Kada yra būtinas/reikalingas įstatinis kapitalas?

Nusprendus pradėti verslą pirmiausia reikia apsispręsti – kuri juridinio asmens forma Jums labiausiai tinka. Lietuvoje jų yra labai daug. Kuo daugiau akcentų bus įvertindama – tuo tikresnis galite būti, kad radote Jums labiausiai tinkamą.

Vienas iš vertinimo aspektų yra įstatinis kapitalas. Žiūrima – ar jo reikia. Kai kuriems verslo pradžioje tenka susipirkti labai daug įrangos, investuoti ir panašiai, tad norisi kiek tik įmanoma sumažinti patiriamas išlaidas.

Galima bandyti steigti įmonę, kuri neturi privalomojo įstatinio kapitalo. Tačiau kai jis nėra privalomas, nereiškia, kad nėra galimas.

Ar įstatinis kapitalas yra būtinas?

Įstatinio kapitalo poreikis gali kisti priklausomai nuo to – koks įmonės tipas yra steigiamas. Pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės (UAB) atveju įstatinis kapitalas yra privalomas. Jis nurodo – kokia yra vienos akcijos vertė, tad akcininkams ir partneriams yra paprasčiau nuspręsti – ar juos domina tos įmonės veikla ir ar norisi tapti jos dalininku.

Kiekviena įmonė gali valdyti savo turtą taip, kaip nori, tačiau kuo didesnė jo bazė – tuo dažniausiai atsiranda ir daugiau galimybių, kurios net gali padėti verslui labiau plėstis. Ta bazė gali būti naudojama plėtrai, mokesčiams, investavimui, išlaidoms, jeigu patiriamas nuostolis ir t.t.

Įstatinis kapitalas dažniausiai renkamas ne tik dėl to, kad to reikalauja įstatymai, tačiau kai kurie verslai jį įneša, kadangi:

• Norisi plėsti įmonės veiklą, o tam reikia daugiau papildomų lėšų.
• Norisi suteikti daugiau pasitikėjimo.
• Siekiant suteikti įmonei ir jos bendrasavininkams daugiau stabilumo.
• Taip pat ir dėl solidumo. Didesnis įstatinis kapitalas gali būti solidesnės, didesnės įmonės reprezentacijos dalis. Tai gali padėti pritraukti daugiau naujų akcininkų bei investuotojų.

Įstatinio kapitalo dydis ir rizika

Dažnai atrodo, kad didesnis kapitalo dydis yra geriau. Tai yra tiesa. Tačiau didesnė investicija tuo pačiu reiškia ir didesnes rizikas, tad būsimas verslininkas arba dalininkas turi labai atsakingai įvertinti savo galimybes ir pačio verslo strategiją, tikslus. Didesnė investicinė rizika, žinoma, gali padėti akcininkui arba pačiam verslininkui uždirbti tikrai daug ir iš uždarosios akcinės bendrovės pereiti į AB.

UAB atveju, jeigu verslui sekasi gerai, akcininkai gauna išmokas, kurios yra vadinamos dividendais. Gaunama suma priklauso nuo to – kiek akcijų turi kiekvienas asmuo ir tuo pačiu kokia yra jų vertė. Taigi, brangesnės akcijos, kurioms labai dažnai įtaką daro ir didesnis pradinis kapitalas – galiausiai gali padėti ir daugiau uždirbti. Tačiau pasikartosime, kad versle – viskas yra rizika, kad sprendimą dėl įstatinio kapitalo reikia atlikti labai atsakingai.

Įstatinio kapitalo didinimas

Tikrai taip, įstatinį kapitalą galima didinti tuomet, kai yra toks poreikis. Įstatinio kapitalo didinimo procesas yra gana paprastas ir patyrusiam buhalteriui gana greitai sutvarkomas. Viskas yra atliekama įstatymų numatyta tvarka. Juridinių asmenų registro tvarkytojui neradus kliūčių – sprendimą dėl įstatinio kapitalo jis tvirtina. Pakeistus įstatus turi peržiūrėti ir pasirašyti visi akcininkai bei dalininkai. Nuo sprendimo priėmimo turi nepraeiti daug laiko iki patvirtinimo.

Informaciją apie akcinių bendrovių įstatinio kapitalo didinimą (arba mažinimą) dokumentas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Įstatinio kapitalo mažinimas

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatinis kapitalas gali būti ne tik didinamas, tačiau ir mažinamas. Tačiau įstatinį kapitalą galima mažinti tik tokiu atveju, kai dėl to sutinka visi akcininkai. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas yra galutinis. Kitu atveju tokia procedūra nėra galima.

Dėl įstatinio kapitalo didinimo taip pat reikia daugumos. Tačiau praktika rodo, kad dažniausiai didinimas yra kur kas paprastesnis ir greitesnis procesas nei mažinimas. Dažnais atvejais įstatinį kapitalą yra nusprendžiama mažinti tuomet, kai įmonei prastai sekasi vykdyti veiklą.

Žinoma, kad tai kelia abejones ir nepasitikėjimą akcininkams. O kiekvienos įmonės tikslas turėtų būti įtikti ne tik klientams, tačiau ir bendrasavininkams, partneriams, kurie tam tikra prasme palaiko įmonės veiklą.

Įstatinio kapitalo dydis

Įstatinio kapitalo dydį lemia ne tik akcininkų, verslininkų, dalininkų poreikiai, tačiau ir mūsų šalies įstatymai. Pagal pasirinktą juridinio asmens tipą yra nustatytos tokios pradinio kapitalo sumos.

Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB) – 2 500 eur.

Akcinė Bendrovė (AB) – 25 000 eur.

Individuali Įmonė (IĮ) – nėra būtinas įstatinis kapitalas.

Mažoji Bendrija (MB) – nėra būtinas įstatinis kapitalas.

Fondas – nėra būtinas įstatinis kapitalas.

Ūkinė Bendrovė (ŪB) – nėra būtinas įstatinis kapitalas.

Asociacija – nėra būtinas įstatinis kapitalas.

Šios sumos arba galimybės/ne galimybės yra taikomos tik Lietuvoje. Jeigu nuspręsite steigti įmonė kitoje šalyje – tuomet reikia domėtis tos šalies įstatymais.

Taip pat įstatinis kapitalas gali apimti ne tik pinigines lėšas, tačiau ir nekilnojamą arba kokį nors kitą turtą. Svarbiausia, kad viskas būtų aiškiai surašyta įmonės reglamente. Tai padės išvengti neaiškumų, pavyzdžiui, keičiantis įmonės savininkams, daugėjant akcininkų ir panašiais atvejais.

Įstatinį kapitalą apie apipynę labai daug mitų. Jeigu turite daugiau klausimų – visada galite kreiptis į teisininkus arba buhalterius, kurie suteiks jums visą svarbiausią informaciją.