5 min

Kaip tapti el. prekybininku?

Tekstas lietuvių kalba „Kaip tapti elektroninės prekybos verslininku?“ ant mėlynos į žalią pereinančio fono, dešinėje – vos matoma pasaulio piktograma.
Turinys
Atnaujinta 2026-07-30

Elektroninei prekybai pradėti šiandien nebūtina iš karto kurti didelės internetinės parduotuvės ar investuoti tūkstančių eurų. Pirmuosius gaminius galima parduoti socialiniuose tinkluose, prekybos platformose ar nedidelėje savarankiškai sukurtoje svetainėje. Vis dėlto, jeigu prekės parduodamos reguliariai ir siekiama uždirbti, tokia veikla turi būti įteisinta.

Pradedančiajam svarbu ne tik išsirinkti prekes ir pritraukti pirkėjų. Reikia pasirinkti tinkamą veiklos formą, pasirūpinti apskaita, pardavimo dokumentais, prekių grąžinimo tvarka ir pirkėjų duomenų apsauga.

Infografika lietuvių kalba, kurioje paaiškinami verslo formos pasirinkimo veiksniai: atsakomybė, administravimas, verslo komanda ir plėtros planai; kiekvienas iš jų pažymėtas piktograma. Apačioje kaip prekės ženklas nurodytas „Sąskaita123“.

Kada pardavimas internete tampa veikla?

Jeigu žmogus retkarčiais parduoda savo naudotus drabužius, baldus ar kitus asmeninius daiktus, tai paprastai nelaikoma individualia veikla. Situacija pasikeičia, kai prekės perkamos arba gaminamos turint tikslą jas reguliariai parduoti ir uždirbti.

Veiklos požymiais laikomas savarankiškumas, tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas. Nesvarbu, ar prekiaujama nuosavoje el. parduotuvėje, socialiniame tinkle, skelbimų portale, „Etsy“, „Amazon“ ar kitoje platformoje. Komercinė veikla išlieka komercine nepriklausomai nuo pasirinkto pardavimo kanalo.

Kaip įteisinti el. prekybos veiklą Lietuvoje?

Vienas paprasčiausių pasirinkimų pradedančiajam – individuali veikla pagal pažymą. Ją galima įregistruoti per „Mano VMI“. Veikla įprastai gali būti pradėta nuo prašymo pateikimo dienos, todėl nereikia steigti įmonės ar formuoti pradinio kapitalo.

Socialinės garantijos dirbantiems pagal individualią veiklą
Straipsnis

Registruojant veiklą reikia pasirinkti jos pobūdį atitinkantį ekonominės veiklos kodą. Jis priklausys nuo to, kuo konkrečiai bus prekiaujama ir ar prekės bus tik perparduodamos, ar taip pat gaminamos. Jeigu planuojamos kelios skirtingos veiklos, galima įregistruoti daugiau nei vieną veiklos rūšį.

Augant pardavimų apimtims galima svarstyti ir mažosios bendrijos ar uždarosios akcinės bendrovės steigimą. Juridinis asmuo gali būti naudingas, kai verslą kuria keli žmonės, planuojama samdyti darbuotojų, pritraukti investicijų arba norima atskirti asmeninį ir verslo turtą.

Ar galima prekiauti su verslo liudijimu?

Kai kurioms prekybos veikloms gali būti pasirenkamas verslo liudijimas, tačiau jis turi daugiau apribojimų. Ribojamos veiklos rūšys, pajamos ir tam tikrais atvejais pardavimai juridiniams asmenims, todėl el. prekybininkui, planuojančiam nuosekliai plėsti asortimentą, prekiauti skirtingais kanalais ar dirbti su įmonėmis, individuali veikla pagal pažymą dažnai yra lankstesnis pasirinkimas.

Kokius mokesčius moka el. prekybininkas?

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą mokamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Mokesčiai skaičiuojami nuo apmokestinamojo pelno, o ne nuo visos pirkėjų sumokėtos sumos.

Individuali veikla pagal pažymą: mokesčiai ir veiklos įteisinimas
Straipsnis

Nuo pajamų galima atimti faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas veiklos išlaidas.

Lietuviška infografija pavadinimu „Išlaidos“, kurioje pavaizduotos dvi piktogramos: žmogus su „Nepagrįstos – 30%“ ir didinamasis stiklas su „Pagrįstos išlaidos“. Apačioje kairėje yra logotipas „Sąskaita123“.

El. prekyboje tai gali būti:

  • parduodamų prekių įsigijimo ar gamybos išlaidos;
  • pakavimo medžiagos ir siuntimo paslaugos;
  • el. parduotuvės kūrimo ir palaikymo išlaidos;
  • prekybos platformų komisiniai;
  • reklamos paslaugos;
  • mokėjimų surinkimo mokesčiai;
  • apskaitos programos ir kitos veiklai reikalingos priemonės.

Vietoje faktinių išlaidų individualią veiklą vykdantis asmuo gali pasirinkti 30 proc. pajamų pripažinti leidžiamais atskaitymais be išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Nuo 2026 metų individualios veiklos pelnui iki 20 000 Eur dėl taikomo pajamų mokesčio kredito išlieka 5 proc. efektyvus GPM tarifas. Pelnui didėjant, efektyvus tarifas palaipsniui auga, o pasiekus 42 500 Eur taikomas 20 proc. tarifas. Galutinė mokestinė našta priklauso nuo uždirbto pelno, pasirinktų išlaidų ir individualios socialinio draudimo situacijos.

Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai nuo 2026 m.
Straipsnis

Kada reikia registruotis PVM mokėtoju?

PVM klausimas aktualus ne tik daug uždirbantiems prekybininkams. Lietuvoje bendra registravimosi PVM mokėtoju riba yra 45 000 Eur, tačiau prievolė gali atsirasti ir kitais atvejais, pavyzdžiui, perkant prekes ar paslaugas iš užsienio.

Ypač atidžiai reikia vertinti reklamą, el. parduotuvės sistemas, platformų komisinius ir kitas paslaugas, įsigyjamas iš užsienio įmonių. Net jeigu 45 000 Eur pardavimų riba nepasiekta, dėl tokių paslaugų gali atsirasti su PVM susijusių pareigų.

Jeigu prekės siunčiamos kitų Europos Sąjungos valstybių vartotojams, svarbi ir 10 000 Eur metinė nuotolinės prekybos riba. Ją viršijus PVM paprastai turi būti apskaičiuojamas pagal pirkėjo valstybės taisykles. Tokiais atvejais prievoles gali palengvinti OSS sistema, leidžianti skirtingoms ES valstybėms mokėtiną PVM deklaruoti vienoje vietoje.

Kokius dokumentus reikia išduoti pirkėjams?

Kiekvienas pardavimas turi būti įtrauktas į veiklos apskaitą. Atsižvelgiant į atsiskaitymo būdą ir pirkėjo statusą, gali būti išrašoma sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra ar kitas teisės aktuose numatytas apskaitos dokumentas.

Sąskaitų išrašymo programa padeda:

  • numeruoti dokumentus nuoseklia tvarka;
  • registruoti pajamas ir išlaidas;
  • matyti pirkėjų skolas;
  • kaupti dokumentus vienoje vietoje;
  • parengti duomenis metinei pajamų deklaracijai.

Svarbu į apskaitą įtraukti ne tik į banko sąskaitą gautas sumas, bet ir prekybos platformose ar mokėjimų surinkimo sistemose gautas pajamas.

Kokia informacija turi būti pateikta el. parduotuvėje?

Prieš pirkėjui pateikiant užsakymą turi būti aiškiai nurodyta:

pardavėjo tapatybė ir kontaktiniai duomenys;

  • pagrindinės prekės savybės;
  • galutinė kaina su mokesčiais;
  • pristatymo kaina ir sąlygos;
  • atsiskaitymo būdai;
  • prekių grąžinimo tvarka;
  • garantijos ir skundų nagrinėjimo sąlygos;
  • privatumo ir asmens duomenų tvarkymo informacija.
Infografika lietuvių kalba, kurioje išvardyti keturi dalykai, kuriuos reikia patikrinti prieš perkant internetu: pardavėjas, bendra kaina, pristatymas ir grąžinimas; prie kiekvieno punkto pateiktos atitinkamos piktogramos, o apačioje – „Sąskaita123“ logotipas.

Nuo ko pradėti būsimam el. prekybininkui?

Pirmiausia būtina pasirinkti aiškią prekių kategoriją ir įvertinti ne tik prekių savikainą, bet ir visas papildomas išlaidas. Į kainą turi tilpti pakuotė, pristatymas, reklama, platformų komisiniai, grąžinimai ir mokėtini mokesčiai.

Toliau galima atlikti šiuos veiksmus:

  • Patikrinti prekių paklausą ir konkurentų kainas.
  • Pasirinkti tiekėjus arba gamybos būdą.
  • Įregistruoti individualią veiklą ar kitą verslo formą.
  • Pasirūpinti apskaita ir sąskaitų išrašymu.
  • Parengti pardavimo, pristatymo, grąžinimo ir privatumo taisykles.
  • Išbandyti užsakymo procesą nuo prekės pasirinkimo iki jos pristatymo.

Sėkminga el. prekyba prasideda ne nuo gražios svetainės, o nuo aiškios verslo logikos. Kai žinoma, kas perkama, kam parduodama, kiek kainuoja vienas užsakymas ir kokios teisinės pareigos taikomos, internetinę parduotuvę galima auginti daug užtikrinčiau.

DUK

Taip, jeigu prekės parduodamos reguliariai, savarankiškai ir siekiant uždirbti. Atsitiktinis asmeninių naudotų daiktų pardavimas paprastai nelaikomas individualia veikla.

Dažniausiai pasirenkama individuali veikla pagal pažymą. Ją paprasta įregistruoti, nereikia pradinio kapitalo, o veiklos apskaita nėra tokia sudėtinga kaip įsteigus įmonę.

Taip. Tačiau prekyba per „Facebook“, „Instagram“ ar kitą socialinį tinklą taip pat laikoma nuotoline prekyba. Pardavėjas turi įteisinti veiklą, apskaityti pajamas ir laikytis vartotojų teisių reikalavimų.

Pardavimai turi būti įtraukti į apskaitą ir įforminami teisės aktuose numatytais apskaitos dokumentais. Konkretus dokumentas priklauso nuo pardavėjo statuso, pirkėjo ir atsiskaitymo būdo.

Taip. Galima rinktis faktines dokumentais pagrįstas išlaidas arba 30 proc. pajamų pripažinti leidžiamais atskaitymais be išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai