Nevyriausybinių organizacijų apskaita internetu

Nevyriausybinė organizacija, arba NVO, yra nepriklausoma juridinių asmenų organizacija, nepavaldi valdžios ar jos įsteigtoms institucijoms.

NVO dažniausiai dirba socialinių, aplinkosaugos, humanitarinių ar kitų visuomenei svarbių klausimų tikslais. Tokios įstaigos veikla gali būti tiek pelno, tiek nepelno siekiančios, tačiau įprastai sutinkamos nepelno siekiančios organizacijos.

Nevyriausybinė organizacija dažnai painiojamos su nepelno siekiančiomis organizacijomis ir fondais, nors ir turi bendrų bruožų, tačiau tai nėra sinoniminės sąvokos.

• Nepelno siekianti organizacija – socialinių, švietimo, kultūros, aplinkosaugos ar kitų visuomeninių tikslų siekimas. Nepelno siekiančios organizacijos gali būti ir NVO, bet ne visos NVO yra nepelno siekiančios.

• Fondas – įprastai nepelno siekianti organizacija, kuri renka ir valdo lėšas tam tikriems tikslams – stipendijoms, moksliniams tyrimams, kultūros projektams – finansuoti. Fondas gali būti NVO rūšis, tačiau ne visos NVO yra fondai.

Nevyriausybinių organizacijų funkcijos

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje grįstomis praktikomis, nevyriausybinės organizacijos užsiima visuomenine veikla šalies mastu. Vadovo vaidmuo yra esminis užtikrinant organizacijos veiklos efektyvumą ir skaidrumą. Ši savanorystės pagrindu grįsta veikla nesiekia politinės valdžios, veikia atskirai nuo politinių partijų. Tarp nevyriausybinių organizacijų nepatenka religinės bendruomenės, neužsiimančios papildoma visuomenine praktika.

Pagrindinės NVO funkcijos

• Paslaugų teikimas – socialinė rūpyba, informacinės paslaugos, konsultacijos, darbo ir paramos teikimas savo nariams ar klientams.

• Interesų atstovavimas – idėjos ar grupės interesų atstovavimas siekiant pakeisti viešąją tvarką ar politiką.

• Savitarpio pagalba – bendrų interesų ar poreikių vienijama grupė teikianti bendradarbiavimo galimybę.

• Ištekliai ir koordinavimas – veikia kaip jungtis tarp NVO ir sektoriaus ir valdžios institucijų.

Viešosios politikos veiklos sritys apima pilietinės visuomenės plėtrą, viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą, labdaros ir paramos teikimą bei kultūros, švietimo, sveikatos ir aplinkosaugos srityse veiklą. Nevyriausybines organizacijas vienija žmogaus teisių gynimas, socialinės atskirties mažinimas ir viešosios tvarkos priežiūra.

Lietuvoje veikiančios NVO padeda stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, skatindamos piliečių dalyvavimą viešosios politikos formavime. Jos veikia kaip tiltas tarp valdžios institucijų ir visuomenės, suteikdamos žmonėms galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir viešųjų paslaugų teikime.

Be to, viena NVO praktikos sričių – valstybės įstaigų veiklos stebėjimas ir kontrolė siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi priimtų įstatymų ir teisės normų.

Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje plėtra

Nepriklausomos organizacijos Lietuvoje kūrėsi jau XIX a. 1900 metais šalies registruose buvo užfiksuotos 26 labdaringos juridinių organizacijos, susijusios su socialine globa ir parama filantropijos tikslais.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, nuo 1918 iki 1940 metų, nevyriausybinės organizacijos atliko svarbų vaidmenį valstybės kūrimo ir visuomenės stiprinimo procese.

Šios organizacijos buvo įsteigtos siekiant įvairių tikslų: nuo socialinės pagalbos iki kultūros ir švietimo plėtros. 1937 metais Lietuvoje aktyviai veikė 7774 įvairios asociacijos, paramos fondai, profesinės sąjungos ir kultūrinės draugijos.

1929-1940 metais veikė „Lietuvos moterų taryba“, kuri buvo viena iš pirmųjų organizacijų, siekiančių pagerinti moterų ir vaikų gyvenimo sąlygas, skatinti moterų teisę balsuoti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Kitos organizacijos, tokios kaip nuo 1922 metų veikianti „Lietuvių katalikų mokslo akademija“, stengėsi stiprinti kultūros ir mokslo pasiekimus, skatino švietimą ir kultūrinę veiklą.

1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, dėl stiprios valdžios kontrolės, NVO prarado savo esmę būti valdžiai nepavaldžiomis įstaigomis. Pogrindyje veikiančios NVO rūpinosi pasipriešinimu okupaciniam režimui. Šios organizacijos stengėsi organizuoti slaptus susirinkimus ir švietimo programas, kurios padėtų išlaikyti tautinį ir kultūrinį tapatumą.

Atgavus nepriklausomybę, 1990-2000 metai matomi kaip NVO sektoriaus plėtros laikotarpis. Šiuo metu kūrėsi organizacijos, stipriai įsitraukusios į žmogaus teisių, demokratijos plėtros, socialinės gerovės, aplinkosaugos ir švietimo sritis.

Stipriu atspirties tašku NVO Lietuvoje tapo įstojimas į Europos Sąjungą. ES finansavimo programos ir tarptautiniai projektai praplėtė veikiančių organizacijų imtį bei veiklos sritis. Dabar NVO dažnai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, dalyvauja teisės aktų rengimo procese ir teikia paslaugas įvairioms visuomenės grupėms.

NVO svarba šiandien

Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Šiandien, po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, remiantis NVO atlasu, šalyje veikia 2216 nevyriausybinės organizacijos, įtraukiant viešąsias įstaigas, asociacijas, labdaros ir paramos fondus, užsienio atstovybes. Šios organizacijos privalo užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę, ypač tvarkant finansinę paramą, gautą iš fizinių ir juridinių asmenų. Nacionalinės NVO koalicijos duomenimis, susivienijimas jungia 18 nacionalinių skėtinių NVO, arba apie 3000 NVO, visoje Lietuvoje.

Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos yra svarbios ne tik dėl savo praktinio indėlio, bet ir dėl savo gebėjimo skatinti dialogą tarp valstybės ir pilietinės visuomenės, užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę bei remti visuomenės narių iniciatyvas. Jos padeda kurti stiprią ir gyvybingą pilietinę visuomenę, kurioje kiekvienas asmuo gali prisidėti prie gerovės kūrimo.

Sąskaita123 nauda nevyriausybinėms organizacijoms

NVO apskaita ir atskaitomybė yra apibrėžta 2004 m. lapkričio 22 d. Finansų ministerijos įsakymu Nr. 1K-372. Įsakymas reglamentuoja NVO apskaitą pagal pelno nesiekiančių subjektų apskaitos taisykles.

Nevyriausybinė organizacija turi sudaryti ir teikti veiklos, balanso, pelno (nuostolių) ataskaitas. Taip pat šios organizacijos privalo tinkamai apskaityti gautas aukas ir neatlygintinai gautą turtą ir pateikti aiškiai apibrėžtas finansines ataskaitas Registrų centrui.

Naudojantis Sąskaita123, NVO taupo laiką ir išteklius, nes mūsų platforma:

• Supaprastina sąskaitų išrašymą. Lengvai išrašysite ir siųsite sąskaitas savo rėmėjams ir partneriams be didesnių pastangų.

• Automatizuoja finansų valdymą. Platforma leidžia greitai sekti pajamas, išlaidas ir kitas finansines operacijas paliekant daugiau laiko jūsų misijai vykdyti.

• Lengva naudoti. Su Sąskaita123 buhalterinės žinios nereikalingos, nes platforma yra intuityvi ir patogi naudoti.

• Atitinka teisinius reikalavimus. Platforma padeda užtikrinti, kad apskaita būtų vedama pagal galiojančius teisės aktus, sumažindama galimų klaidų riziką.

• Naudoja debesų technologiją. Prie savo duomenų galėsite prisijungti iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu, o tai ypač naudinga nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms decentralizuotas komandas.

Sąskaita123 taip pat siūlo mokymus, kurie gali būti vykdomi tiek nuotoliniu būdu, tiek jūsų pasirinktoje vietoje, užtikrinant maksimalų patogumą.

Šiuolaikiška ir patogi platforma leidžia matyti metų apžvalgą, naudingą rengiantis ataskaitoms, o kilus klausimų visada padės operatyvūs konsultantai. Sąskaita123 padės pasirūpinti apskaitos formalumais ir daugiau laiko skirti jūsų vykdomai misijai.