Atnaujinta 2025-06-09
Pradedant verslą, vienas pirmųjų sprendimų – pasirinkti tinkamiausią juridinę formą. Nors galimybių Lietuvoje yra keletas – dažniausiai pradedantieji renkasi individualią veiklą pagal pažymą, mažąją bendriją (MB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB).
Kiekviena jų turi savų privalumų ir ribojimų, todėl verta įvertinti kelis svarbius aspektus. Vienas iš jų yra įstatinis kapitalas.
Ką reikia žinoti apie įstatinį kapitalą?
Įstatinis kapitalas – įmonei priklausančių lėšų ar kito turto suma, kuri nurodoma įmonės įstatuose ir registruojama Juridinių asmenų registre.
Kai kuriose verslo formose kapitalas privalomas nuo pat įmonės įsteigimo, kitose — ne.
Mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė? Skaitykite straipsnyje.
StraipsnisSvarbu suprasti, kad jei kapitalas neprivalomas, tai nereiškia, kad jo negalima įnešti papildomai, jei to reikalauja verslo poreikiai.
Pavyzdžiui:
- UAB steigimui būtinas mažiausiai 2 500 eurų įstatinis kapitalas. Jis išskaidomas į akcijas, o kiekvienos akcijos vertė nurodoma įstatuose. Tai svarbu tiek skaidrumui tarp akcininkų, tiek galimam investuotojų pritraukimui.
- AB steigimui reikia ne mažiau kaip 25 000 eurų įstatinio kapitalo.
- MB, individuali įmonė (IĮ), fondai, asociacijos, ūkinės bendrijos – įstatinio kapitalo reikalavimų neturi.
Įstatinis kapitalas gali būti įnešamas ne tik pinigais, bet ir kitu turtu (pvz., įranga, nekilnojamuoju turtu), jei tai tinkamai įforminama ir nurodoma įstatuose.
Kam svarbus įstatinis kapitalas?
Nors kai kuriose verslo formose įstatinio kapitalo nereikalaujama, įmonės neretai pasirenka jį įnešti savanoriškai. Kodėl?
- Pasitikėjimui stiprinti. Didesnis kapitalas sukuria patikimesnio, solidesnio verslo įvaizdį.
- Veiklos plėtrai. Kapitalas gali būti naudojamas įrangai įsigyti, investicijoms, apyvartinėms lėšoms.
- Stabilumui. Aiškus finansinis pagrindas suteikia daugiau saugumo tiek įmonei, tiek jos akcininkams.
Svarbu suvokti, kad didesnis įstatinis kapitalas savaime negarantuoja sėkmės, tačiau gali suteikti verslui platesnes galimybes ir didesnį pasitikėjimą rinkoje.
Kapitalo didinimas ir mažinimas
Įstatinį kapitalą galima ir didinti, ir mažinti priklausomai nuo įmonės poreikių ir akcininkų sprendimų.
Kapitalo didinimas vykdomas pateikiant sprendimą Juridinių asmenų registrui, keičiant įstatus ir patvirtinus naują kapitalo dydį. Tai įprasta, kai įmonė plečia veiklą arba pritraukia naujų akcininkų.
Mažinimas – sudėtingesnė procedūra. Sprendimą turi priimti visuotinis akcininkų susirinkimas, įstatų pakeitimai taip pat pateikiami Juridinių asmenų registrui. Svarbu atsiminti, kad:
- Jei per 6 mėnesius po sprendimo įstatai nepateikiami registrui – sprendimas laikomas negaliojančiu.
- Kapitalo mažinimas dažnai signalizuoja finansinius sunkumus, tad gali kelti nerimą investuotojams ar partneriams.
Kaip vyksta įstatinio kapitalo didinimas / mažinimas?
1️⃣ Akcininkų sprendimas dėl kapitalo keitimo
2️⃣ Įstatų pakeitimų parengimas
3️⃣ Dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui
4️⃣ Registrų centro patvirtinimas
5️⃣ Kapitalo suma įrašoma į viešą registrą
Renkantis juridinę formą – svarbu įvertinti ne tik įstatinio kapitalo klausimą, bet ir:
- Atsakomybės ribas.
- Mokesčių sistemą.
- Buhalterinės apskaitos sudėtingumą.
- Lankstumą ir galimybes augti.
Jei kyla abejonių, visada verta pasitarti su teisininkais ar buhalteriais, kurie padės pasirinkti optimaliausią variantą būtent jūsų planuojamai veiklai.
| Verslo forma | Privalomas įstatinis kapitalas |
|---|---|
| Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) | 2 500 eurų |
| Akcinė bendrovė (AB) | 25 000 eurų |
| Mažoji bendrija (MB) | Nėra |
| Individuali įmonė (IĮ) | Nėra |
| Ūkinė bendrija (ŪB) | Nėra |
| Tikroji ūkinė bendrija (TŪB) | Nėra |
| Asociacija | Nėra |
| Viešoji įstaiga (VšĮ) | Nėra (gali būti nustatyta įstatuose savanoriškai) |
| Fondas | Nėra (gali būti nustatyta steigėjų sprendimu) |
| Individuali veikla pagal pažymą (IVP) | Nėra (tai nėra juridinis asmuo, todėl įstatinio kapitalo neturi) |
Jeigu jau vykdote savo veiklą, nesvarbu, ar tai individuali veikla pagal pažymą, mažoji bendrija ar UAB – labai svarbu visus atsiskaitymus vykdyti per oficialią sąskaitą banke. Taip ne tik lengviau tvarkyti buhalteriją ir sekti įplaukas bei išlaidas, bet ir užtikrinamas skaidrumas prieš mokesčių inspekciją bei kitus partnerius.
Asmeninės ir verslo finansų atskyrimas leidžia išvengti daugelio problemų: aiškiai matysite, kiek iš tiesų uždirbate, kiek išleidžiate verslo reikmėms, o prireikus – be vargo galėsite pateikti visus reikiamus dokumentus ir ataskaitas. Be to, naudojantis verslo sąskaita galima lengviau planuoti pinigų srautus ir auginti verslą atsakingai.
O galiausiai, sąskaitų išrašymui siūlome išbandyti sąskaita123. Tai pagalba tiems, kurie vertina savo laiką.
