Darbuotojų atleidimas: tipai ir įstatymai

Darbuotojų atleidimas tikrai nėra lengvas darbdaviui. Dažnai darbuotojams atrodo, kad juos atleisti yra labai paprasta. Tai nėra tiesa. Šiuo metu Darbo kodeksas tikrai yra darbuotojo pusėje. Blogai yra tik tai, kad dažniausiai darbuotojai nežino svarbiausių teisinių akcentų, kurie leistų jiems stabiliai jaustis savo darbo vietoje.

Darbuotojas atleidžiamas laikantis Darbo kodekso. Taigi, abi pusės turėtų su jo esminiais aspektais susipažinti su glaudžiau.

Darbo sutarties nutraukimas

Darbo sutarties nutraukimą  reglamentuoja DK (Darbo kodekso) XII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“. Jame yra pažymimą, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama vienu iš trijų būdų.

  • Darbo sutartis pasibaigia tuomet, kai jis yra nutraukiama Darbo kodekso bei kitus įstatymų nustatyta tvarka.
  • Taip pat ji gali būti nutraukiama, kai yra likviduojamas darbdavys be teisių perėmėjo.
  • Taip pat prie darbuotojų atleidimų yra priskirtinas paties darbuotojo mirties atvejis (pagal DK 124 str. 3 p.).

Darbo kodekse šiuo metu yra nurodyti keli standartiniai darbo sutarties nutraukimo atvejai. Tai yra: darbuotojo atleidimas bendru susitarimu, pasibaigus darbo sutarties terminui, darbuotojo prašymu arba dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo darbuotojo.

Sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva

Sutartis gali būti nutraukiama, kai tai inicijuoja darbuotojas.

Neterminuota darbo sutartis

Darbuotojas gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Išimtys galimos, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio įspėjimo termino arba darbdavys sutinka, kad įspėjimo terminas netaikomas.

Terminuota darbo sutartis

Terminuota darbo sutartis negali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva, nebent sutartyje būtų numatyta kitaip.

Darbdavio iniciatyva

Žinoma, kad darbdavys taip pat gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Yra trys pagrindiniai nutraukimo tipai.

Be darbuotojo kaltės

Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį be darbuotojo kaltės, įspėjęs jį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas ir išmokėjęs ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Priežastys nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės išvardintos Darbo kodekse.

Dėl darbuotojo kaltės

Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kaltės veikimo ar neveikimo padaro darbo pareigų pažeidimą, kuris yra esminis darbo sutarties pažeidimas. Esminiais darbo sutarties pažeidimais laikomi šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, sukėlę ar galėję sukelti didelę žalą darbdaviui, taip pat darbuotojo nusikalstama veika, nesuderinama su jo atliekamomis pareigomis.

Šalims susitarus

Darbo sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu šalims susitarus. Šiuo atveju sudaroma rašytinė darbo sutarties nutraukimo sutartis, kurioje nurodomos sutarties nutraukimo priežastys ir sąlygos.

Prieš nutraukdamas darbo sutartį – darbuotojas ar darbdavys privalo susipažinti su Darbo kodeksu ir kitomis teisės normomis, kurios reglanentuoja darbo sutarties nutraukimo tvarką.

Darbuotojų atleidimo iš darbo įforminimo peripetijos

Teisės aktai griežtai nurodo – prieš kiek laiko turi būti įspėjamas darbuotojas arba darbdavys apie norimą nutraukti sutartį.

Jeigu darbuotojas bus atleidžiamas darbdavio iniciatyva – tuomet jis privalo asmenį apie įspėti bent jau prieš dvi savaites.

Rekomenduojama kreiptis į teisės specialistą, kuris galėtų patarti konkrečioje situacijoje ir padėti parengti reikiamus dokumentus.

Jeigu yra darbuotojo kaltė – nereikia taip ilgai laukti. Dažniausiai yra susitariama asmeniškai. Tiesa, visada reikia laikytis įstatymų ir dokumentus tvarkyti laikantis Kodekso.

Darbo sutarties pabaiga yra įforminama atskiru, surašytu įsakymu. Sutarties nutraukimo egzemplioriai turi būti du: vienas duodamas darbuotojui, o kitą turi pasilikti darbdavys.

Tiesa, nors dažniausiai susitarimas dėl sutarties nutraukimo dažniausiai yra įgyvendinamas iš anksto, tačiau oficialiai sutartis yra laikoma nutraukta paskutinę darbuotojo darbo dieną.

Atsiskaitymas už darbą: išeitinė išmoka

Darko kodekse 141 straipsnyje taip pat yra aptariama – kaip turi būti atsiskaitoma su darbuotoju už jo atliktą darbą. Įstatymas nurodo, kad darbdavys privalo su darbuotoju pilnai atsiskaityti jo paskutinę darbo dieną (nebent yra kitaip susitarta).

Taip pat įstatymas nurodo, kad:

Jeigu asmuo toje pačioje darbo vietoje dirba ilgiau nei 5-erius metus – jam turi būti mokama ilgalaikio darbo išmoka.

Norint gauti šią išmoką – privalu atitikti tam tikras sąlygas:

1.                                Asmuo buvo atleistas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės).

2.                                Iki atleidimo pas darbdavį nepertraukiamai dirbo 5 ar daugiau metų (įskaitant perkėlimo atvejus).

3.                                Per 3 mėnesius po atleidimo neįsidarbina pas tą patį darbdavį.

4.                                Nebuvo biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas.

5.                                Kreipėsi dėl išmokos skyrimo ne vėliau kaip per 12 mėnesių po atleidimo iš darbo.

Norint gauti šią išmoką reikia ne vėliau nei per pusę metų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA). Plačiau apie šią išmoką skaitykite čia.

Jeigu asmuo dirba ilgiau nei vienerius metusatleidžiant darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 8 d., – jam turi būti išmokama dviejų jo VDU (vidutinių darbo užmokesčių) dydžio išeitinė išmoka.

Jeigu asmuo dirba mažiau nei vienerius metus – tuomet turi būti išmokama pusės vidutinio darbo dydžio išmoka.

Naudingos nuorodos: