Atnaujinta 2025-07-29
Kai įmonė nebesugeba vykdyti įsipareigojimų, viena iš teisinių išeičių – juridinio asmens bankrotas. Nors tai gali skambėti kaip galutinis taškas, iš tiesų bankrotas gali tapti konstruktyviu sprendimu, kuris padės išvengti dar didesnių nuostolių.
Kas yra juridinio asmens bankrotas ir kokie jo tipai?
Juridinio asmens bankrotas – teisminis arba neteisminis procesas, kurio metu įmonė nutraukia veiklą, jos turtas parduodamas, o gautos lėšos naudojamos skoloms padengti. Bankroto procesas dažnai pradedamas, kai įmonės įsipareigojimai viršija jos turtinių vertę, t. y. kai įmonės finansinė būklė vertinama pagal turtinių ir įsipareigojimų santykį ir nustatoma, kad ji yra nemoki.
Lietuvoje egzistuoja du pagrindiniai bankroto tipai:
- Savanoriškas (inicijuotas įmonės) – kai pati įmonė pripažįsta nemokumą.
- Priverstinis (inicijuotas kreditorių ar institucijų) – kai kreditoriai reikalauja įmonės bankroto dėl neįvykdytų įsipareigojimų.
Taip pat galima skirti restruktūrizacijos procedūrą. Tai bandymas išgelbėti įmonę prieš bankrotą, tačiau tai jau atskira tema.
| Įmonės forma | Vadovo atsakomybė | Turto ir įsipareigojimų atskyrimas | Galimybė taikyti neteisminį bankrotą | Praktiniai iššūkiai |
|---|---|---|---|---|
| UAB (uždaroji akcinė bendrovė) | Ribota (jei neįrodyta tyčia ar aplaidumas) | Įmonės ir akcininkų turtas atskirtas | Galima, jei visi kreditoriai sutinka | Dažnai sudėtingas turto vertinimas, akcininkų nesutarimai |
| MB (mažoji bendrija) | Nariai gali būti atsakingi, jei dirba vadovais | Galimas asmeninis turtinis ryšys | Galima, bet retai taikoma | Dažnai paini narių/vadovų atsakomybė, silpna buhalterija |
| IĮ (individuali įmonė) | Neribota asmeninė atsakomybė | Nėra atskyrimo – savininko turtas atskirai neskiriamas | Netinka neteisminiam bankrotui | Bankrotas praktiškai reiškia ir asmens bankrotą |
| Asociacija / VšĮ | Paprastai ribota atsakomybė | Atskirtas nuo steigėjų turto | Galima, jei tenkinamos įstatymo sąlygos | Dažnai kyla ginčų dėl dotacijų, projektinių lėšų |
| Kooperatyvas | Atsakomybė priklauso nuo įstatų | Narių ir įmonės turtas dažnai maišomas buhalterijoje | Retai taikoma | Sunku įvertinti narių įnašus ir jų atsakomybės ribas |
Kaip paskelbti juridinių asmenų bankrotą?
Juridinio asmens bankroto procesas – griežtai reglamentuotas, kelių etapų procesas, kuriame svarbus kiekvienas dokumentas, terminas ir veiksmas. Pradėti bankroto procesą būtina esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, kai įmonė tampa nemoki ar kyla grėsmė jos mokumui. Tam tikri veiksmai atliekami tuo metu, kai nustatoma nemokumo būsena.
Situacijos vertinimas
Pirmasis ir bene svarbiausias etapas – objektyviai įvertinti įmonės finansinę padėtį. Tai galima padaryti pasitelkus:
- buhalterinius duomenis (balansą, skolų sąrašą, įsipareigojimus),
- pinigų srautų analizę,
- įsiskolinimų terminus (ar skolos pradelstos daugiau kaip 60 dienų).
Jeigu įmonė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų ir jos turto nepakanka skoloms padengti, ji laikoma nemokia, kaip apibrėžta Juridinių asmenų nemokumo įstatyme.
Sprendimo priėmimas
Kai nustatomas nemokumas, sprendimą inicijuoti bankroto procesą priima:
- įmonės vadovas, jei veikia vienasmenis valdymo organas,
- akcininkų susirinkimas, jei tai numatyta įstatuose ar įmonės valdymo struktūroje.
Atminkite, kad tai yra jūsų atsakomybė priimti sprendimą dėl bankroto inicijavimo.
Dokumentų parengimas
Norint pradėti bankroto procedūrą, reikia paruošti šiuos dokumentus:
- Įmonės balansą (ne senesnį nei 30 dienų).
- Pelno (nuostolių) ataskaitą.
- Detalų kreditorių sąrašą su sumomis ir terminų informacija.
- Įmonės turto sąrašą (jei reikia – su turto vertinimu).
- Įmonės vadovo paaiškinimą, kodėl kilo nemokumas.
- Sprendimą dėl bankroto inicijavimo (protokolo išrašą).
Papildomai gali prireikti:
- darbuotojų sąrašo ir kitų darbo santykių dokumentų,
- dokumentų, susijusių su teisiniais ginčais,
- įsipareigojimų VMI, „Sodrai“ ar savivaldybėms suvestinės.
Prašymo pateikimas teismui arba administratoriui
Jei pasirenkamas teisminis bankrotas, dokumentai pateikiami apygardos teismui pagal įmonės buveinės vietą. Prašymą galima pateikti per e. pristatymo sistemą arba fiziškai.
Jei pasirenkamas neteisminis bankrotas (kai nėra ginčų ir visi kreditoriai sutinka), kreipiamasi tiesiogiai į nemokumo administratorių, kuris veikia pagal įstatymo tvarką. Tam tikrais atvejais, ypač kai įmonė likviduojama bankroto metu, gali būti paskirtas ir likvidatorius, kuris atsakingas už įmonės likvidavimo proceso tvarkymą.
Teismas arba administratorius peržiūri dokumentus ir sprendžia, ar yra pagrindas bankroto bylai iškelti.
Bankroto bylos iškėlimas
Teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.
Kartu skiriamas:
- nemokumo administratorius – nepriklausomas asmuo, kuris tvarko visus bankroto klausimus,
- laikinasis kreditorių susirinkimas – vėliau jų teisės gali būti atstovaujamos per kreditorių komitetą.
Svarbu atminti, kad kreditorius turi teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skolos negrąžinamos laiku.
12 str. | Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas apibrėžia bankroto administratoriaus pareigas ir teises.
Nuo šio momento:
- sustabdomas įmonės turto valdymas – jį perima administratorius,
- įmonė nebegali vykdyti veiklos, išskyrus su administratoriumi suderintus veiksmus.
Turto realizavimas ir atsiskaitymai su kreditoriais
Administratorius nustato, koks turtas priklauso įmonei, vertina jo vertę, parduoda jį aukcionuose ar kitais būdais.
Lėšos iš turto realizavimo paskirstomos:
- Darbuotojams (atlyginimai ir socialinės garantijos).
- Valstybei (mokesčiai, „Sodra“).
- Kitiems kreditoriams pagal jų eilę (užtikrinti ir neužtikrinti kreditoriai).
Visi procesai vyksta pagal griežtą procedūrą, prižiūrimą ir administratoriaus, ir teismo.
Įmonės išregistravimas
Kai visas turtas realizuotas ir galutinės ataskaitos patvirtintos, teismas priima sprendimą nutraukti bankroto procesą ir likviduoti įmonę.
Po šio sprendimo įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro ir nuo tos akimirkos ji nustoja egzistuoti.
Kas gali inicijuoti bankrotą?
Bankroto bylą gali inicijuoti:
- Pats juridinio asmens vadovas ar dalyviai (akcininkai).
- Kreditoriai, kuriems negrąžinamos skolos.
- Valstybinės institucijos, pavyzdžiui, „Sodra“ ar Valstybinė mokesčių inspekcija, jei įmonė nevykdo mokestinių įsipareigojimų.
Kokia yra atsakomybė vadovams?
Įmonės vadovas privalo laiku reaguoti į nemokumo požymius. Jei jis delsia kreiptis dėl bankroto, gali būti asmeniškai atsakingas už žalą kreditoriams. Už aplaidumą gresia ir baudžiamoji, ir civilinė atsakomybė. Taip pat gali būti ribojama galimybė vadovauti kitoms įmonėms.
Kokie dokumentai reikalingi?
Pradžioje dažniausiai reikia:
- Įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.
- Skolų kreditoriams sąrašo.
- Turto sąrašo.
- Įmonės vadovo paaiškinimo dėl nemokumo priežasčių.
- Sprendimo dėl bankroto inicijavimo (jei kreipiasi įmonė).
Dokumentų kiekis gali skirtis priklausomai nuo procedūros tipo (teisminė ar neteisminė).
Kiek tai kainuoja?
Kaina priklauso nuo kelių veiksnių:
- Advokato ar teisininko pagalbos – 500–1500 Eur.
- Teismo žyminis mokestis – apie 30–150 Eur.
- Nemokumo administratoriaus paslaugos – mokamos pagal susitarimą (paprastai nuo 1000 Eur).
- Auditorių/vertintojų paslaugos – jei reikalingos papildomai.
Visa tai reiškia, kad net mažos įmonės bankroto procedūra gali kainuoti nuo 1000 iki 3000 Eur ar daugiau.
Ar yra šablonai / paslaugos bankroto pradžiai?
Taip, šiuo metu internete galima rasti šablonus bankroto prašymui ar finansiniams dokumentams, tačiau svarbu žinoti, kad net ir turint šablonus, daugeliu atvejų būtina teisinė pagalba dėl specifinių reikalavimų ir terminų.
Be to, egzistuoja specializuotos paslaugos, padedančios su dokumentų rengimu, bendravimu su teismu ir administratoriaus pasirinkimu. Taip pat svarbu tvarkingai paruošti visą buhalteriją.
Kiek trunka procesas?
Vidutinė trukmė – 6–12 mėnesių, tačiau sudėtingesniais atvejais gali užtrukti ir kelis metus. Viskas priklauso nuo:
- turto kiekio ir rūšies,
- kreditorių aktyvumo,
- ginčų tarp šalių.
Tvarkinga buhalterija – viena svarbiausių bankroto procedūros dalių. Jei įmonė chaotiškai vedė apskaitą ar nesekė įsipareigojimų, net teisingas bankrotas gali virsti galvos skausmu.
D. U. K.
Ar bankrotas reiškia, kad įmonės skolos automatiškai nurašomos?
Ne. Bankroto metu skolos nedingsta, jos dengiamos iš likusio įmonės turto. Jei turto nepakanka, skolos tiesiog lieka nepadengtos, tačiau juridinis asmuo vis tiek gali būti likviduotas. Kreditoriai patiria nuostolius.
Ar įmonės bankrotas reiškia, kad vadovui teks asmeniškai mokėti skolas?
Ne visais atvejais. Jei vadovas elgėsi sąžiningai ir nevilkino proceso, asmeninė atsakomybė netaikoma. Tačiau jei nustatoma piktybinė veikla (pvz., turto iššvaistymas) – jis gali būti patrauktas civilinei ar net baudžiamajai atsakomybei.
Ar įmonė gali pasitraukti iš bankroto proceso?
Labai retais atvejais, tik kol dar nenutraukta veikla ir jei kreditoriai bei teismas sutinka. Pavyzdžiui, jei įmonė netikėtai gauna lėšų, gali padengti skolas ir atkurti mokumą. Tokiais atvejais procesas stabdomas.
Ar galima vykdyti veiklą bankroto metu?
Tik su nemokumo administratoriaus sutikimu. Pvz., jei likusios atsargos gali būti realizuotos geresne kaina tęsiant veiklą trumpą laiką, administratorius tai gali leisti.
Ką daryti, jei bankrutuojanti įmonė turi neapmokėtų sąskaitų?
Tokias sąskaitas galima pateikti administratoriams kaip kreditoriniai reikalavimai. Reikia pateikti dokumentus pagrindžiančius skolą – sutartį, sąskaitą, aktus. Terminas yra 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie bankroto bylos iškėlimą.
Ką reiškia „turto iššvaistymas“ ir kodėl tai pavojinga?
Tai veiksmai, kai vadovas prieš bankrotą perduoda turtą tretiesiems asmenims, jį parduoda ne rinkos kaina, dovanoja ar „dingsta“ dalis apskaitos. Tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip tyčinis bankrotas, už kurį taikoma atsakomybė.
Ar įmanoma bankrotą vykdyti „be teismo“?
Taip, jei pasirenkamas neteisminis bankrotas. Bet tam būtina, kad visi kreditoriai sutiktų ir nebūtų ginčų. Tai greitesnis ir pigesnis būdas, tačiau retai pritaikomas, dažniausiai, kai įmonė labai maža arba turi tik vieną kreditorių.
Ar bankrutuojanti įmonė gali būti patikrinta VMI ar FNTT?
Taip. Dažnu atveju įmonės bankrotas suaktyvina VMI ir kitų institucijų dėmesį, ypač jei kilo įtarimų dėl mokesčių nemokėjimo, PVM schemų ar turto perleidimo artimiems asmenims.
Kiek laiko po bankroto dar galiu būti patikrintas kaip buvęs vadovas?
Vadovo atsakomybės klausimai gali būti keliami per 3 metus nuo bankroto pradžios, o tam tikrais atvejais net ir ilgiau, jei išaiškėja nauji faktai. Dokumentus patartina saugoti bent 5 metus.
