Atnaujinta 2024-11-12
Kas yra nedarbo draudimo išmoka?
Nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI) tai bedarbio pašalpa, mokama asmenims, netekusiems darbo, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje ir pateikusiems prašymą skirti nedarbo išmoką. Ji mokama bedarbiams, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Nedarbo Draudimo Išmoka: Sąlygos ir Reikalavimai
Nedarbo draudimo išmoka yra mokėjimas, kurį gali gauti asmuo, netekęs darbo ir atitinkantis tam tikras sąlygas. Užimtumo tarnyba yra institucija, kurios tikslas yra padėti asmenims, kurie netenka darbo, ir suteikti jiems nedarbo draudimo išmoką. Norint gauti šią išmoką, būtina atitikti šiuos reikalavimus:
Nedarbo draudimo stažas: Asmuo turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
Registracija Užimtumo tarnyboje: Būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
Tinkamo darbo pasiūlymas: Jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų, asmuo turi teisę gauti išmoką.
Neteisėtos pajamos: Asmuo neturi gauti neteisėtų pajamų.
Karo tarnyba: Jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Šios sąlygos užtikrina, kad nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama tiems, kurie tikrai jos reikia ir atitinka visus reikalavimus. Jei atitinkate šiuos kriterijus, nedvejodami kreipkitės į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo draudimo išmokos.
Kaip gauti nedarbo išmoką?
Netekusieji darbo asmenys gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos (bedarbio pašalpą). Užimtumo tarnyboje jie turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į šią pašalpą.
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pateikimo.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos.
Atvejai, kada mokama nedarbo išmoka
Norint gauti nedarbo išmoką reikia:
Turėti nedarbo draudimą ir ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimas Užimtumo tarnyboje t.y. per pastaruosius 2,5 metus.
Jeigu Užimtumo tarnyboje jums nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų.
Negavote neteisėtų pajamų.
Jeigu baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto tarnybą arba esate paleisti iš nuolatinės privalomosios krašto apsaugos tarnybos, kurios metu įgijote pirminį karinį parengimą ir užsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimas
Jeigu įsiregistravimo darbo biržoje metu bedarbis tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar po traumos, mokama darbuotojui paskirta nedarbo draudimo išmoka. Pasibaigus paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei, šios išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.
Asmenims, kuriems išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pašalpos mokėjimas pratęsiamas 2 mėnesius.
Nedarbo draudimo išmoką jums nutrauks nuo tos dienos, kai įsidarbinsite ar tapsite savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Bedarbio pašalpa Lietuvoje atvykusiems iš užsienio
Nedarbo išmoką gali gauti asmenys, kurie dirbo Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) ir per paskutinius 30 mėnesių dirbo ne mažesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir tuo metu buvo draudžiamas nedarbo draudimu.
Apie nedarbo išmokos mokėjimo sąlygas grįžusiems iš užsienio skaitykite nedarbo ismoka
Kokio dydžio galima gauti nedarbo išmoką?
Buvusios darbo biržos išmokos priklauso bedarbiams, kurių darbdaviai, ar kurie patys mokėjo socialinio draudimo įmokas ir turi sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Išmokos mokėjimo terminas yra 9 mėnesiai. Asmenys, kurie sulauks pensijos per ateinančius 5 metus, išmokos mokėjimą gali pratęsti 2 mėnesius t.y. iki 11 mėnesių, jeigu jie negauna išankstinės senatvės pensijos.
Nedarbo draudimo išmokos dydis kinta kas tris mėnesius ir priklauso nuo bedarbio gautų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Apskaičiuojamas bedarbio VDU per mėnesį, skaičiuojant prieš tai išdirbtų 30 mėnesių atlyginimą, pradedant 2 mėnesiais iki Užimtumo tarnyboje gavus bedarbio statusą.
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
Pirmas 90 dienų arba 3 mėnesius mokama kintamoji dalis – 38.79 proc. nuo bedarbio apskaičiuoto VDU per mėnesį. Po 3 mėnesių kintamoji dalis yra 31.03 proc., per 6 mėnesius nesuradus darbo ir liekant bedarbiu, kintamoji išmokos dalis yra 23.27 proc.
Netekus darbo rekomenduojama atvykit į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių.
Taip pat pagalima registruotis internetu. Daugiau informacijos rasite „Google“ paieškos lauke įrašę: „Sodra nedarbo išmoka“ arba spausdami šią nuorodą Sodra bedarbio pasalpa.
Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą.
Papildomos ilgalaikio bedarbio išmokos priklauso žmonėms, kurie yra dirbę 5 ir daugiau metų vienoje darbo vietoje, kurie buvo atleisti darbdavio iniciatyva, be savo kaltės.
Jeigu žmogus buvo išdirbęs 5-10 metų, jis gali gauti 77.58 proc. vieno mėnesio asmens vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Pradirbusiems 10-20 metų vienoje įmonėje gali gauti 2 mėnesių 77.58 proc. jo VDU išmoką.
Išdirbusiems ilgiau nei 20 metų, išmokos dydis siektų 3 mėnesių 77.58 proc. jo VDU bedarbio pašalpos dydį.
Taigi, jei praradote darbą ir turite nedarbo draudimo stažą kreipkitės į Užimtumo tarnybą ir po įsiregistravimo dienos praėjus kuriam laikui galite gauti atsakymą dėl pašalpos paskyrimo.
Kaip Skaičiuojama Nedarbo Išmoka 2024 Metais?
Nedarbo išmoka 2024 metais yra skaičiuojama atsižvelgiant į asmens ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Pastovioji bedarbio pašalpos dalis yra 215,01 EUR, o tai sudaro 23,27% minimalios mėnesinės algos (924 EUR * 23,27% = 215,01 EUR). Kintamoji dalis priklauso nuo asmens pajamų per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Tai reiškia, kad kuo didesnės buvo jūsų pajamos per pastaruosius 30 mėnesių, tuo didesnė bus kintamoji nedarbo išmokos dalis. Šis skaičiavimo metodas užtikrina, kad nedarbo išmoka būtų proporcinga jūsų ankstesniam uždarbiui ir padėtų išlaikyti tam tikrą gyvenimo lygį netekus darbo.
Bedarbio Pašalpa Lietuvoje Atvykusiems iš Užsienio
Nedarbo išmoką gali gauti asmenys, kurie dirbo Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) ir per paskutinius 30 mėnesių dirbo ne mažesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir tuo metu buvo draudžiamas nedarbo draudimu. Jei asmuo dirbo kitoje ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje ir ten priklauso nedarbo išmoka, jis turi teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir gauti NSDI iš užsienio šalies. Tai reiškia, kad net jei jūsų darbo patirtis buvo sukaupta užsienyje, jūs vis tiek galite gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, jei atitinkate visus reikalavimus. Svarbu užtikrinti, kad visi dokumentai būtų tinkamai pateikti ir patvirtinti, kad galėtumėte sklandžiai pereiti prie nedarbo išmokos gavimo Lietuvoje.
Pateikimas ir Mokėjimas
Norėdami kreiptis dėl bedarbio pašalpos Lietuvoje, asmenys turi atitikti tam tikrus Užimtumo tarnybos nustatytus kriterijus. Pirmiausia, jūs turite būti mokėję nedarbo socialinio draudimo įmokas ir būti registruotas Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnyba jums suteikė bedarbio statusą ir nepasiūlė tinkamo darbo. Taip pat būtina turėti sukaupę 12 ar daugiau mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 30 kalendorinių mėnesių iki registracijos Užimtumo tarnyboje. Jei per paskutinius 30 mėnesių nedirbote 12 mėnesių Lietuvoje, bet per tą laiką dirbote kitoje ar keliose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje, jūs taip pat turite teisę į bedarbio išmoką. Svarbu pateikti visus reikiamus dokumentus ir informaciją, kad Užimtumo tarnyba galėtų priimti sprendimą dėl jūsų bedarbio pašalpos skyrimo.
