Atnaujinta 2025-05-10
Nuo šių metų gegužės 1 dieną įsigaliojo naujos tvarkos, kurios iš dalies palengvina kasdieninius atsiskaitymus ir sumažina pametamų smulkių monetų kiekį.
Šiame straipsnyje ne tik bus aptartos pagrindinės naujovės atsiskaitant grynaisiais bei ką svarbu žinoti išrašant finansinės apskaitos dokumentus, bet aptarti pakeitimai aktualūs ir pridėtinės vertės mokestčio (PVM) tema.
Svarbiausios gairės
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo (toliau – apvalinimas) taisyklė, kad asmeniui (pirkėjui) atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, ūkio subjektas bendrą mokėtiną sumą privalo apvalinti iki artimiausio 5 euro centų kartotinio.
Taisyklė taikoma taip:
1) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;
2) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5;
3) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;
4) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Taigi atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma yra apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio. Tai yra patogiau vartotojams. Tokia nauja apvalinimo sistema siekia supaprastinti mokėjimus ir sumažinti smulkių monetų kiekį apyvartoje.
✅ Mokėtina suma baigiasi:
| Centai | Kaip apvalinama | Pvz. |
|---|---|---|
| 1–2 ct | Žemyn iki 0 ct | 10,02 € → 10,00 € |
| 3–4 ct | Aukštyn iki 5 ct | 10,04 € → 10,05 € |
| 6–7 ct | Žemyn iki 5 ct | 10,06 € → 10,05 € |
| 8–9 ct | Aukštyn iki 10 ct | 10,09 € → 10,10 € |
📌 Taikoma tik galutinei mokėtinai sumai.
Apskaitos dokumentuose (išskyrus PVM sąskaitas faktūras) turi būti nurodyta:
- kiek bendra suma buvo prieš apvalinimą,
- kiek buvo apvalinta (skirtumas),
- ir kokia galutinė suma po apvalinimo.
Tai reiškia, kad jei pirkėjas atsiskaito grynaisiais, dokumente turi būti aiškiai matoma:
- kiek būtų reikėję mokėti be apvalinimo,
- kiek buvo suapvalinta,
- ir kiek realiai sumokėta po apvalinimo.
Jei atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė suma baigiasi 1 centu arba 2 centais – apvalinama žemyn iki 0 centų, šitaip sumažinant pinigų ir laiko išlaidas.
Beje, papildomai primintina, kad šiuo metu standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21%, tačiau yra ir sumažintų tarifų, taikomų tam tikroms prekėms ir paslaugoms.
Šios naujos apvalinimo taisyklės gali turėti tam tikrą įtaką įmonių ir asmenų pajamų apmokestinimui (pvz., kai kuriems mokėjimams, susijusiems su prekių ar paslaugų tiekimu).
📌 Jei suma apvalinama į viršų → skirtumas = papildomos pajamos
📌 Jei suma apvalinama į apačią → skirtumas = pajamų sumažėjimas
Todėl straipsnyje toliau nuosekliai aptarsime šiuos aktualiausius klausimus.
PVM apvalinimas
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas yra svarbus pajamų šaltinis valstybės biudžete ir jo taikymas įmonių ir asmenų pajamų apmokestinimui yra labai svarbus.
PVM mokėtojas, kuris yra įmonė ar asmuo, turintis pajamų, susijusių su prekių ar paslaugų tiekimu, privalo mokėti PVM į biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, PVM mokėtojai privalo laikytis atitinkamų nustatytų kriterijų ir sąlygų.
O tiksliau – pagal 2024 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2517 nuostatas, kurios įsigaliojo 2025 m. gegužės 1 d.: kai galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma (su PVM) apvalinama, laikoma, kad prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė yra prekių (paslaugų) vertė (išskyrus patį PVM), apskaičiuota iki suapvalinant.
Ką svarbu prisiminti ir žinoti?
Kuomet pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (kasos aparato kvite) PVM skaičiuojamas nuo visos sumos iki apvalinimo – tai PVM skaičiavimui apvalinimas įtakos neturi.
Vadinasi, kai vienu metu įsigyjama viena ar kelios prekės ar paslaugos, kurios įforminamos kasos aparato kvitu ar PVM sąskaita faktūra ir už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tai galutinė mokėtina suma už šias prekes ar paslaugas apvalinama pagal minėtas apvalinimo taisykles, tačiau prekių ar paslaugų vertė, apskaičiuota PVM suma nėra apvalinama.
PVM pagrindiniai aspektai
- Įmonės ir asmenys, turintys pajamų, susijusių su prekių ar paslaugų tiekimu, turi būti registruoti kaip PVM mokėtojai, kad galėtų teisingai sumokėti PVM.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra labai svarbus mokestis Lietuvos biudžetui.
- PVM įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis PVM taikymą. Jei gautose sąskaitose nurodytas PVM viršija išrašytose sąskaitose apskaičiuotą PVM – valstybė privalo grąžinti šį skirtumą mokesčių mokėtojui.
- PVM įstatymas nustato, kokie asmenys yra PVM mokėtojai, kokie yra PVM tarifai, ir kokiais terminais PVM turi būti mokmas.
- Kadangi Lietuva yra ES narė, taikomi ne tik nacionaliniai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai. Jie reguliuoja ir prekybą tarp skirtingų šalių, įskaitant importą iš ES ir trečiųjų šalių.
Teisės aktai, susiję su PVM, yra nuolat keičiami, taikant kartais ir tam tikras naujas mokesčių lengvatas ir administracines taisykles, kadangi PVM sistema yra kompleksiška, ir jos keitimai yra reikalingi, kad PVM sistema būtų efektyvi.
Kai kurie aktualūs teisės aktai ir jų taikymas
2024 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2517 nuostatos (įsigaliojo 2025 m. gegužės 1 d.) sako, kad:
Kai pirkėjas atsiskaito grynaisiais pinigais, o bendra suma apvalinam (pagal naują apvalinimo įstatymą) –
PVM skaičiuojamas nuo sumos prieš apvalinimą.
Tai reiškia, kad:
- nors galutinė suma gali būti apvalinta (pvz., nuo 10,02 € iki 10,00 €),
- apmokestinama prekių ar paslaugų vertė lieka ta pati – ta, kuri buvo prieš suapvalinimą.
Todėl taip išeina, kad jeigu pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje PVM skaičiuojamas nuo visos sumos iki apvalinimo – tai PVM skaičiavimui apvalinimas įtakos neturi.
Todėl, pirkėjui atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais – pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (įskaitant atvejus, kai PVM sąskaita faktūra išrašoma pagal išduotą kasos aparato kvitą) turi būti apvalinama bendra mokėtina suma už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas), nepriklausomai nuo prekių skaičiaus.
Taip pat aktualu prisiminti, kad pagal PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kitų privalomų rekvizitų, PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta prekių (paslaugų) vieneto kaina be PVM; tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų), apmokestinamų taikant vienodą PVM tarifą, apmokestinamoji vertė; PVM suma eurais.
Jeigu klientas perka vieną ar kelias prekes ar paslaugas ir už jas atsiskaito grynaisiais,
– galutinė mokėtina suma yra apvalinama (pagal naują tvarką),
– tačiau pačių prekių ar paslaugų vertė lieka tokia pati – neapvalinta.
Tai galioja tiek kasos aparato kvitui, tiek PVM sąskaitai faktūrai.
Kitaip tariant – pinigų suma suapvalinama, bet apskaitoje vertės išlieka tiksliai tokios, kokios buvo.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais nuo gegužės 1 dienos teisės aktų pakeitimai
Apskaitos dokumentuose, išskyrus pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, turi būti nurodyta apvalinimo suma, lygi bendros mokėtinos sumos už vienu metu grąžinamas (grąžinamą) prekes (prekę), įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) ir bendros mokėtinos sumos, pritaikius apvalinimą, skirtumui, ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą.
Aktualūs ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. VA-39 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimai.
Juose nurodyta, kad kvite turi būti nurodyta bendra mokėtina suma už vienu metu parduodamas ar įsigyjamas prekes (paslaugas), apvalinimo suma (skirtumas tarp bendros mokėtinos sumos iki apvalinimo ir bendros mokėtinos sumos, pritaikius apvalinimą).
Minėta suma apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą. Taip pat nurodoma bendra sumokėta (išmokėta) pritaikius apvalinimą suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais. Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis prekių ar paslaugų pirkimo-pardavimo sandorį.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d., kai įmonė išrašo pinigų priėmimo kvitą už prekes, už kurias klientas atsiskaito grynaisiais, kvite turi būti nurodyta trys dalykai:
- Bendra suma prieš apvalinimą.
- Apvalinimo skirtumas (kiek centų buvo suapvalinta).
- Galutinė sumokėta suma po apvalinimo.
Ši informacija turi būti pateikta kiekviename kvite atskirai, nepriklausomai nuo to, kiek prekių ar paslaugų buvo įsigyta.
Ką reikia žinoti apie pajamų pripažinimą, suapvalinus sumokėtas grynųjų pinigų sumas?
Kas nutinka, kai grynaisiais atsiskaitoma ir suma apvalinama į viršų?
Jei klientas po 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaito grynaisiais ir suma yra suapvalinama į didesnę pusę (pvz., nuo 9,97 € iki 10,00 €) – tas papildomas 3 centų skirtumas laikomas įmonės papildomomis pajamomis ir turi būti įtrauktas į apmokestinamas pajamas.
Pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ):
- Pajamos = viskas, ką įmonė uždirbo, net ir maži centai dėl apvalinimo.
- Kaupimo principas reiškia, kad pajamos fiksuojamos tada, kai jos uždirbamos, o ne tik kai pinigai faktiškai gaunami.
Todėl:
- Apvalinimo pliusas = pajamos
- Apvalinimo minusas = sąnaudos
Ir abu atvejai turi būti parodyti apskaitoje.
Taigi, kiekvienas centas, „atsiradęs“ dėl apvalinimo, laikomas realiomis įmonės pajamomis arba sąnaudomis ir turi būti įtrauktas į apskaitą bei deklaracijas.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojus grynųjų pinigų apvalinimo taisyklėms – kiekvienas verslas, priimantis atsiskaitymus grynaisiais, privalo tiksliai fiksuoti apvalinimo sumą, nurodyti ją kvite ar apskaitos dokumente bei tinkamai atvaizduoti pajamose.
Net kelių centų netikslumas gali tapti apskaitos klaida. Čia padeda skaitmeninės apskaitos sistema saskaita123.lt. Su mumis – SF išrašymas tampa greitas ir paprastas kaip 1,2,3!
Prisijunk prie mūsų ir tvarkyk apskaitą paprasčiau!
Prisijunk!Tai ne tik supaprastina darbą, bet ir užtikrina, kad viskas – nuo SF išrašymo iki pajamų” registravimo: – būtų atlikta tiksliai, be papildomo buhalterinio galvos skausmo.
