5 min

Atlyginimų skaidrumas nuo 2026 m.: ką iš tiesų keičia ES direktyva ir kaip tam pasiruošti iš anksto?

Šviesiai mėlynas gradientinis fonas su abstrakčiomis suapvalintomis formomis. Baltas tekstas lietuvių kalba: "Atlyginimų skaidrumas nuo 2026 m.: ką iš tiesų keičia ES direktyva ir kaip ten pasiruošti iš anksto?.
Turinys
Atnaujinta 2025-12-14

2026 metų birželis Lietuvos darbo rinkai taps lūžio tašku. Įsigalios Europos Sąjungos atlygio skaidrumo direktyva, kuri iš esmės keičia požiūrį į darbo užmokestį – nuo to, kaip jis nustatomas, iki to, kaip apie jį kalbama ir kaip jis pagrindžiamas. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamas atlyginimų „nebekonfidencialumas“, realūs pokyčiai yra gerokai platesni ir gilesni.

Schema "Atlygio sprendimo kelias" su penkiais žingsniais: Pareigybės aprašymas, Vertinimo kriterijai, Lyginamosios pareigybės, Atlygio intervalas ir Individualus atlygis, išdėstyti išilgai vingiuotos linijos.

ES atlygio skaidrumo direktyva

Pokyčių pagrindas – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970, kuria siekiama stiprinti vienodo vyrų ir moterų atlygio principą taikant atlygio skaidrumą ir geresnius teisių gynimo mechanizmus.

Pagrindinis direktyvos tikslas – mažinti nepagrįstą darbo užmokesčio atotrūkį, kuris ES mastu vis dar siekia apie 13 procentų. Direktyva neapsiriboja vien lyčių klausimu. Ji keičia patį atlygio nustatymo modelį, perkeldama darbdaviams pareigą ne tik mokėti, bet ir paaiškinti, kodėl mokama būtent taip.

Nuo susitarimo prie sistemos

Iki šiol daugelyje įmonių atlyginimai veikė „susitarimo“ principu. Net jei egzistavo darbo apmokėjimo tvarkos, jos dažnai būdavo abstrakčios, fragmentiškos arba taikomos tik formaliai. Nuo 2026 m. toks modelis tampa rizikingas.

Direktyva reikalauja, kad darbdaviai turėtų aiškią, visiems darbuotojams taikomą darbo užmokesčio sistemą, paremtą objektyviais kriterijais. Šie kriterijai turi būti patikrinami ir susiję su pačiu darbu, o ne su asmeninėmis derybų savybėmis ar „istoriniais“ sprendimais.

Tai reiškia, kad atlyginimo dydis, jo struktūra ir augimo galimybės nebegali būti miglotos ar neįvardytos. Sistema turi egzistuoti ne tik dokumentuose, bet ir praktikoje.

Darbo kodekso pakeitimai Lietuvoje

Direktyvos perkėlimas Lietuvoje vykdomas per Darbo kodekso pataisas. Pagrindiniai pakeitimai siejami su DK 26, 139, 140, 141 straipsniais, taip pat su naujais informavimo ir atskaitomybės mechanizmais.

Numatoma, kad:

  • darbdaviai privalės turėti rašytinę darbo apmokėjimo sistemą,
  • darbuotojai turės teisę gauti informaciją apie savo ir palyginamų pareigybių atlygio lygį,
  • valstybės institucijos (Valstybinė darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolierius) gaus platesnes teises tikrinti ir analizuoti atlygio duomenis.

Svarbu suprasti, kad tai nėra vien „popierinė“ prievolė. Informacija turės būti pateikiama aiškiai, laiku ir suprantamai, o jos nepateikimas ar pateikimas formaliai gali tapti ginčų pagrindu.

Atlyginimo skaidrumas nereiškia vienodų algų

Vienas dažniausių mitų, kad atlygio skaidrumas prilygsta visų atlyginimų sulyginimui. Tai netiesa. Direktyva leidžia skirtingus atlyginimus, tačiau reikalauja, kad skirtumai būtų pagrįsti objektyviais kriterijais.

Tokiais kriterijais laikomi:

  • kompetencija ir kvalifikacija,
  • darbo sudėtingumas ir atsakomybės lygis,
  • patirtis,
  • darbo rezultatai, jei jie vertinami sistemiškai.

Problema kyla ne tada, kai atlyginimai skiriasi, o tada, kai darbdavys negali paaiškinti, kodėl jie skiriasi.

Diagrama "Kokius klausimus darbuotojai pradės užduoti dažniau?", kurioje pateikiami keturi klausimai apie darbo užmokestį: intervalas, lygiavertės pareigybės, darbo užmokesčio augimas ir peržiūros procesas. Kiekvieną klausimą žymi skaičiai 01-04.

Naujas informacijos balansas darbo santykiuose

Iki šiol informacijos apie atlyginimus asimetrija dažniausiai buvo darbdavio pusėje. Direktyva šį balansą keičia. Darbuotojas įgyja teisę ne tik žinoti savo atlyginimą, bet ir suprasti jo vietą bendrame kontekste.

Tai keičia ir ginčų logiką. Jei anksčiau darbuotojui tekdavo įrodyti diskriminaciją, ateityje darbdavys turės įrodyti, kad jos nėra. Tai reikšmingas procesinis pokytis, kuris neišvengiamai paveiks teismų praktiką.

Didesnė reikšmė dokumentams ir procesams

Atlygio skaidrumo direktyva išryškina vieną paprastą tiesą – žodiniai susitarimai ir neaprašyti sprendimai tampa silpnąja grandimi. Kuo mažiau struktūros, tuo didesnė rizika.

Tai reiškia, kad:

  • pareigybių aprašymai turi būti realūs, o ne formalūs,
  • darbo apmokėjimo tvarkos turi atspindėti faktinę praktiką,
  • atlyginimų pokyčiai turi būti fiksuojami ir pagrindžiami.

Net jei įmonėje nėra konflikto šiandien, jis gali atsirasti po dvejų ar trejų metų, kai keisis darbuotojai, vadovai ar verslo situacija.

Diagrama su trimis žaliais apskritimais ir juos žemyn jungiančiomis linijomis, kurių kiekviena pažymėta: "Pareigybių aprašymai", "Atlygio sistema" ir "Atlygio keitimo pagrindimai". Pavadinimas skamba taip: "Dokumentai, kurie taps svarbesni nei anksčiau.

Kodėl svarbu ruoštis jau dabar?

Nors direktyvos reikalavimai pilnai įsigalios 2026 m., praktinis pasiruošimas reikalauja laiko. Atlygio sistemų peržiūra, pareigybių sulyginimas, vidinių procesų aprašymas – tai nėra vieno mėnesio darbas.

Be to, pereinamasis laikotarpis dažnai yra pats rizikingiausias. Būtent tada kyla daugiausia interpretacijų, neaiškumų ir ginčų. Įmonės, kurios pradės ruoštis anksčiau, turės ne tik mažiau teisinių rizikų, bet ir daugiau pasitikėjimo darbuotojų akyse.

Pokytis ne tik teisėje, bet ir kultūroje

Galiausiai atlygio skaidrumas nėra vien teisinė reforma. Tai ir kultūrinis pokytis. Jis verčia organizacijas atsakyti sau į klausimus, kurie ilgą laiką buvo atidėliojami: kaip vertiname darbą, ką laikome teisingu atlygiu, ar mūsų sprendimai iš tiesų pagrįsti.

2026 metai šiuos klausimus pavers nebe teoriniais, o labai praktiniais. Ir kuo aiškesni atsakymai bus pasiruošti iš anksto, tuo sklandesnis bus perėjimas į naują darbo santykių realybę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ne. Atlyginimų skaidrumas nereiškia, kad visi matys vieni kitų konkrečius atlyginimus. Darbdavys privalės pateikti struktūrinę informaciją: atlygio intervalus, pareigybių palyginimus ir kriterijus, pagal kuriuos nustatomas darbo užmokestis.

Taip, individualūs atlyginimai išlieka galimi. Skirtumas tas, kad nuo 2026 m. jie turės būti pagrįsti aiškiais, objektyviais kriterijais, o ne vien derybų rezultatu ar ankstesne atlygio istorija.

Tai ne vien dokumentas „dėl formalumo“. Atlygio sistema apima pareigybių vertinimą, atlygio intervalus, kėlimo logiką ir sprendimų pagrindimą. Ji turi atitikti realią praktiką, o ne tik būti patvirtinta vidaus tvarkoje.

Taip, pagrindiniai skaidrumo principai galios visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo dydžio. Skirsis tik ataskaitų teikimo apimtis, tačiau pareiga turėti aiškią atlygio nustatymo logiką išliks.

Tikėtina, kad pereinamuoju laikotarpiu ginčų bus daugiau. Tačiau ilgainiui aiškios sistemos turėtų ginčų skaičių mažinti, nes sprendimai bus labiau nuspėjami ir dokumentuoti.

Ankstesnis atlyginimas nebegalės būti pagrindinis atskaitos taškas. Daugiau svorio turės pareigybės vertė, kompetencijos ir atsakomybė, o ne tai, kiek žmogus uždirbo ankstesniame darbe.

Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Šviesiai mėlynas gradientinis fonas su baltu tekstu "Taupymas įmonėms. ABC" kairėje pusėje. Dešinėje pusėje fone išblukusios abstrakčios apskritos ir stačiakampės banko kortelių piktogramos.
4 min Rūta Kirdeikė
Taupymas įmonėms. ABC
Verslas – ne tik idėjos, bet ir skaičiai. Kad įmonė augtų, reikia mokėti paskirstyti lėšas: nuo mokesčių, reklamos iki atlyginimų. Visgi, išlaidas galima ne tik planuoti, bet ir protingai mažinti. Laisvai samdomi darbuotojai – lankstumas be ilgalaikių įsipareigojimų Apsvarstykite galimybę samdyti laisvai samdomus darbuotojus (freelancerius). Tai gali būti naudinga dėl kelių priežasčių: – Įgūdžiai ir lankstumas. Freelanceriai dažnai […]
Mėlynas gradientinis fonas su baltu tekstu lietuvių kalba "Neleidžiami atsiskaitymai" ir abstrakčiomis šviesiai mėlynomis figūromis, įskaitant apskritimą ir į kortelę panašų stačiakampį.
13 min Darius Šoparas
Neleidžiami atskaitymai: kas tai?
Neleidžiami atskaitymai yra išlaidos, kurių įmonė ar fizinis asmuo negali įtraukti į mokesčių deklaraciją siekiant sumažinti apmokestinamas pajamas. Kitaip tariant, šios išlaidos nėra pripažįstamos mokesčių institucijų kaip tinkamos mažinti apmokestinamąjį pelną ar pajamas. Plačiau juos aptarsime kartu su VU teisės fakulteto ir verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu. Kas yra neleidžiami atskaitymai? Neleidžiami atskaitymai yra sąnaudos, kurios […]
Baltas lietuviškas tekstas mėlyname gradiento fone su abstrakčiomis suapvalintomis formomis. Tekste rašoma: "Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo?" (Kiek reikia įspėti išeinant iš darbo?).
5 min Darius Šoparas
Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo 2026
​Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:​ Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai