5 min

Kas yra slenkantis darbo grafikas?

Trys abstrakčios žmogaus figūros šviesiai mėlynos spalvos fone su lietuvišku tekstu "Kas yra slenkantis darbo grafikas?" ("Kas yra slenkantis darbo grafikas?").
Turinys
Atnaujinta 2026-06-11

Slenkantis darbo grafikas – darbo organizavimo būdas, kai darbuotojo darbo dienos ir darbo valandos keičiasi pagal iš anksto sudarytą grafiką. Toks darbo laiko organizavimas dažniausiai taikomas įmonėse, kuriose veikla vykdoma pamainomis arba darbo poreikis skiriasi priklausomai nuo savaitės dienų ar sezoniškumo.

Darbo laikas gali apimti rytines, dienines, vakarines ar naktines pamainas, o grafikai dažnai koreguojami atsižvelgiant į įmonės poreikius ir sezoniškumą.

Žalia ir balta lentelė lietuvių kalba rodo lankstų darbo grafiką su skirtingomis kiekvienos dienos valandomis. Poilsio dienos yra trečiadienis ir šeštadienis. Pavadinime klausiama: "Kaip atrodo lankstus darbo grafikas?.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra vartojama „slenkančio darbo grafiko“ sąvoka. Praktikoje šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti darbą pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, kuris gali būti organizuojamas taikant suminę darbo laiko apskaitą arba kitus Darbo kodekse numatytus darbo laiko režimus.

Infografika pavadinimu "Aktualu darbuotojai: 5 darbo laiko režimai" kuriame detalizuojami penki darbo grafikų tipai lietuvių kalba, įskaitant nestandartinį darbo laiką, darbą ne visą darbo dieną, lankstų grafiką, pamaininį darbą ir individualų darbo laiką.

Darbo kodeksas numato…

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys gali parinkti arba darbuotojas pats prašyti dirbti pagal vieną iš šių darbo laiko režimų:

•    nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių,

•    suminę darbo laiko apskaitą,

•    lankstų darbo grafiką,

•    suskaidytos darbo dienos laiko režimą,

•    individualų darbo laiko režimą.

Teisinis reguliavimas Lietuvoje

Lietuvoje slenkančio darbo grafiko reguliavimas numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Įstatymai reikalauja, kad darbdaviai iš anksto informuotų darbuotojus apie jų darbo laiką. Paprastai grafikai turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki jų įsigaliojimo, nebent kolektyvinė sutartis numato kitaip.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 115 straipsnį darbuotojų darbo grafikai turi būti paskelbti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki jų įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks terminas.

Darbo kodeksas taip pat įpareigoja užtikrinti darbuotojų teisę į nepertraukiamą poilsį. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo dienos (pamainos) trukmė kartu su viršvalandžiais paprastai negali viršyti 12 valandų, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Savaitinis poilsio laikas negali būti trumpesnis nei 35 valandos. Naktinių pamainų atveju darbdaviai privalo įvertinti darbuotojų sveikatos būklę, o darbuotojai turi teisę į papildomas sveikatos patikras.

Privalumai darbuotojams ir darbdaviams

Slenkantis darbo grafikas suteikia lankstumą darbuotojams, leidžia lengviau derinti darbą su asmeniniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, šeimos poreikiais ar studijomis. Studentai gali rinktis vakaro pamainas, o tėvai – dirbti ryte, kai vaikai lanko mokyklą ar darželį.

Šis darbo organizavimo modelis taip pat naudingas darbdaviams, nes leidžia efektyviai planuoti darbo išteklius. Piko valandomis galima skirti daugiau darbuotojų, o mažesnės apkrovos metu optimizuoti personalo išlaidas.

Be to, tinkamai organizuotas slenkantis grafikas gali padėti išlaikyti darbo ir poilsio balansą. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės taiko modelį, kai po intensyvios pamainos darbuotojams suteikiama ilgesnė poilsio diena. Tai padeda sumažinti pervargimą ir išlaikyti aukštą darbo našumą.

Darbuotojai, dirbantys pagal slenkantį grafiką, privalo laikytis nustatyto darbo grafiko. Negalėjimą atvykti į darbą būtina nedelsiant pranešti darbdaviui vidaus taisyklėse nustatyta tvarka.

DUK

Slenkantis darbo grafikas – tai darbo organizavimo būdas, kai darbuotojo darbo dienos ir valandos nėra vienodos kiekvieną savaitę, tačiau yra nustatomos iš anksto sudarytame darbo grafike.

Lietuvos Respublikos darbo kodekse tiesiogiai nevartojama „slenkančio darbo grafiko“ sąvoka. Praktikoje šis terminas dažniausiai siejamas su pamaininiu darbu ar sumine darbo laiko apskaita.

Darbo grafikai paprastai turi būti paskelbiami ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki jų įsigaliojimo, nebent kolektyvinėje sutartyje numatyta kitaip.

Darbo grafiko pakeitimai turi būti pagrįsti ir atliekami laikantis teisės aktų bei vidaus tvarkos taisyklių. Darbuotojas turi būti informuojamas iš anksto.

Darbo užmokestis priklauso nuo darbo sutarties sąlygų. Jei darbuotojas dirba naktį, poilsio ar švenčių dienomis, gali būti taikomi didesni apmokėjimo tarifai.

Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Baltas tekstas "BDAR" virš trijų abstrakčių, šviesiai mėlynų figūrų gradientiniame mėlyname fone.
5 min Saskaita123 komanda
BDAR reglamentas – apsauga tvarkant asmens duomenis
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) tai – pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis su asmens duomenų apsauga susijusius principus Europos Sąjungoje. Jame nustatytos fizinių asmenų teisės tvarkyti, taisyti ar naikinti savo asmens duomenis, siekiant apsaugoti juos nuo neteisėto disponavimo ar perdavimo į trečiosioms šalims. Nuo kada taikomas šis reglamentas? BDAR reglamentas įsigaliojo nuo 2018 metų gegužės 25 […]
Mėlynas fonas su spalvų perėjimu, kuriame centre pavaizduotos trys stilizuotos žmogaus figūrėlės ir baltu šriftu užrašas „PVM tarifai ES šalyse“.
6 min Saskaita123 komanda
PVM tarifai ES šalyse
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas pagrindinių netiesioginių mokesčių, taikomų Europos Sąjungos (ES) šalyse. Nors ES siekia harmonizuoti PVM taisykles – kiekviena valstybė narė turi tam tikrą laisvę nustatyti savo tarifus ir išimtis. Tai reiškia, kad PVM tarifai ES gali skirtis ne tik tarp šalių, bet ir tarp prekių bei paslaugų kategorijų. Šie skirtumai turi […]
Mėlynas fonas su trimis stilizuotomis žmogaus figūromis ir tekstu lietuvių kalba: „Neapmokamos atostogos: pagrindinės taisyklės ir nauda darbuotojams“.
3 min Saskaita123 komanda
Neapmokamos atostogos: pagrindinės taisyklės ir nauda darbuotojams
Neapmokamos atostogos – tai galimybė darbuotojui laikinai neatvykti į darbą, kai dėl asmeninių, šeiminių ar kitų svarbių priežasčių reikia laisvo laiko, tačiau už šį laikotarpį darbo užmokestis nėra mokamas. Nors tokios atostogos nėra tokios dažnos kaip kasmetinės, praktikoje jos pasitaiko gana dažnai – darbuotojai jų prašo dėl artimųjų slaugos, šeimos įvykių, studijų, asmeninių reikalų ar […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai