Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo 2024: gairės, ir sprendimai, kuriuos reikia žinoti

Išeinant iš darbo daugelis darbuotojų susiduria su klausimais apie tai – kiek laiko reikės atidirbti ir kaip tai paveiks jų finansinę situaciją bei karjeros perspektyvas. 2024 metais šie klausimai tampa dar aktualesni, nes darbo rinka nuolat keičiasi, o darbo teisės normos ir įmonių politika gali skirtis.

Darbuotojams svarbu žinoti – kiek laiko jie turės atidirbti po prašymo išeiti pateikimo. Dažniausiai šis laikotarpis yra nustatomas darbo sutartyje ir gali svyruoti nuo kelių savaičių iki mėnesio. Tai ne tik suteikia darbdaviui galimybę organizuoti pereinamąjį laikotarpį, bet ir gali turėti didelę įtaką darbuotojo psichologinei būsenai. Dėl nežinomybės ir streso, susijusio su būsima karjera, darbuotojai gali jaustis nepatogiai ir nesaugiai.

Išeinant iš darbo

Išeiti iš darbo yra svarbus sprendimas ir darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą).

1. Išankstinis įspėjimas

Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma pateikiant darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išeitų darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.

2. Darbdavio atleidimas

Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, tačiau ši procedūra gali būti sudėtinga ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją – jam gali prireikti pateikti aiškias priežastis. Rekomendacijos gavimas gali būti svarbus aspektas, jei darbuotojas siekia kitų darbo galimybių, tačiau atleidimas gali įvykti ir be rekomendacijų.

3. Įrodymas apie prašymo gavimą

Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo prašymą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad prašymas nebuvo gautas.

4. Išankstinio įspėjimo laikotarpis

Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.

5. Ankstyvas išėjimas

Darbuotojas gali išeiti iš darbo anksčiau nei numatyta, jei darbdavys jį atleidžia, tačiau, kaip jau minėta, tai gali būti susiję su rekomendacijų gavimu ar kitomis sąlygomis ir tai turi būti suderinta su darbdaviu. Darbdavys gali turėti tam tikrų reikalavimų, kuriuos darbuotojas turi atitikti.

6. Teisinės pasekmės

Visi šie procesai turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas nusprendęs atsistatydinti be svarbių priežasčių – turėtų būti atsargus ir gerai išmanyti savo teises ir pareigas. Rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, jei kyla abejonių dėl konkrečių situacijų ar teisinių reikalavimų.

Darbo sutarties nutraukimo procesas

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.

Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnį

Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės. Svarbios priežastys gali apimti:

• Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).

• Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.

Prašymo atleisti iš darbo pateikimas darbuotojo rašytiniu pareiškimu

Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų – darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t.y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.

Įspėjimo laikotarpis

Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą apie ketinimą nutraukti darbo sutartį informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.

Pravaikšos ir jų žymėjimas

Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą – jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Būtina įvertinti, ar verta prisiimti tokį sprendimą.

Darbdavio nesutikimas su prašymu

Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį – darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį iniciatyva be, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.

Dokumentacija ir formalumai

Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti rašytiniai. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.

Teisinės pasekmės ir konsultacijos

Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, dėl to rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.