Atnaujinta 2026-08-20
Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalios svarbūs baterijų ir akumuliatorių apmokestinimo bei jų atliekų tvarkymo pakeitimai. Akumuliatoriams ir galvaniniams elementams (baterijomis) nebebus taikomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis.
Tiesa, tai nereiškia, kad baterijas Lietuvos rinkai tiekiantiems gamintojams ir importuotojams nebeliks aplinkosauginių pareigų. Keičiasi pats atsakomybės modelis: taršos mokestį pakeis konkrečios baudos už atliekų surinkimo užduočių nevykdymą, registracijos, apskaitos ir kitų Europos Sąjungos baterijų reglamento reikalavimų pažeidimus.
Pakeitimas aktualus įmonėms, kurios gamina, importuoja, iš kitų valstybių įveža, Lietuvos rinkai tiekia arba savo reikmėms naudoja baterijas ir akumuliatorius. Įmonėms svarbu ne tik teisingai parengti 2026 m. taršos mokesčio deklaraciją, bet ir įvertinti, ar tinkamai vykdomos gamintojo atsakomybės, registracijos bei baterijų apskaitos pareigos.
Koks konkretus mokesčio pakeitimas įsigalios?
2026 m. liepos 7 d. priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas, kuriuo iš apmokestinamųjų gaminių sąrašo pašalinami akumuliatoriai ir galvaniniai elementai. Pakeitimo įstatymas oficialiai įsigalios 2026 m. spalio 1 d.
„Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisose atsisakyta nuostatų, pagal kurias baterijas ir akumuliatorius Lietuvos rinkai tiekiantiems gamintojams būtų taikomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, jeigu jie nevykdo nustatytų baterijų atliekų tvarkymo užduočių. Tokio mokesčio atsisakoma todėl, kad jis neatitinka Europos Sąjungos reglamente numatytų sankcijų taikymo principų“, – aiškina doc. dr. Martynas Endrijaitis.
Iki šiol taršos mokestis buvo siejamas su gamintojo ar importuotojo pareigų vykdymu. Nustatytas sąlygas atitinkantis ir baterijų atliekų tvarkymo užduotis įvykdęs verslas galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Pareigų neįvykdžius, atsirasdavo prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.
Naujoje sistemoje tokio taršos mokesčio baterijoms ir akumuliatoriams nebeliks. Vietoj jo už konkrečius pažeidimus bus taikomos Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos baudos.
Kurioms baterijoms ir akumuliatoriams mokestis nebebus taikomas?
Pagal priimtas pataisas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis nebebus taikomas dviem iki šiol įstatyme išskirtoms gaminių grupėms:
| Gaminių grupė | Apmokestinimas nuo 2026 m. |
|---|---|
| Akumuliatoriai | Taršos mokestis nebetaikomas |
| Galvaniniai elementai, paprastai vadinami baterijomis | Taršos mokestis nebetaikomas |
Galvaniniais elementais paprastai laikomos vienkartinės, pakartotinai neįkraunamos baterijos. Akumuliatoriai yra elektros energiją kaupiantys ir pakartotinai įkraunami gaminiai. Taigi, pakeitimas apima ne vien vieną cheminę sudėtį ar konkrečios paskirties baterijas.
„Pagal priimtas pataisas akumuliatoriams ir galvaniniams elementams, tai yra baterijoms, aplinkos taršos mokestis nebebus taikomas“, – pabrėžia M. Endrijaitis.
Vis dėlto taršos mokesčio panaikinimo nereikėtų painioti su gamintojo atsakomybės pareigų panaikinimu. Įmonėms ir toliau gali tekti registruotis, vykdyti tiekiamų baterijų apskaitą, finansuoti jų atliekų surinkimą bei tvarkymą ir teikti teisės aktuose nustatytus duomenis.
Atleidimas bus taikomas visam 2026 metų laikotarpiui
Nors įstatymo įsigaliojimo data yra 2026 m. spalio 1 d., jame nustatyta speciali taikymo taisyklė. Naujosios nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant mokestį už visą 2026 metų mokestinį laikotarpį ir visus vėlesnius laikotarpius.
Tai reiškia, kad mokestis nebus skaidomas pagal laiką iki ir po spalio 1 dienos. Įmonėms nereikės apskaičiuoti taršos mokesčio už baterijas ir akumuliatorius, Lietuvos rinkai patiektus nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d.
„Nors Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įsigaliojimo data yra 2026 m. spalio 1 d., įtvirtinta išimtis, leidžianti naujas nuostatas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant mokestį už visą 2026 metų mokestinį laikotarpį bei visus vėlesnius laikotarpius“, – sako M. Endrijaitis.
Praktiniu požiūriu tai itin svarbus paaiškinimas. Jeigu įmonė 2026 m. pradžioje baterijoms ar akumuliatoriams jau skaičiavo galimą mokėtiną taršos mokestį arba apskaitoje formavo su juo susijusius atidėjinius, šias sumas reikės peržiūrėti.
Metinėje taršos mokesčio deklaracijoje už 2026 metus akumuliatoriai ir galvaniniai elementai nebebus deklaruojami kaip šiuo mokesčiu apmokestinami gaminiai.
Ką tai reiškia baterijas savo reikmėms naudojančioms įmonėms?
Pakeitimas aktualus ne tik baterijų pardavėjams. Gamintojo ar importuotojo pareigos gali atsirasti ir tada, kai įmonė baterijas ar akumuliatorius įsiveža iš užsienio ir panaudoja savo veikloje.
„Jeigu įmonė tiekia vidaus rinkai arba savo reikmėms naudoja akumuliatorius ir galvaninius elementus, jai nebereikės skaičiuoti mokesčio už aplinkos teršimą už 2026 metus. Metinėje taršos mokesčio deklaracijoje už 2026 metus šie gaminiai nebus deklaruojami“, – paaiškina M. Endrijaitis.
Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė iš kitos valstybės įsigyja akumuliatorius ir juos naudoja savo įrenginiuose, sandėlio technikoje ar kitose veiklos priemonėse. Jeigu pagal galiojančias taisykles toks įvežimas laikomas gaminių sunaudojimu savo reikmėms, įmonei gali būti taikomos gamintojo ar importuotojo pareigos. Visgi, taršos mokesčio už šiuos gaminius už 2026 m. skaičiuoti nebereikės.
Jeigu įmonė baterijas perka iš Lietuvoje veikiančio tiekėjo, svarbu nustatyti, kuris tiekimo grandinės dalyvis pirmasis pateikė gaminius Lietuvos rinkai. Vien baterijų naudojimas veikloje ne visada reiškia, kad galutinis pirkėjas tampa jų gamintoju ar importuotoju.
Mokestis panaikinamas, bet atsakomybė išlieka
Vienas svarbiausių straipsnio akcentų – taršos mokesčio panaikinimas nėra bendras atleidimas nuo baterijų atliekų tvarkymo pareigų.
Nauja sistema remiasi principu, kad už konkretų pažeidimą turi būti taikoma aiški ir proporcinga sankcija, todėl vietoj bendro taršos mokesčio bus vertinama, ar gamintojas įvykdė jam taikomas baterijų atliekų surinkimo, apskaitos, registracijos ir kitas pareigas.
Įmonėms nepakaks vien pašalinti baterijas iš taršos mokesčio skaičiavimo lentelių. Reikės užtikrinti, kad būtų teisingai nustatyta įmonės, kaip gamintojo ar importuotojo, padėtis, registruojami rinkai patiekti kiekiai ir pasirinktas tinkamas gamintojo atsakomybės vykdymo būdas.
Taip pat nereikėtų savavališkai nutraukti baterijų apskaitos GPAIS ar kitoje taikomoje sistemoje. Mokestinės prievolės panaikinimas savaime nereiškia, kad nebereikia rinkti duomenų apie Lietuvos rinkai patiektas baterijas ir jų atliekų tvarkymą.
Už nesurinktas baterijų atliekas – bauda už kiekvieną toną
Naujojoje sistemoje finansinė atsakomybė bus tiesiogiai siejama su neįvykdyta baterijų atliekų surinkimo užduotimi.
„Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytos baudos už kiekvieną atitinkamos kategorijos baterijų atliekų toną, nesurinktą pagal Baterijų ir baterijų atliekų reglamente nustatytą užduotį. Už kiekvieną nesurinktą nešiojamųjų baterijų arba mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų toną grės nuo 5 500 iki 13 750 eurų bauda“, – įspėja M. Endrijaitis.
Mažųjų transporto priemonių baterijoms gali būti priskiriamos, pavyzdžiui, elektriniuose dviračiuose, paspirtukuose ir panašiose lengvosiose transporto priemonėse naudojamos baterijos.
Naujas atsakomybės modelis reiškia, kad sankcijos dydis gali augti kartu su neįvykdytos užduoties mastu. Jeigu trūkstamas surinkti atliekų kiekis sudaro kelias tonas, bendra baudos suma gali tapti itin reikšminga.
Taigi, gamintojams nepakaks metų pabaigoje formaliai patikrinti, ar turi atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Surinkimo rezultatą, organizacijos vykdomas pareigas ir apskaitos duomenis verta stebėti nuolat.
Didelės baudos grės ir už veiklą neužsiregistravus
Sankcijos numatytos ne tik už baterijų atliekų surinkimo užduočių neįvykdymą. Atsakomybė gali kilti ir už tiekimą Lietuvos rinkai tinkamai neužsiregistravus.
Už nešiojamųjų arba mažųjų transporto priemonių baterijų tiekimą Lietuvos rinkai neužsiregistravus numatyta nuo 13 750 iki 27 500 eurų bauda už kiekvieną baterijų toną.
Tai ypač aktualu įmonėms, kurios baterijas pradeda importuoti kaip papildomą prekių grupę. Pavyzdžiui, elektronikos, įrankių, žaislų, transporto priemonių ar energijos kaupimo įrangos pardavėjas gali nevertinti savęs kaip baterijų importuotojo, nors kartu su prekėmis Lietuvos rinkai pateikia ir baterijas.
Prieš pradedant prekybą nauju produktu reikėtų patikrinti ne tik paties gaminio, bet ir jo sudėtyje ar komplekte esančių baterijų teisinį statusą.
Neteisinga apskaita taip pat gali brangiai kainuoti
Baterijų gamintojai ir importuotojai turės skirti daugiau dėmesio duomenų kokybei. Už neteisingų duomenų pateikimą baterijų apskaitoje numatyta nuo 6 000 eurų siekianti bauda. Jos dydis priklausys nuo neapskaityto baterijų kiekio.
Rizika gali atsirasti, kai baterijų kiekiai apskaitomi netinkamais matavimo vienetais, neatskiriamos jų kategorijos, nenurodomos į gaminius įmontuotos baterijos arba nesutampa įmonės, organizacijos ir apskaitos sistemoje pateikti duomenys.
Svarbu užtikrinti, kad pardavimo, sandėlio ir aplinkosauginėje apskaitoje naudojama informacija būtų tarpusavyje suderinta. Jeigu vienoje sistemoje baterijos apskaitomos vienetais, o prievolėms vykdyti reikalingas jų svoris, įmonė turi turėti patikimą perskaičiavimo metodiką bei ją pagrindžiančius duomenis.
Kas turės pareigas vykdyti kolektyviai?
Naujoji tvarka numato skirtingus gamintojo atsakomybės vykdymo būdus, priklausančius nuo baterijų kategorijos.
| Baterijų kategorija | Gamintojo atsakomybės vykdymas |
| Nešiojamosios baterijos | Kolektyviai per gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją |
| Mažųjų transporto priemonių baterijos | Kolektyviai per organizaciją |
| Automobilių baterijos | Galima rinktis individualų arba kolektyvinį vykdymą |
| Elektrinių transporto priemonių baterijos | Galima rinktis individualų arba kolektyvinį vykdymą |
| Pramoninės baterijos | Galima rinktis individualų arba kolektyvinį vykdymą |
„Gamintojo atsakomybės pareigas baterijų gamintojai daugeliu atvejų turės vykdyti kolektyviai. Turės būti paskirta gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kuri pareigas vykdys gamintojų vardu. Automobilių, elektrinių transporto priemonių ir pramoninių baterijų gamintojai galės rinktis – pareigas vykdyti individualiai arba kolektyviai“, – sako M. Endrijaitis.
Įmonėms reikės patikrinti, kuriai kategorijai priskiriamos jų tiekiamos baterijos. Nuo šio priskyrimo priklausys ne tik atliekų surinkimo užduotys, bet ir galimas atsakomybės vykdymo būdas.
Praktiniai pavyzdžiai
- Įmonė importuoja buitines baterijas ir parduoda jas Lietuvoje
Už 2026 m. Lietuvos rinkai pateiktas baterijas taršos mokesčio skaičiuoti nereikės, tačiau įmonei išliks registracijos, baterijų apskaitos ir kolektyvaus gamintojo atsakomybės vykdymo pareigos.
- Įmonė įveža elektrinių dviračių baterijas
Taršos mokestis taip pat nebus taikomas. Vis dėlto mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojų atsakomybė turės būti vykdoma kolektyviai, o už neįvykdytą atliekų surinkimo užduotį galės būti skiriama bauda už kiekvieną nesurinktą atliekų toną.
- Įmonė importuoja pramoninius energijos kaupiklius
Taršos mokesčio už akumuliatorius nebeliks. Pramoninių baterijų atveju gamintojas galės pasirinkti individualų arba kolektyvų pareigų vykdymo būdą. Pasirinkimas turės būti ne formalus – įmonė privalės realiai užtikrinti nustatytų pareigų įgyvendinimą.
- Baterijos perkamos iš Lietuvos tiekėjo
Jeigu baterijas Lietuvos rinkai jau pateikė Lietuvoje registruotas gamintojas arba importuotojas, jas perkanti įmonė vien dėl vidaus naudojimo paprastai netampa pirmuoju tiekėju rinkai. Vis dėlto verta turėti tiekimo dokumentus ir informaciją, leidžiančią nustatyti atsakingą tiekimo grandinės dalyvį.
Ką įmonėms reikėtų padaryti?
Pirmiausia reikėtų peržiūrėti visą 2026 m. baterijų ir akumuliatorių apskaitą. Būtina nustatyti, kokie gaminiai buvo importuoti, pagaminti, patiekti Lietuvos rinkai ar sunaudoti savo reikmėms.
Antra, apskaitoje reikėtų panaikinti arba perskaičiuoti 2026 m. sukauptas taršos mokesčio sumas, susijusias su akumuliatoriais ir galvaniniais elementais. Rengiant metinę deklaraciją šie gaminiai neturėtų būti įtraukiami į mokėtino taršos mokesčio apskaičiavimą.
Trečia, būtina neatsisakyti aplinkosauginės apskaitos. Reikia patikrinti registraciją, GPAIS duomenis, baterijų kategorijas, svorius ir sutarčių su gamintojo atsakomybę perimančia organizacija turinį.
Ketvirta, įmonė turėtų palyginti pardavimo, importo, sandėlio ir aplinkosauginės apskaitos duomenis. Neatitikimus geriau ištaisyti iki ataskaitų pateikimo, nes už neteisingą baterijų apskaitą numatytos reikšmingos baudos.
Penkta, svarbu įvertinti naujas prekes. Jeigu įmonė pradeda prekiauti elektronikos įranga, elektriniais dviračiais, paspirtukais, energijos kaupikliais ar kitais gaminiais su baterijomis, aplinkosaugines pareigas reikėtų nustatyti dar prieš pirmąjį jų pateikimą Lietuvos rinkai.
Mažiau mokesčio, bet ne mažiau atsakomybės
Taršos mokesčio baterijoms ir akumuliatoriams panaikinimas sumažins įmonių mokestinę bei deklaravimo naštą. Ypač svarbu tai, kad pakeitimas bus taikomas visam 2026 m. mokestiniam laikotarpiui, nors pats įstatymas įsigalios tik spalio 1 dieną.
Vis dėlto naujosios taisyklės neturėtų būti vertinamos kaip baterijų sektoriaus reguliavimo sušvelninimas. Vietoje taršos mokesčio atsiranda konkrečios ir potencialiai gerokai didesnės sankcijos už surinkimo užduočių nevykdymą, veiklą neužsiregistravus bei neteisingą apskaitą.
Pagrindinis įmonių darbas bus ne vien išbraukti baterijas iš taršos mokesčio deklaracijos. Reikės užtikrinti, kad teisingai nustatytos baterijų kategorijos, pasirinktas tinkamas gamintojo atsakomybės vykdymo būdas, o apskaitos ir atliekų surinkimo duomenys būtų tikslūs bei pagrįsti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie baterijų ir akumuliatorių apmokestinimą
Akumuliatoriams ir galvaniniams elementams, paprastai vadinamiems baterijomis, nebebus taikomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis. Vietoj jo už konkrečių baterijų atliekų tvarkymo pareigų pažeidimus bus taikomos baudos.
Mokestis nebus taikomas akumuliatoriams ir galvaniniams elementams. Pakeitimas apima tiek pakartotinai įkraunamus akumuliatorius, tiek vienkartines baterijas.
Nors įstatymas įsigalios 2026 m. spalio 1 d., jo nuostatos bus taikomos apskaičiuojant mokestį už visą 2026 m. mokestinį laikotarpį ir vėlesnius laikotarpius.
Ne. Įmonei nereikės atskirai apskaičiuoti taršos mokesčio už iki 2026 m. spalio 1 d. Lietuvos rinkai patiektus ar savo reikmėms sunaudotus akumuliatorius ir galvaninius elementus.
Akumuliatoriai ir galvaniniai elementai neturėtų būti įtraukiami į už 2026 m. teikiamoje deklaracijoje apskaičiuojamą mokėtiną taršos mokestį. Jeigu įmonė mokestį jau kaupė apskaitoje, sukauptas sumas reikėtų peržiūrėti ir perskaičiuoti.
