūriniuose renginiuose ir linksmiai leidžia laiką. Vasaros šventės yra svarbios Lietuvos kultūrai, kadangi jos prisideda prie tautos vienybės ir bendruomenės stiprinimo.
Birželio 24 d. – Joninės
Birželio 24-oji, Joninės, yra tradicinė lietuvių šventė skirta vasaros saulėgrįžai. Šią dieną visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, laužų deginimas ir kitos tradicinės pramogos.
Rugpjūčio 15 d. – Žolinė
Rugpjūčio 15-oji, dar vadinama Žoline, yra svarbi katalikų šventė, skirta Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo garbei. Tai ne tik religinė šventė, bet ir tradicinė žemdirbių šventė, kuomet laukuose vyksta derliaus nuėmimo darbai, o žmonės dėkoja už gausų derlių.
Rudens ir žiemos šventės
Lapkričio 1 rudens ir žiemos šventės yra ypatingas laikotarpis, kuomet gamta ir kultūra susijungia, kviečia žmones švęsti, prisiminti tradicijas ir susiburti su artimaisiais. Nuo derliaus nuėmimo švenčių rudens pradžioje iki šiltų šeimos susitikimų žiemą – šios šventės simbolizuoja ne tik metų laikų ciklą, bet ir bendrystę, dėkingumą ir džiaugsmą.
Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena ir Lapkričio 2 d. – Vėlinės
Lapkričio 1-oji ir lapkričio 2-oji yra skiriamos mirusiųjų atminimui. Visų šventųjų diena ir Vėlinės – tai laikotarpis, kai žmonės lankosi kapinėse, uždega žvakeles ir prisimena savo artimuosius, atiduoda jiems pagarbą.
Gruodžio 24 d. – Šv. Kūčios, Gruodžio 25 d. – Šv. Kalėdos ir Gruodžio 26 d. – Šv. Kalėdų Antroji Diena
Gruodžio 24-26 dienomis švenčiamos Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos, tai svarbiausios žiemos šventės kurios kviečia šeimas prie šventinio stalo. Kūčių vakarą tradiciškai ruošiamas ypatingas patiekalų stalas simbolizuojantis gausą ir vienybę.
