Perleidžiate verslą: Kaip nesuklysti dėl PVM? Martynas Endrijaitis | Sąskaita123

Turto ir verslo atskyrimas mokesčių

Verslo praktikoje neretai tenka susidurti su veiklos perleidimu, kuomet įmonė, išplėtojusi tam tikrą veiklą, ją parduoda kitiems subjektams. Dėl tokių atvejų neretai su paklausimu kreipiamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kadangi nėra pakankamai aišku – tai ar verslą perleidžiančiai įmonei jos konkrečiu atveju reikia skaičiuoti PVM, ar ne.

Atliekant tokius veiksmus neišvengiamai susiduriama su apmokestinimo klausimais, o vienas pagrindinių, dėl kurio kreipiasi verslas – ar skaičiuoti PVM? Atliekant veiklos perleidimą, svarbu atsižvelgti į mokesčių teisės nuostatas.

Vertinant, ar reikia skaičiuoti PVM, būtina nustatyti, kada vyksta veiklos (ar jos dalies), kada – atskirų turto vienetų tiekimo sandoris. Aiškinant paprastai ir konkrečiai, atskirų turto vienetų pardavimas – tai atskirų materialaus (pavyzdžiui, pastatų) ir nematerialaus (pavyzdžiui, licencijų, programinės įrangos) turto vienetų pardavimas. Tokiu atveju atskiri turto vienetai apmokestinami PVM. Tuo tarpu jeigu perleidžiama įmonės ekonominė veikla ar jos dalis kaip kompleksas šioje veikloje naudojamų nuosavybės teisės objektų ir su ta veikla susijusių turtinių bei neturtinių teisių, tuomet PVM neskaičiuojamas.

Deja praktikoje, vis dar sutinkama daug atvejų, kai atskiri turto vienetai yra įvertinti atskirai, tačiau šie vienetai yra taip glaudžiai susiję, kad jų visuma ekonominiu požiūriu sudaro vieną – veiklos (ar jos dalies) sandorį. Tuomet bus laikoma, kad perleidžiama ekonominė veikla yra kaip perleidžiamas verslas ir PVM neskaičiuojamas. Dėl tokių atvejų neretai su paklausimu kreipiamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kadangi nėra pakankamai aišku – tai ar verslą perleidžiančiai įmonei jos konkrečiu atveju reikia skaičiuoti PVM, ar ne. O nėra aišku todėl, kad realioje praktikoje būna tiek įvairių verslo aplinkybių, jog tikrai galima sudvejoti, vis dėlto perleidžiame turtą ar verslą?

Į kokius klausimus atsakyti praktikoje?

Verslo perleidimo sandoriuose dėl PVM visada reikia užduoti tris klausimus:

• Ar viena sandorio šalis kitai šaliai perduoda veiklą kaip kompleksą, t. y. veiklai vykdyti įsigytų ir šioje veikloje naudotų nuosavybės teisės objektų visumą; su perduodama veikla susijusių turtinių bei neturtinių teisių visumą; su perduodama veikla susijusių skolų ir kitokių pareigų visumą?

• Ar veiklą perėmęs subjektas tęsia perimtą veiklą?

• Viena sandorio šalis kitai šaliai perduoda faktiškai vykdomą veiklą?

Į šiuos klausimus atsakius „taip“, PVM neskaičiuojamas.

Verslo perleidimo sandorio pavyzdys

Savo verslą plėtojanti bendrovė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, taip pat teikia įvairias reklamos, logistikos ir kitas paslaugas:

• ši įmonė perleidžia ne visą, tačiau dalį savo verslo: biuro ofisų interjero ir baldų kompleksus, taip pat tam tikrų gamybos įrenginių sistemas, įvairias komercines patalpas.

• Kitam subjektui perleidžiami specialūs įrenginiai, kurių pagalba atliekami įvairūs gamybos procesai tiek fiziškai, tiek nuotoliniu būdu; programinė įranga, kuri naudojama įrenginiams valdyti; specialiose patalpose su minėtais įrenginiais dirbantys kvalifikuoti darbuotojai ir jų vadovai, kuomet minėtas personalas atlieka tiesiogines dabo funkcijas su įrenginiais, taip pat prižiūri automatinius procesus, o vadovai atlieka organizacines, vadybines funkcijas. Taip pat perleidžiamos pačios patalpos, kuriose yra vykdoma atitinkama komercinė veikla; patentai, licencijos, susijusios su tam tikrais biuro ofisų baldų ir interjero detalių pristatymo būdais; kontraktai, kurių pagrindu bendrovei užtikrinamas jos verslo vykdymui būtinų prekių ir paslaugų teikimas; taip pat pagal sutartis su kitomis šalimis įvairūs investiciniai projektai bei įvairūs planuojami ateityje plėtros darbai.

• Visi išvardinti elementai bus perleisti pirkėjui ir pirkėjas jais toliau disponuos ir valdys vykdydamas perimtą bendrovės pardavėjos veiklą.

Šis pavyzdys iliustruoja, jog tai yra verslo sandoris, kuriam neturi būti skaičiuojamas PVM. Tai nėra atskirų turto dalių perleidimas, kas reiškia, kad įmonė perleidžia savo ekonominę veiklą kitam subjektui.

Be to, labai svarbu priminti, kad kai kalbame apie verslo perleidimo sandorius, tai verslą perdavusiai įmonei nekyla prievolės tikslinti perleisto turto pirkimo PVM atskaitos. Tai reiškia, kad jeigu verslo perleidimo sandoris laikomas veiklos kaip komplekso perdavimu, tuomet laikoma, kad verslą perėmusi įmonė (pvz., ketinanti įsiregistruoti PVM mokėtoju ar jau įsiregistravusi) įtraukė į PVM atskaitą perimto turto pirkimo PVM. Vadinasi, jai nuo verslo perėmimo momento iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos (skaičiuojant nuo to laikotarpio, kurį šio turto pirkimo PVM perdavusioji įmonė įtraukė į PVM atskaitą) tenka (pereina) prievolė tikslinti perimto turto pirkimo PVM atskaitą

Turto perleidimo pavyzdys

Pavyzdžiui, bendrovė  X su kita įmone pirkėja pasirašė sutartį, pagal kurią:

• bendrovė pardavė vieną didmeninėje prekyboje naudojamą pastatą, jame esantį žemės sklypą, perdavė teises ir pareigas, kylančias iš sutarčių, sudarytų su komunalinių paslaugų teikėjais;

• tačiau neperduodamos kitos su pastatu susijusios turtinės ir neturinės teisės, skolos tiekėjams;

• pirkėja įmonė netęs bendrovės pardavėjos didmeninės prekybos veiklos.

• Pirkėjas šį sandorį sudarė tikslu žemės sklype, kuriame stovi didmeninei prekybai naudojamas pastatas, vykdyti statybą.

Vadinasi, toks sandorisnėra veiklos kaip komplekso perdavimo sandoris. Šis sandoris laikomas turto pardavimo sandoriu, yra PVM objektas ir nustatyta tvarka turi būti apmokestinamas PVM.

Doc. dr. Martynas Endrijaitis Endrijaitis, Vilniaus universiteto teisės

Doc. dr. Martynas Endrijaitis yra mokesčių teisės ekspertas, VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, įvairių nacionalinių ir tarptautinių mokslinių bei praktinių straipsnių mokesčių, teisės, finansų temomis komentarų autorius. Martynas taip pat skaito paskaitas mokesčių teisės, finansinės apskaitos ir audito teisės bei viešųjų finansų teisės temomis, vadovauja kursiniams, magistro darbams ir disertacijoms. Švietimo ir mokymo tikslais straipsniuose, komentaruose pateikiama autoriaus kaip pedagogo ir mokesčių teisės eksperto nuomonė. Martynas turi VU socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnį, taip pat VU ekonomikos (finansinės apskaitos ir audito) magistrą ir gavęs apdovanojimą už nuopelnus mokslui.

Vadovybė ir PVM

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovybė atlieka esminį vaidmenį formuojant ir įgyvendinant mokesčių politiką. Vadovybės nariai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę patirtį mokesčių srityje. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkė Edita Janušienė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventė, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto daktaras. Šie vadovai ne tik kuria mokesčių politiką, bet ir užtikrina jos efektyvų įgyvendinimą, siekdami, kad mokesčių sistema būtų teisinga ir skaidri.

Verslo Perėjimo Procesas

Verslo perėjimo procesas yra svarbus mokesčių administravimo aspektas, kurį reguliuoja ir kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šis procesas apima kelis etapus, pradedant nuo verslo perėjimo plano parengimo, verslo perėjimo proceso vykdymo ir baigiant verslo perėjimo proceso kontrole. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat teikia konsultacijas ir paramą verslo subjektams, kurie vykdo verslo perėjimo procesą, siekdama užtikrinti, kad visi mokesčių ir finansų aspektai būtų tinkamai tvarkomi. Tai padeda verslo subjektams sklandžiai pereiti per šį sudėtingą procesą, išvengiant galimų klaidų ir nesusipratimų.