Nuo liepos 1-osios pasikeitė nedarbo išmokų tvarka: ką svarbu žinoti?

Atnaujinta 2026-07-30

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo ir apskaičiavimo tvarka. Vienas svarbiausių pokyčių – laikotarpis, kuriuo žmogus gauna nedarbo išmoką, nebebus įskaičiuojamas į nedarbo socialinio draudimo stažą.

Kalbama ne apie bendrąjį darbo ar pensijų socialinio draudimo stažą, bet apie stažą, reikalingą teisei į naują nedarbo išmoką įgyti. Vien registracija Užimtumo tarnyboje savaime darbo stažo nekaupia.

Koks stažas nuo liepos 1-osios nebesikaupia?

Iki šiol laikotarpis, už kurį žmogui buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, galėjo būti įskaičiuojamas vertinant jo nedarbo draudimo stažą. Nuo 2026 m. liepos 1 d. tokie laikotarpiai į nedarbo draudimo stažą nebeįtraukiami.

Tai reiškia, kad gaudamas nedarbo išmoką žmogus automatiškai nekaupia naujo stažo kitai nedarbo išmokai. Į draudžiamąsias pajamas, pagal kurias ateityje būtų skaičiuojama nauja išmoka, anksčiau gautos nedarbo išmokos taip pat neįtraukiamos.

Oficialią informaciją apie pakeitimus paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vien registracija Užimtumo tarnyboje stažo nesukuria

Registracija Užimtumo tarnyboje ir socialinio draudimo stažas yra du skirtingi dalykai. Užimtumo tarnyba padeda ieškoti darbo, suteikia bedarbio statusą, konsultuoja ir gali pasiūlyti įvairias užimtumo priemones. Visgi, ji nemoka socialinio draudimo įmokų taip, kaip jas moka darbdavys nuo darbuotojo atlyginimo.

Nedarbo socialinio draudimo stažas paprastai įgyjamas dirbant pagal darbo sutartį ir mokant nedarbo draudimo įmokas, todėl žmogus gali būti registruotas Užimtumo tarnyboje, bet vien dėl registracijos naujas nedarbo draudimo stažas jam nesikaups. Nedarbo išmoką moka ne Užimtumo tarnyba, o „Sodra“. Užimtumo tarnybos suteiktas bedarbio statusas yra viena iš sąlygų šiai išmokai gauti.

Stažą reikės sukaupti per trumpesnį laiką

Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokai gauti reikia turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki bedarbio statuso suteikimo dienos.

Anksčiau tie patys 12 mėnesių turėjo būti sukaupti per 30 mėnesių. Vadinasi, vertinamas laikotarpis sutrumpėjo pusmečiu.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus neteko darbo ir 2026 m. rugpjūtį įgijo bedarbio statusą, „Sodra“ tikrins, ar per ankstesnius 24 mėnesius jis bent 12 mėnesių buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu.

Keičiasi ir nedarbo išmokos dydis

Nuo liepos 1-osios nedarbo išmoką ir toliau sudaro pastovioji bei kintamoji dalys, tačiau jų santykis pasikeitė. Pastovioji dalis sumažėjo, o nuo anksčiau gautų pajamų priklausanti dalis padidėjo.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis sudaro:

• pirmą–trečią mokėjimo mėnesį – 45 proc. vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
• ketvirtą–šeštą mėnesį – 35 proc.;
• septintą–devintą mėnesį – 25 proc.

Pirmaisiais nedarbo mėnesiais didesnę dalį sudaro su ankstesniu atlyginimu susieta išmoka, tačiau vėliau ji mažėja. Nuo 2026 m. liepos 1 d. pastovioji dalis siekia 172,95 Eur. Taip pat įvestas minimalus nedarbo išmokos dydis – penki bazinės socialinės išmokos dydžiai.

Kuo pokyčiai palankūs priešpensinio amžiaus žmonėms?

Ne visi pakeitimai reiškia griežtesnes sąlygas. Daugiau apsaugos numatyta žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai.

Jeigu toks žmogus yra sukaupęs bent 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęstas šešiais mėnesiais. Įprastai nedarbo išmoka mokama devynis mėnesius, todėl reikalavimus atitinkančiam priešpensinio amžiaus asmeniui ji galės būti mokama iš viso iki 15 mėnesių.

Šiuo sprendimu siekiama padėti vyresniems žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje ir nesirinkti išankstinės senatvės pensijos vien dėl laikino darbo praradimo.

Ar individuali veikla kaupia nedarbo draudimo stažą?

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą mokamos gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, tačiau individualią veiklą vykdantys žmonės nėra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu.

Visgi, vien iš individualios veiklos pajamų nedarbo draudimo stažas nesikaupia ir nutraukus tokią veiklą nedarbo išmoka automatiškai nepriklauso. „Sodra“ pateikia pavyzdį: jeigu žmogus pastaruosius dvejus metus vykdė tik individualią veiklą, jos nutraukimas nesuteiks teisės į nedarbo išmoką, nes nebus sukauptas reikiamas nedarbo draudimo stažas.

Visgi, jeigu dalį vertinamo laikotarpio žmogus dirbo pagal darbo sutartį ir sukaupė bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą, vėliau vykdyta individuali veikla savaime nepanaikins teisės į išmoką.

Galbūt laikas pradėti savo veiklą?

Darbo paieškos laikotarpis gali būti tinkamas metas įvertinti, ar turimos žinios ir gebėjimai negalėtų tapti savarankiška veikla. Galima teikti konsultacijas, kurti turinį, siūti, fotografuoti, remontuoti, prekiauti savo gaminiais ar teikti kitas paslaugas.

Pradėti savarankišką veiklą nebūtinai reiškia iš karto steigti įmonę ar prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus. Individualią veiklą pagal pažymą galima įregistruoti internetu, o pradžioje išbandyti idėją nedideliu mastu.

Žinoma, svarbu įvertinti vieną skirtumą: individuali veikla nekaupia nedarbo draudimo stažo. Kita vertus, ji leidžia savarankiškai kurti darbo vietą, gauti oficialias pajamas, kaupti pensijų socialinio draudimo stažą pagal sumokėtas įmokas ir palaipsniui auginti savo veiklą.

Apskaita neturi stabdyti nuo pirmojo žingsnio

Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės nedrįsta pradėti individualios veiklos, apskaitos ir mokesčių baimė. Tiesa ta, kad tvarkingai registruojant pajamas, išlaidas ir išrašomus dokumentus ši veiklos dalis tampa gerokai paprastesnė.

Apskaitai tvarkyti galima naudoti „Sąskaita123“. Sistema padeda išrašyti sąskaitas, registruoti pajamas ir išlaidas, stebėti atsiskaitymus bei vienoje vietoje kaupti veiklos dokumentus. Tai ypač patogu žmogui, kuris pirmą kartą pradeda dirbti savarankiškai ir nenori apskaitos vesti skirtingose lentelėse ar užrašuose.

Nedarbo išmoka gali padėti išgyventi pereinamąjį laikotarpį, tačiau ji nėra ilgalaikis profesinis planas. Kartais verta ne tik laukti tinkamo darbo pasiūlymo, bet ir nebijoti pačiam susikurti veiklą, kuri ilgainiui gali tapti pagrindiniu pajamų šaltiniu.