Atnaujinta 2026-05-18
2026 metais pareiginės algos bazinis dydis išlieka viena svarbiausių temų valstybės tarnyboje, biudžetinėse įstaigose ir viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms. Būtent nuo šio dydžio priklauso, kaip skaičiuojami daugelio valstybės tarnautojų, pareigūnų, mokytojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir kitų viešojo sektoriaus specialistų atlyginimai.
Nors daliai žmonių bazinis dydis vis dar atrodo kaip sudėtingas biurokratinis terminas, praktikoje jis tiesiogiai susijęs su tuo, kiek darbuotojas gauna „į rankas“ kiekvieną mėnesį.
Kas yra pareiginės algos bazinis dydis?
Pareiginės algos bazinis dydis – valstybės nustatytas dydis, naudojamas apskaičiuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Galutinis atlyginimas dažniausiai apskaičiuojamas bazinį dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento.
Paprastai tariant:
- kuo didesnis bazinis dydis;
- kuo aukštesnis pareigybės koeficientas;
- tuo didesnė ir pareiginė alga.
Ši sistema taikoma:
- valstybės tarnautojams;
- biudžetinių įstaigų darbuotojams;
- pareigūnams;
- teisėjams;
- politikams;
- daliai viešojo sektoriaus specialistų.
Kodėl bazinis dydis toks svarbus?
Bazinis dydis tiesiogiai lemia darbo užmokesčio augimą viešajame sektoriuje. Net ir nedidelis jo pokytis gali reikšti dešimčių ar net šimtų eurų skirtumą per mėnesį.
Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skirta viešojo sektoriaus atlyginimų reformai. Viena pagrindinių priežasčių yra auganti konkurencija darbo rinkoje ir sudėtingėjantis specialistų pritraukimas į valstybės tarnybą.
Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ilgą laiką buvo kritikuojami dėl per lėto augimo, todėl naujoji sistema orientuota į:
- aiškesnį atlyginimų skaičiavimą;
- didesnį skaidrumą;
- reguliarius perskaičiavimus;
- didesnį ryšį su ekonomikos augimu.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų algos atlyginimo pokyčiai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo atnaujinta viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistema, apimanti valstybės tarnautojus, biudžetinių įstaigų darbuotojus, pareigūnus ir politikus. Pokyčių tikslas – sukurti aiškesnį ir lankstesnį atlyginimų modelį, labiau susietą su ekonominiais rodikliais bei darbo rinkos situacija.
Naujoji sistema grindžiama pareiginės algos baziniu dydžiu ir pareigybių koeficientais. Skaičiuojant darbo užmokestį taip pat atsižvelgiama į Valstybės duomenų agentūros skelbiamus vidutinio darbo užmokesčio rodiklius.
Pokyčiai įvesti siekiant didesnio darbo užmokesčio sistemos skaidrumo, nuoseklesnio atlyginimų perskaičiavimo bei galimybės reguliariau peržiūrėti viešojo sektoriaus darbo užmokestį atsižvelgiant į ekonomikos pokyčius ir infliaciją.
Pareiginės algos koeficientų perskaičiavimas
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami pagal asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo taisykles. Koeficientas apskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš naujo pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio.
Gautas koeficientas bus apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus įstatymui – pareiginė alga negali būti mažinama, jei tarnautojas tęsia tas pačias pareigas, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus įstatyme.
Pareiginės algos indeksavimo tvarka
Nuo 2025 m. planuojama ne mažiau kaip kas dvejus metus perskaičiuoti ne bazinį dydį, bet įstaigos darbo užmokesčio fondą pagal dydžio nustatymo ir asignavimų principus, įskaitant pareiginės algos atlyginimo reformą. Šis perskaičiavimas vyks pagal susitarimus su profesinėmis sąjungomis. Įstaigos vadovai galės skirstyti darbo užmokesčio lėšas pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.
Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus nurodytas asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydis, kuris bus taikomas įstaigoms. Tokiu būdu bus užtikrintas teisingas ir sąžiningas darbo užmokesčio fondų paskirstymas visose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose.
Valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai politikams, pareigūnams ir teisėjams
Politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, taip pat Seimo, Vyriausybės ir Prezidento kanceliarijos kanclerių darbo užmokestis bus indeksuojamas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartu dydžiu pagal nustatymo ir asignavimų darbo principus, atsižvelgiant į pareiginės algos atlyginimo bazinio pokyčius. Jų darbo užmokestis bus fiksuotas įstatymu ir nepriklausys nuo įstaigos darbo užmokesčio politikos.
Savivaldybių merams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2023 m. liepos 1 d. taikomas naujas atlyginimo skaičiavimo principas.
Naujosios algos struktūros įvedimas
Naujoji algos struktūra numato, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami pagal asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo taisykles, o koeficientas bus apvalinamas iki šimtųjų dalių. Svarbu pažymėti, kad pareiginė alga negali būti mažinama, jei tarnautojas tęsia tas pačias pareigas, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus įstatyme.
Ši nauja struktūra užtikrina, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos būtų skaičiuojamos teisingai ir skaidriai. Perskaičiavimas pagal naujus koeficientus leis tiksliau atspindėti darbuotojų indėlį ir atsakomybę, taip pat užtikrins, kad darbo užmokestis būtų proporcingas atliekamoms pareigoms. Tai yra svarbus žingsnis, siekiant pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti teisingą atlyginimą visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Lietuvos Respublikos algų politikos pokyčiai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nauja pareiginės algos atlyginimo politika, skirta pagerinti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, pareigūnų ir politikų darbo sąlygas bei atlyginimus. Ši nauja politika grindžiama Valstybės duomenų agentūros paskelbtu 2022 m. vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu, įskaitant individualias įmones.
Pagal naują algų politiką, minimalus pareiginės algos bazinis dydis padidėjo nuo 65 eurų iki 610 eurų, o šiam padidinimui valstybė skyrė 38,6 mln. eurų. Tai reikšmingas žingsnis, siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą darbo užmokestį.
Naujoji politika numato, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami pagal asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo taisykles, o koeficientas bus apvalinamas iki šimtųjų dalių. Svarbu pažymėti, kad pareiginė alga negali būti mažinama, jei tarnautojas tęsia tas pačias pareigas, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus įstatyme.
Nuo 2025 m. planuojama ne mažiau kaip kas dvejus metus perskaičiuoti ne bazinį dydį, bet įstaigos darbo užmokesčio fondą pagal dydžio nustatymo ir asignavimų principus. Šis perskaičiavimas vyks pagal susitarimus su profesinėmis sąjungomis, o įstaigos vadovai galės skirstyti darbo užmokesčio lėšas pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.
Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus nurodytas asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydis, kuris bus taikomas įstaigoms. Tokiu būdu bus užtikrintas teisingas ir sąžiningas darbo užmokesčio fondų paskirstymas visose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose.
Naujoji algų politika taip pat numato, kad valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų, taip pat Seimo, Vyriausybės ir Prezidento kanceliarijos kanclerių darbo užmokestis bus indeksuojamas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartu dydžiu pagal nustatymo ir asignavimų darbo principus. Jų darbo užmokesčio sudėtis bus fiksuota įstatymu ir nepriklausys nuo įstaigos darbo užmokesčio politikos.
Savivaldybių merams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2023 m. liepos 1 d. taikomas naujas atlyginimo skaičiavimo principas. Pirmasis asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimas bus atliktas 2025 m. rengiant 2026 m. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Naujoji algų politika yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir atlyginimus valstybės sektoriuje, bei pagerinti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, pareigūnų ir politikų gyvenimo kokybę.
Naujovės, susijusios su pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio nustatymo ir perskaičiavimu, padės užtikrinti, kad valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą darbo užmokestį. Tai turėtų skatinti darbuotojų lojalumą ir padidinti viešojo sektoriaus patrauklumą darbo rinkoje.
DUK
Algos bazinis dydis – tai valstybės nustatytas skaičius, naudojamas apskaičiuoti tam tikras viešojo sektoriaus darbuotojų algas, pareigines algas, priedus ar išmokas.
Bazinis dydis daugiausia taikomas valstybės ir savivaldybių sektoriuje – valstybės tarnautojams, politikams, teisėjams, statutiniams pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Atlyginimas skaičiuojamas dauginant bazinį dydį iš nustatyto koeficiento. Kuo aukštesnė pareigybė ar atsakomybė – tuo didesnis koeficientas.
Bazinis dydis nustatomas valstybės sprendimu – jį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, paprastai kartu su valstybės biudžetu.



