Atnaujinta 2026-01-15
Pastaraisiais metais Lietuvos gynybos finansavimas vis dažniau siejamas ne tik su politiniais sprendimais, bet ir su labai konkrečiais mokestiniais pakeitimais. Valstybės gynybos fondas pildomas iš skirtingų šaltinių, o dalis jų jau tiesiogiai paliečia tiek verslą, tiek gyventojus.
Kaip ir kada buvo priimti šie sprendimai, paaiškina Martynas Endrijaitis, Vilniaus universitetas Teisės fakulteto ir verslo mokyklos docentas.
Gynybos fondo sprendimai: pradžia dar 2024 metais
Pasak docento, svarbu suprasti, kad dalis sprendimų buvo priimti dar iki dabartinių diskusijų apie gynybos finansavimo didinimą.
„Pirmiausia primenu, kad dar 2024 m. buvo skelbiama, jog priimti mokestiniai Gynybos fondo sprendimai“, – pabrėžia Martynas Endrijaitis.
Vienas svarbiausių žingsnių – pelno mokesčio pakeitimai. Standartinis pelno mokesčio tarifas verslui buvo padidintas nuo 15 iki 16 procentų, o mažoms įmonėms taikomas lengvatinis tarifas – nuo 5 iki 6 procentų. Taip pat buvo panaikintos sektorinės pelno mokesčio lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo bendrovėms.
Papildomai buvo sugriežtinta automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo tvarka, ją susiejant su transporto priemonės CO₂ emisijomis. Šis sprendimas, anot docento, vienu metu prisideda ir prie gynybos finansavimo, ir prie aplinkosauginių tikslų.
Akcizai: alkoholis, tabakas ir kuras
Gynybos fondo pakete svarbią vietą užėmė ir akcizų sprendimai.
„Taip pat Gynybos fondo paketo dalį sudarė akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano“, – aiškina Martynas Endrijaitis.
Be to, per dvejus metus buvo suplanuota vadinamoji saugumo dedamoji degalams. Ji sudaro apie 6 centus litrui (įskaitant akcizą ir PVM) benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms ir kitiems energetiniams produktams. Tai reiškia, kad gynybos finansavimas įtraukiamas ir į kasdienes vartojimo išlaidas.
Nauji sprendimai nuo 2026 metų
2025 metais Seimas patvirtino dar vieną gynybos finansavimo paketą, kurio mokestiniai pakeitimai įsigaliojo nuo 2026 metų. Vienas ryškiausių – 10 procentų saugumo įnašas draudimo sektoriui.
„Numatytas 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestis, kurį mokės Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sutarčių draudimo įmokų“, – pažymi docentas.
Šis mokestis nebus taikomas fizinių asmenų privalomajam transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimui, tačiau apims kitas ne gyvybės draudimo rūšis.
Saldinti ir energiniai gėrimai – su gynybos akcizu
Dar viena naujovė – akcizas nealkoholiniams saldintiems ir energiniams gėrimams, kuris turi dvigubą tikslą: papildyti gynybos fondą ir prisidėti prie visuomenės sveikatos politikos.
„Įvestas nealkoholinių saldintų gėrimų, energinių gėrimų, taip pat gėrimų koncentratų akcizas, kad būtų išvengta galimo pakaitumo efekto“, – sako Martynas Endrijaitis.
Gėrimams, kuriuose 100 ml yra daugiau nei 5, bet mažiau nei 8 gramai cukraus, taikomas 7,4 euro už hektolitrą akcizas. Jei cukraus kiekis siekia 8 gramus ir daugiau arba tai energinis gėrimas – tarifas didėja iki 21 euro už hektolitrą. Koncentratams taikomas 105 eurų už hektolitrą arba 4,3 euro už kilogramą tarifas.
Skaičiuojama, kad dėl šių mokestinių pokyčių litras saldinto gėrimo gali brangti nuo 9 iki 25 centų, o koncentratai – dar daugiau.
Pelno ir nekilnojamojo turto mokesčiai
Nuo 2026 metų dar kartą didinami ir pelno mokesčio tarifai: tiek standartinis, tiek lengvatinis tarifas kyla dar vienu procentiniu punktu.
Be to, gynybos finansavimui įtraukiamas ir nekilnojamasis turtas. Pusė gyventojų sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio už nekomercinės paskirties turtą bus nukreipiama į Valstybės gynybos fondą, o likusi dalis atiteks savivaldybėms.
Komerciniam nekilnojamajam turtui įvedamas papildomas 0,2 procento tikslinis tarifas.
„Mokestį mokės tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys komercinės paskirties nekilnojamojo turto“, – akcentuoja docentas.
Bankų solidarumo įnašas – taip pat gynybai
Prie gynybos fondo galima priskirti ir dar 2023 metais pradėtą taikyti laikinąjį bankų solidarumo įnašą. Jis taikomas visiems Lietuvoje veikiantiems bankams, taip pat užsienio bankų filialams ir centrinių kredito unijų finansinėms grupėms.
Nors šis mokestis pradėtas anksčiau, jo paskirtis aiški – papildomos pajamos valstybės poreikiams, tarp kurių vis didesnę reikšmę užima nacionalinis saugumas.
Ką svarbu suprasti gyventojams ir verslui?
Lietuvos gynybos finansavimas vis labiau remiasi plačiu mokesčių spektru: nuo pelno ir akcizų iki draudimo, nekilnojamojo turto ir bankų įnašų. Kaip rodo šie sprendimai – gynyba tampa ne atskira biudžeto eilute, o nuosekliai integruota mokesčių sistemos dalimi, kurią vienaip ar kitaip pajunta beveik visi.
D. U. K.
Ne visi 100 proc., tačiau dalis jų arba visiškai, arba iš dalies nukreipiami į Valstybės gynybos fondą.
Ne. Gynybos finansavimas įtrauktas per jau egzistuojančius mokesčius: akcizus, nekilnojamojo turto mokestį, kainų pokyčius.
Taip. Jis pradėtas taikyti 2023 m. ir laikomas vienu iš gynybos finansavimo šaltinių.
