Neapmokamos atostogos: pagrindinės taisyklės ir nauda darbuotojams

Atnaujinta 2026-06-26

Neapmokamos atostogos – tai galimybė darbuotojui laikinai neatvykti į darbą, kai dėl asmeninių, šeiminių ar kitų svarbių priežasčių reikia laisvo laiko, tačiau už šį laikotarpį darbo užmokestis nėra mokamas. Nors tokios atostogos nėra tokios dažnos kaip kasmetinės, praktikoje jos pasitaiko gana dažnai – darbuotojai jų prašo dėl artimųjų slaugos, šeimos įvykių, studijų, asmeninių reikalų ar kitų nenumatytų aplinkybių.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad ne kiekvienu atveju darbdavys privalo suteikti neapmokamas atostogas. Vienais atvejais tai yra darbuotojo teisė, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, o kitais – viskas priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio susitarimo.

Kas yra neapmokamos atostogos?

Neapmokamos atostogos – tai laikotarpis, kai darbuotojas laikinai neatlieka savo darbo funkcijų ir už šį laiką negauna darbo užmokesčio. Nors atlyginimas nemokamas, darbo sutartis išlieka galioti – darbuotojas nepraranda savo darbo vietos ir, pasibaigus atostogoms, grįžta į tas pačias arba lygiavertes pareigas.

Svarbu nepainioti neapmokamų atostogų su kasmetinėmis atostogomis. Kasmetinės atostogos yra apmokamos ir suteikiamos darbuotojui pailsėti, o neapmokamos atostogos dažniausiai pasirenkamos tada, kai reikia papildomo laiko asmeniniams reikalams.

Kada darbdavys privalo suteikti neapmokamas atostogas?

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato atvejus, kai darbuotojo prašymas turi būti tenkinamas. Tokiais atvejais darbdavys negali atsisakyti suteikti neapmokamų atostogų, jeigu darbuotojas pateikia prašymą ir yra pagrindas joms gauti.

Privalomai suteikiamos neapmokamos atostogos gali būti susijusios su šeiminėmis aplinkybėmis, vaikų auginimu, artimųjų slauga ar kitais Darbo kodekse numatytais atvejais. Atskirais atvejais jų trukmė priklauso nuo konkrečios situacijos ir teisės aktų reikalavimų.

Kada neapmokamos atostogos suteikiamos tik šalių susitarimu?

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai darbuotojui reikia kelių dienų ar net kelių savaičių laisvo laiko, tačiau tokia situacija nėra numatyta Darbo kodekse.

Pavyzdžiui:

• ilgesnei kelionei;
• asmeniniams projektams;
• persikraustymui;
• papildomam poilsiui;
• kitoms asmeninėms priežastims.

Tokiais atvejais darbdavys nėra įpareigotas suteikti neapmokamų atostogų. Sprendimas priimamas bendru darbuotojo ir darbdavio susitarimu, įvertinus įmonės veiklos poreikius bei galimybę organizuoti darbą darbuotojo nebuvimo metu.

Ar reikia rašyti prašymą?

Taip. Neapmokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojui pateikus prašymą.

Prašyme rekomenduojama nurodyti:

• darbuotojo vardą ir pavardę;
• pageidaujamą atostogų laikotarpį;
• neapmokamų atostogų priežastį (jeigu ji svarbi pagal teisės aktus);
• prašymo datą.

Jeigu neapmokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekse numatytu pagrindu, darbdavys gali paprašyti pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

Ar neapmokamos atostogos įskaičiuojamos į darbo stažą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų.

Neapmokamos atostogos gali turėti įtakos darbo stažui, nuo kurio priklauso kasmetinių atostogų kaupimas. Todėl prieš planuojant ilgesnį neapmokamų atostogų laikotarpį verta pasidomėti, kokias pasekmes jis gali turėti konkrečiai jūsų situacijai.

Taip pat ilgesnės neapmokamos atostogos gali turėti įtakos socialinio draudimo įmokoms, todėl prieš priimant sprendimą rekomenduojama įvertinti visas galimas pasekmes.

Ar galima dirbti kitur neapmokamų atostogų metu?

Pats neapmokamų atostogų faktas automatiškai nedraudžia dirbti kitur. Vis dėlto reikėtų įvertinti darbo sutartyje numatytus susitarimus dėl nekonkuravimo, konfidencialumo ar kitus įsipareigojimus darbdaviui.

Jeigu kyla abejonių, verta iš anksto aptarti situaciją su darbdaviu ir įsitikinti, kad papildoma veikla nepažeis darbo sutarties sąlygų.