Nedarbo dienos 2026

Atnaujinta 2025-12-08

Šventinės dienos ir kitos nedarbo dienos 2026 yra svarbi darbo kultūros dalis, kuri suteikia galimybę darbuotojams atsipūsti ir švęsti reikšmingas šventes. Šios dienos yra apibrėžtos ir Lietuvos darbo kodekse.

Nedarbo dienos 2026 metais Lietuvoje

Atkreipkite dėmesį, kad kai kurios šventinės dienos gali sutapti su savaitgaliais, o tai gali turėti įtakos nedarbo dienų skaičiui. Patikrinkite savo įmonės tvarkaraštį, kad sužinotumėte, kaip tai bus taikoma jūsų atveju.

Nacionalinės šventės

Nacionalinės šventės yra svarbios kiekvienos šalies kultūrinio identiteto dalis. Jos ne tik atspindi istoriją ir tradicijas, bet ir stiprina pilietinį sąmoningumą bei bendrumo jausmą.

Šios šventės ne tik leidžia žmonėms paminėti svarbius istorinius įvykius, bet ir skatina bendruomeniškumą, kultūros puoselėjimą bei tradicijų tęstinumą. Kiekviena šventė turi savo unikalius papročius ir renginius, kurie padeda stiprinti tautinę tapatybę ir bendrystę.

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Vasario 16 yra itin reikšminga data mūsų šalies istorijoje. Ji pažymi 1918 metų Nepriklausomybės Akto pasirašymą, kuris simbolizuoja kovą už laisvę. Tai puiki galimybė prisiminti ir pagerbti tuos, kurie kovojo dėl mūsų nepriklausomybės.

Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena

Kovo 11-oji pažymi 1990 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimą ir tai yra dar viena itin reikšminga diena mūsų šalies istorijoje. Ši data skatina patriotizmą ir tautos vienybę primindama apie laisvės siekį.

Liepos 6 d. – Karaliaus mindaugo karūnavimo diena

Liepos 6-oji yra Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Tai viena iš svarbiausių datų Lietuvos istorijoje, kuri simbolizuoja valstybės pradžią ir jos autonomiją. Mindaugas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, 1253 metais buvo karūnuotas, o tai atvėrė kelią Lietuvos valstybės formavimuisi.

Šventės ir atostogos

Nedarbo dienos, šventės ir poilsio dienos yra dvi svarbios gyvenimo dalys suteikiančios galimybę atsipalaiduoti, švęsti ir pasimėgauti laiku su artimaisiais. Šventės dažnai yra susijusios su tradicijomis, kultūriniais renginiais ir dvasiniais ritualais, kurie leidžia žmonėms atsiminti savo šaknis ir stiprinti bendruomeniškumą. Tuo tarpu atostogos – tai laikas, kai žmonės atsijungia nuo kasdienio gyvenimo rutinos, leidžia sau keliauti, poilsiauti ar užsiimti mėgstama veikla.

Balandžio 5 d. – Velykos ir Balandžio 6 d. – Velykų antroji diena

Velykos, 2026 švenčiamos balandžio 5-ąją, yra svarbiausia krikščionių šventė simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą ir naujo gyvenimo pradžią. Ši šventė yra ne tik dvasinis įvykis, bet ir svarbus kultūrinis aspektas, kuris apjungia įvairias tradicijas ir papročius. Velykų antroji diena bus balandžio 6-oji, taip pat yra oficiali nedarbo diena Lietuvoje, tad suteikia galimybę žmonėms atsipalaiduoti ir švęsti su artimaisiais.

Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena yra šventė skirta pagerbti darbo žmones ir jų indėlį į visuomenę. Ši diena primena apie darbuotojų teises, socialinę lygybę ir solidarumą, o daugelyje šalių organizuojamos demonstracijos ir renginiai, kuriuose akcentuojamos darbo sąlygų gerinimo iniciatyvos.

Vasaros šventės

Vasaros šventės yra laikas, kai žmonės renkasi kartu, rengia šventes, dalyvauja kultūriniuose renginiuose ir linksmiai leidžia laiką. Vasaros šventės yra svarbios Lietuvos kultūrai, kadangi jos prisideda prie tautos vienybės ir bendruomenės stiprinimo.

Birželio 24 d. – Joninės

Birželio 24-oji, Joninės, yra tradicinė lietuvių šventė skirta vasaros saulėgrįžai. Šią dieną visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, laužų deginimas ir kitos tradicinės pramogos.

Rugpjūčio 15 d. – Žolinė

Rugpjūčio 15-oji, dar vadinama Žoline, yra svarbi katalikų šventė, skirta Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo garbei. Tai ne tik religinė šventė, bet ir tradicinė žemdirbių šventė, kuomet laukuose vyksta derliaus nuėmimo darbai, o žmonės dėkoja už gausų derlių.

Rudens ir žiemos šventės

Lapkričio 1 rudens ir žiemos šventės yra ypatingas laikotarpis, kuomet gamta ir kultūra susijungia, kviečia žmones švęsti, prisiminti tradicijas ir susiburti su artimaisiais. Nuo derliaus nuėmimo švenčių rudens pradžioje iki šiltų šeimos susitikimų žiemą – šios šventės simbolizuoja ne tik metų laikų ciklą, bet ir bendrystę, dėkingumą ir džiaugsmą.

Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena ir Lapkričio 2 d. – Vėlinės

Lapkričio 1-oji ir lapkričio 2-oji yra skiriamos mirusiųjų atminimui. Visų šventųjų diena ir Vėlinės – tai laikotarpis, kai žmonės lankosi kapinėse, uždega žvakeles ir prisimena savo artimuosius, atiduoda jiems pagarbą.

Gruodžio 24 d. – Šv. Kūčios, Gruodžio 25 d. – Šv. Kalėdos ir Gruodžio 26 d. – Šv. Kalėdų Antroji Diena

Gruodžio 24-26 dienomis švenčiamos Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos, tai svarbiausios žiemos šventės kurios kviečia šeimas prie šventinio stalo. Kūčių vakarą tradiciškai ruošiamas ypatingas patiekalų stalas simbolizuojantis gausą ir vienybę.