Investicinė sąskaita gyventojams: ko negali darbdavys

Vyras šviesiai oranžiniais marškiniais bėga per lauką kairėje vaizdo dalyje. Dešinėje pusėje pavaizduotas tamsiai mėlynas fonas su baltu tekstu lietuvių kalba „Investicinė sąskaita gyventojams: ko negali darbdavys“ (Investicinė sąskaita gyventojams: ko negali padaryti darbdavys).

Apie investicinę sąskaitą

Investicinės sąskaita – tai yra Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės ar valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, įsteigtoje finansų įstaigoje, subjekte, kuris laikomas mokėjimo paslaugų teikėju, arba šios įstaigos ar subjekto filiale arba nuolatinėje buveinėje, esančiuose minėtose valstybėse nuolatinio Lietuvos gyventojo atidaryta sąskaita, kurios lėšas nuolatinis Lietuvos gyventojas naudoja tik investicijoms į GPMĮ nurodytus finansinius produktus.

Įstatymas neriboja galimo investicinių sąskaitų kiekio (gyventojas gali kaip investicinę deklaruoti daugiau nei vieną sąskaitą) ir įnašų į šią sąskaitą dydžio, tačiau nustato tokios sąskaitos paskirtį — tai sąskaita, kurios lėšos naudojamos tik investicijoms į įstatyme nurodytus finansinius produktus.

Nuo 2025-01-01 įsigalios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatos dėl tokios investicinės sąskaitos.

Investicinė sąskaita reiškia, kad bus apmokestinamas tik galutinis investavimo rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Kol jos yra toliau reinvestuojamos tolimesnėms investicijoms šioje investicinėje sąskaitoje – apmokestinimo nebus.

Investicinės sąskaitos apmokestinimo režimu naudosis gyventojai, patys VMI deklaruodami savo sąskaitą kaip investicinę ir savarankiškai (kaip sąskaitos savininkai) priimdami sprendimus dėl joje vykdomų operacijų (investavimo į GPMĮ nurodytus finansinius produktus, lėšų įnešimo, išmokėjimo iš sąskaitos ir kt.).

Ko negali darbdavys dėl investicinės sąskaitos?

Remiantis nuo 2025-01-01 įsigaliojančiomis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis dėl investicinės sąskaitos, pageidaudamas pasinaudoti per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų apmokestinimo režimu, investicinę sąskaitą atsidaryti ir apie jos naudojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pranešti turės pats gyventojas. Todėl darbdavys atidaryti investicinės sąskaitos gyventojo (darbuotojo) vardu negalės. 

Pastaruoju metu praktikoje vis labiau populiarėja tokie skatinimo produktai kaip darbdavio akcijos, opcionai ir t. t.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 58 punktas numato lengvatą, kad neapmokestinamosioms pajamos priskiriama darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.

Nauju teisiniu reguliavimu dėl investicinės sąskaitos nuolatiniams Lietuvos gyventojams sudaroma galimybė savarankiškai vykdyti tęstines investicijas į GPMĮ apibrėžtus finansinius produktus, todėl darbdavys į gyventojo (darbuotojo) investicinę sąskaitą savo akcijų, kaip įnašo, perduoti negalės. 

Jeigu darbuotojas iš darbdavio neatlygintinai gaus akcijų, kuriomis galės disponuoti, ir nebus tenkinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 58 punkto lengvatinės sąlygos, tai gyventojo gauta nauda bus apmokestinama ir deklaruojama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.

Be to, piniginių lėšų darbdavys taip pat negali įnešti į gyventojo turimą investicinę sąskaitą. Pinigines lėšas, kaip įnašą į investicinę sąskaitą, įnešti gali tik pats investicinę sąskaitą turintis gyventojas.

 Žinoma, paties gyventojo gautas pinigines lėšas gyventojas gali įnešti į investicinę sąskaitą ir naudoti finansiniams produktams įsigyti, iš jų gaunamoms pajamoms taikant per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų apmokestinimo režimą.