5 min

MB registravimas: kaip pačiam įsteigti mažąją bendriją?

Arbatžolių spalvos fonas su aplankų piktogramomis. Baltas tekstas lietuvių kalba: "MB registravimas: kaip pačiam įsteigti mažąją bendriją?" Vienoje aplanko piktogramoje yra žymeklis.
Turinys
Atnaujinta 2025-11-20

Jeigu turite verslo idėją ir ieškote būdo, kaip ją įgyvendinti, mažosios bendrijos (MB) steigimas gali būti vienas paprasčiausių ir lankščiausių starto variantų. Ši teisinė forma dažnai pasirenkama dėl nedidelių steigimo kaštų, paprasto valdymo modelio ir galimybės greitai pradėti veiklą neinvestuojant didelių lėšų.

Plačiau Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas.

Kas yra mažoji bendrija?

Mažoji bendrija – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris gali vykdyti bet kokią įstatymais nedraudžiamą veiklą. MB nereikalauja įstatinio kapitalo, todėl yra patrauklus pasirinkimas tiems, kurie nori įteisinti nedidelės apimties veiklą, kurti šeimos ar draugų verslą, ar pradėti bendrą projektą be didelių išankstinių išlaidų. MB narių turtas yra apsaugotas, jie neatsako savo asmeniniu turtu už bendrijos prievoles.

Infografika pavadinimu „Mažoji bendrija – paprastas būdas pradėti verslą“ su penkiais žaliais segmentais, kuriuose išvardyti privalumai: paprasta individualiems asmenims, nereikia kapitalo, tinka šeimai / draugams, lanksti apskaita ir ribota atsakomybė.

Kodėl verta steigti mažąją bendriją?

Mažosios bendrijos steigimas turi daug privalumų, dėl kurių ši verslo forma Lietuvoje sparčiai populiarėja.

  • Steigimo procesas paprastas ir gali būti atliktas elektroniniu būdu.
  • MB narys gali nesudėtingai pasitraukti iš verslo (atsiimant įnašą ar perleidžiant nario teises).
  • Pelno paskirstymas MB viduje yra lankstus ir priklauso nuo narių susitarimų.
  • Steigiant MB nereikia įstatinio kapitalo, todėl pradiniai kaštai minimalūs.
  • Mažos apimties veiklą vykdančioms MB galima tvarkyti apskaitą be buhalterio (naudojantis elektroninėmis sistemomis, pavyzdžiui sąskaita123).
  • MB gali įsteigti vienas žmogus, tačiau vėliau gali būti prijungiami kiti nariai.
  • Nariai turi ribotą civilinę atsakomybę ir neatsako savo asmeniniu turtu.

Prieš steigiant MB verta iš anksto apgalvoti verslo modelį, numatyti veiklos specifiką, suplanuoti būsimas pajamas, įvertinti būsimas išlaidas, suprasti, kokius mokesčius teks mokėti ir kokių dokumentų reikės. Tai padeda pasiruošti sklandžiam veiklos startui ir, prireikus, žinoti, kaip vyksta likvidavimo procesas. Plačiau tam pasiruošti padės Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas.

Mažosios bendrijos steigimas

Mažąją bendriją gali steigti tik fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo pilietybės. Juridiniai asmenys negali būti steigėjais.

Steigimo dokumentai

Registrų centras - savitarna

Patogiausia įmonę steigti internetu, nes platforma pati sugeneruoja reikiamus dokumentus papildymui. Pirmiausia jums reikės prisijungti prie Registrų centro savitarnos sistemos ir pasirinkus juridinio asmens teisinę formą – mažąją bendriją, užpildyti prašymą.

Sistema jums pateiks steigimo aktą (jeigu yra vienas steigėjas) ar sutartį (jeigu yra keli steigėjai). Jūsų pasirinktame dokumente bus nurodomi steigėjai, MB pavadinimas ir adresas, atstovo ir vadovo duomenys, kokie bus bendrijos narių įnašai. Visus šiuos aspektus jau turite būti apgalvoję iš anksto.

MB steigimas – aktas

Jums bus reikalingi mažosios bendrijos steigimo nuostatai. Šiame dokumente turėsite įvardinti bendrijos veiklos tikslus, lėšų nariams išmokėjimo sąlygas, narių priėmimo tvarką ir kitus aspektus.

Mažoji bendrija veikia pagal savo nuostatus

MB steigimo aktą ar sutartį ir nuostatas elektroniniu būdu turi pasirašyti visi steigėjai. Vėliau prašymą pildęs steigėjas pasirašo dokumentus JAR-1-E forma. Tuomet paslauga įkeliama į krepšelį ir savitarnos sistemoje apmokama.

Mažosios bendrijos registravimo procesas

  1. Prieš steigiant bendriją jums reikės sugalvoti jos pavadinimą, kurį pateiksite Registrų centrui. Svarbu, kad tokiu pačiu vardu nebūtų jau įregistruota kita įmonė, o pavadinimas gali būti tiek lietuvių, tiek anglų kalba.

  2. Turėsite pateikti MB buveinės adresą. Tai gali būti nuosavas adresas arba nuomojamos patalpos. Jeigu patalpos nuomojamos, patalpų savininkai turi duoti sutikimą ir jį pasirašyti elektroniniu parašu.

  3. Steigiant įmonę elektroniniu būdų visi dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu, todėl kiekvienas steigėjas turi turėti mobilų parašą. Dokumentai Registrų centrui gali būti pateikti ir atvykus į padalinį.

  4. Mažoji bendrija vykdys tam tikrą veiklą. Taigi, jums reikės nurodyti veiklos rūšį, kurią pasirinksite iš Juridinių asmenų registro pateikto elektroninio veiklos rūšių klasifikatoriaus.

Kaip jau minėta anksčiau, užpildžius dokumentus elektroniniu būdu, paslauga įdedama į Registrų centro krepšelį ir nurodytą sumą reikia apmokėti.

Prašymas pateikiamas JAR-1-E forma ir apmokamas savitarnoje. Registracijos mokestis paprastai siekia apie 57 eurus. Jei dokumentai pateikiami elektroniniu būdu, juridinis asmuo įregistruojamas per 1 darbo dieną. Pateikus popierinius dokumentus – per 3 darbo dienas.

Registracija JADIS ir JANGIS sistemose

Užregistruotos mažosios bendrijos nariai privalo pateikti savo duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), kurioje kaupiama informacija apie visų juridinių asmenų dalyvius. MB taip pat turi pateikti duomenis JANGIS sistemoje, kurioje kaupiama informacija apie juridinių asmenų naudos gavėjus.

Diagrama lietuvių kalba, rodanti MB valdymo struktūrą: narių susirinkimas renka MB vadovą; vadovas sudaro sandorius, atstovauja, moka atlyginimą, teikia duomenis JAR/JADIS. Viršuje kairėje yra logotipas „Sąskaita123“.

Veiksmai po Mažosios bendrijos registracijos

Gavus Registrų centro patvirtinimą, kad MB užregistruota, jums reikės atlikti šiuos veiksmus:

  • Atidaryti atskirą banko sąskaitą. Tokia sąskaita atskiria nuosavas lėšas nuo verslo. Ji leidžia lengviau pildyti apskaitą ir vykdyti mokesčių deklaravimo procesą. Atskira sąskaita įmonėms privaloma pagal Lietuvos teisės aktus.

  • Išsirinkti įgaliotą asmenį.

  • Pasirinkti valdymo formą.

MB vadovo funkcijos

Mažosios bendrijos valdymo organas gali būti tik narių susirinkimas arba bendrijos vadovas. Vadovu gali būti paskirtas vienas iš MB narių, su kuriuo sudaroma civilinė paslaugų sutartis. Vadovas organizuoja veiklą, priima sprendimus dėl sandorių, teikia nariams informaciją, sudaro sutartis, organizuoja susirinkimus ir rūpinasi kasdiene veikla. Jis taip pat priima ir atleidžia darbuotojus, gali valdyti įmonės lėšas, išmokėti avansinius pelno mokėjimus bei vykdyti pareigas Registrų centre, JAR, JADIS.

MB mokesčiai

Mažoji bendrija, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, turi mokėti mokesčius:

Pelno mokestis
Standartinis tarifas – 15 %.
Lengvatinis 5 % tarifas taikomas, jei MB turi mažiau nei 10 darbuotojų ir metinės pajamos neviršija 300 000 eurų. Pirmaisiais veiklos metais gali būti taikoma lengvata, jei MB atitinka mažos įmonės kriterijus.

PVM mokestis
MB turi registruotis PVM mokėtoja, jei per pastaruosius 12 mėn. pajamos viršija 45 000 eurų, arba jei iš ES šalių įsigytų prekių vertė viršija 14 000 eurų. Standartinis tarifas – 21 %.

PSD ir VSD
Šie mokesčiai priklauso nuo to, kokias išmokas MB nariai gauna. Mokesčiai skaičiuojami nuo avansinio pelno, pelno paskirstymo ar vadovo civilinės paslaugų sutarties pagrindu gaunamų pajamų. Kiekvienas narys PSD/VSD moka pagal gautų išmokų pobūdį ir dydį, o ne automatiškai vien dėl narystės.

Skaitykite išsamų straipsnį – MB mokesčiai
Straipsnis

MB veiklos apskaita

MB steigimas tai pats paprasčiausias būdas įteisinti savo verslą. Jis nereikalauja didelių investicijų, darbuotojų ar netgi buhalterio. Jeigu jūsų MB kuria vienas ar keli asmenys, savo apskaitą lengvai galite tvarkyti naudodami elektronines apskaitos platformas, pavyzdžiui, saskaita123.lt. Su sistemos pagalba greitai sugeneruosite sąskaitas faktūras, sutaupysite laiko ir visada matysite savo sąskaitas vienoje vietoje.

Jeigu MB veikla yra plačios apimties, turite darbuotojų, apskaitą tvarkyti gali buhalteris. Jis taip pat gali naudotis saskaita123.lt sistema, prie kurios prisijungę jūs matysite visus buhalterio išrašytus kvitus ir sąskaitas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie mažąją bendriją (MB)

Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurį gali steigti tik fiziniai asmenys. Ji tinka nedidelei komercinei veiklai, šeimos verslui ar smulkiai komandai. MB nariai neatsako savo asmeniniu turtu už bendrijos prievoles.

MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, nepriklausomai nuo pilietybės. Juridiniai asmenys steigti MB negali. Bendriją gali įsteigti vienas arba keli asmenys.

Ne, MB nereikalauja įstatinio kapitalo. Tai vienas svarbiausių šios verslo formos privalumų, leidžiantis pradėti veiklą su minimaliomis išlaidomis.

Taip, MB gali įsteigti ir valdyti vienas asmuo. Vėliau galima priimti naujus narius, jei tai numatyta nuostatuose.

Ne, mažos apimties veiklą vykdančios MB gali apskaitą tvarkyti savarankiškai, naudodamos elektronines sistemas. Tačiau turint daugiau veiklos ar darbuotojų, rekomenduojama apskaitą patikėti buhalteriui.

Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Oranžinis fonas su trimis geltonomis aplanko piktogramomis, iš kurių vienoje yra žymeklis. Viršutiniame kairiajame kampe lietuviškas tekstas: "Sodros įmokų kodai".
3 min Darius Šoparas
Sodros įmokų kodai
Sodra – pagrindinė institucija Lietuvoje, kuri atsakinga už valstybinį socialinį draudimą, pensijų kaupimą, privalomąjį sveikatos draudimą bei su tuo susijusių įmokų administravimą. Kad įmokos būtų tinkamai priskirtos, labai svarbu žinoti ir naudoti teisingus įmokų kodus, kurie nurodomi pildant mokėjimą per banką ar kitą sistemą. Kokie yra Sodros įmokų kodai ir kodėl jie svarbūs? Sodros įmokų […]
Baltas lietuviškas tekstas "Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje" mėlyname fone su trimis abstrakčiomis apskritomis figūromis, vaizduojančiomis žmones.
4 min Darius Šoparas
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje
Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje? Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Pasiekus šias ribas, gydantis […]
Baltas tekstas lietuvių kalba mėlyname gradiento fone su paprasta trijų žmonių piktograma. Tekste rašoma: "Prašymas atleisti iš darbo pagal 56 str.
3 min Rūta Kirdeikė
Prašymas atleisti iš darbo pagal 56 str: pavyzdys
Kai darbdavys nevykdo sutartų įsipareigojimų arba darbo sąlygos tampa nepriimtinos – darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia galimybę išeiti iš darbo tam tikrais atvejais, taip pat gaunant ir išmokas. Daugiau apie Darbo kodekso 56 straipsnį DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai