5 min

Algos bazinis dydis 2024 metais

Vaizdas iš apačios į aukštus, modernius dangoraižius blyškiame danguje. Centre yra tekstas „ALGOS BAZINIS Dydis 2024 Metais“, kuris išvertus iš anglų kalbos reiškia „Pagrindinis atlyginimo dydis 2024 metais“. Mėlynos geometrinės figūros puošia kampus.
Turinys
Atnaujinta 2024-12-21
Atnaujinta 2024-10-21

Nuo 2024 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į 2024 m. valstybės biudžeto planą, buvo pakeistas valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, pareigūnų ir politikų pareiginių algų bazinis dydis, vadinamas algos atlyginimo bazinis dydis. Šis pakeitimas atliktas remiantis Valstybės duomenų agentūros paskelbtu 2022 m. vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu, įskaitant individualias įmones.

Kiek padidėjo minimalus pareiginės algos bazinis dydis 2024?

2024 metais, remiantis algos atlyginimo bazinio dydžio nustatymo įstatymu, minimalus pareiginės algos dydis padidėjo nuo 65 eurų iki 610 eurų, paveikdamas apie 47 tūkstančius darbuotojų. Šiam padidinimui valstybė skirė 38,6 mln. eurų. Tai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir darbo atlyginimus valstybės sektoriuje.

Pareiginės algos padidėjimai pagal pareigybių lygius

Palyginus su iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusiais pareiginės algos koeficientais, pasikeitimai pareiginės algos atlyginimo struktūroje tokie:

  • C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjas, ugniagesys gelbėtojas, vairuotojas, virėjas ir kt.) – 69 eurai

  • B lygio pareigybių (apskaitininkas, sandėlininkas, sekretorius ir kt.) – 65 eurai

  • A lygio pareigybių (teisininkas, buhalteris, bibliotekininkas ir kt.) – 80 eurų

  • Struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurai

  • Struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurai

  • Įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurai

  • Įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų

Biudžetinių įstaigų darbuotojų algos atlyginimo pokyčiai

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja algų politika, skirta pagerinti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, pareigūnų ir politikų darbo sąlygas bei atlyginimus. Ši nauja politika grindžiama Valstybės duomenų agentūros paskelbtu 2022 m. vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu, įskaitant individualias įmones. Šis pokytis yra reikšmingas žingsnis, siekiant užtikrinti, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą darbo užmokestį, atitinkantį rinkos sąlygas.

Naujoji politika ne tik padidina minimalų pareiginės algos bazinį dydį, bet ir numato, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai bus reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami. Tai padės užtikrinti, kad darbo užmokestis atitiktų ekonomikos augimą ir infliacijos lygį, taip pat skatins darbuotojų lojalumą ir motyvaciją.

Pareiginės algos koeficientų perskaičiavimas

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami pagal asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo taisykles. Koeficientas apskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš naujo pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio.

Gautas koeficientas bus apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus įstatymui, pareiginė alga negali būti mažinama, jei tarnautojas tęsia tas pačias pareigas, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus įstatyme.

  • Jei tarnautojo pareiginė alga yra 1 580 eurų, perskaičiavus pagal naują koeficientą, ji gali būti 1 571,15 eurų (t. y., sumažėja 8,85 eurais). Tokiu atveju koeficientas gali būti pakoreguotas iš 0,88 į 0,89, kad tarnautojo pareiginė alga nesumažėtų ir siektų 1 589 eurus.

Pareiginės algos indeksavimo tvarka

Nuo 2025 m. planuojama ne mažiau kaip kas dvejus metus perskaičiuoti ne bazinį dydį, bet įstaigos darbo užmokesčio fondą pagal dydžio nustatymo ir asignavimų principus, įskaitant pareiginės algos atlyginimo reformą. Šis perskaičiavimas vyks pagal susitarimus su profesinėmis sąjungomis. Įstaigos vadovai galės skirstyti darbo užmokesčio lėšas pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus nurodytas asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydis, kuris bus taikomas įstaigoms. Tokiu būdu bus užtikrintas teisingas ir sąžiningas darbo užmokesčio fondų paskirstymas visose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose.

Valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai politikams, pareigūnams ir teisėjams

Politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, taip pat Seimo, Vyriausybės ir Prezidento kanceliarijos kanclerių darbo užmokestis bus indeksuojamas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartu dydžiu pagal nustatymo ir asignavimų darbo principus, atsižvelgiant į pareiginės algos atlyginimo bazinio pokyčius. Jų darbo užmokestis bus fiksuotas įstatymu ir nepriklausys nuo įstaigos darbo užmokesčio politikos.

Savivaldybių merams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2023 m. liepos 1 d. taikomas naujas atlyginimo skaičiavimo principas.

Pirmasis asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimas

Pagal nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą indeksavimo dydį ir asignavimų darbo užmokesčiui, pirmasis pareiginės algos atlyginimo perskaičiavimas bus atliktas 2025 m. rengiant 2026 m. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Išimtys ir specialūs atvejai

Yra kelios išimtys, kai šio įstatymo nuostatos taikomos skirtingai, ypač atsižvelgiant į pareiginės algos atlyginimo bazinio pakeitimus:

  • Valstybės politikų (išskyrus savivaldybių merus) pareiginėms algoms skaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos tik nuo naujos politikų kadencijos pradžios.

  • Įstatymo 3 straipsnis taikomas savivaldybių merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2023 m. liepos 1 d.

Naujosios algos struktūros įvedimas

Naujoji algos struktūra numato, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami pagal asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo taisykles, o koeficientas bus apvalinamas iki šimtųjų dalių. Svarbu pažymėti, kad pareiginė alga negali būti mažinama, jei tarnautojas tęsia tas pačias pareigas, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus įstatyme.

Ši nauja struktūra užtikrina, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos būtų skaičiuojamos teisingai ir skaidriai. Perskaičiavimas pagal naujus koeficientus leis tiksliau atspindėti darbuotojų indėlį ir atsakomybę, taip pat užtikrins, kad darbo užmokestis būtų proporcingas atliekamoms pareigoms. Tai yra svarbus žingsnis, siekiant pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti teisingą atlyginimą visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Lietuvos Respublikos algų politikos pokyčiai

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nauja pareiginės algos atlyginimo politika, skirta pagerinti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, pareigūnų ir politikų darbo sąlygas bei atlyginimus. Ši nauja politika grindžiama Valstybės duomenų agentūros paskelbtu 2022 m. vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu, įskaitant individualias įmones.

Pagal naują algų politiką, minimalus pareiginės algos bazinis dydis padidėjo nuo 65 eurų iki 610 eurų, o šiam padidinimui valstybė skyrė 38,6 mln. eurų. Tai reikšmingas žingsnis, siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą darbo užmokestį.

Naujoji politika numato, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami pagal asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo taisykles, o koeficientas bus apvalinamas iki šimtųjų dalių. Svarbu pažymėti, kad pareiginė alga negali būti mažinama, jei tarnautojas tęsia tas pačias pareigas, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus įstatyme.

Nuo 2025 m. planuojama ne mažiau kaip kas dvejus metus perskaičiuoti ne bazinį dydį, bet įstaigos darbo užmokesčio fondą pagal dydžio nustatymo ir asignavimų principus. Šis perskaičiavimas vyks pagal susitarimus su profesinėmis sąjungomis, o įstaigos vadovai galės skirstyti darbo užmokesčio lėšas pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus nurodytas asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydis, kuris bus taikomas įstaigoms. Tokiu būdu bus užtikrintas teisingas ir sąžiningas darbo užmokesčio fondų paskirstymas visose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose.

Naujoji algų politika taip pat numato, kad valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų, taip pat Seimo, Vyriausybės ir Prezidento kanceliarijos kanclerių darbo užmokestis bus indeksuojamas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartu dydžiu pagal nustatymo ir asignavimų darbo principus. Jų darbo užmokesčio sudėtis bus fiksuota įstatymu ir nepriklausys nuo įstaigos darbo užmokesčio politikos.

Savivaldybių merams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2023 m. liepos 1 d. taikomas naujas atlyginimo skaičiavimo principas. Pirmasis asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimas bus atliktas 2025 m. rengiant 2026 m. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Naujoji algų politika yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir atlyginimus valstybės sektoriuje, bei pagerinti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, pareigūnų ir politikų gyvenimo kokybę.

Kodėl šie pakeitimai svarbūs?

Naujovės, susijusios su pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio nustatymo ir perskaičiavimu, padės užtikrinti, kad valstybės tarnautojai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą darbo užmokestį. Tai turėtų skatinti darbuotojų lojalumą ir padidinti viešojo sektoriaus patrauklumą darbo rinkoje.

Kaip bus taikomas naujas pareiginės algos dydis?

2024 m. pradžioje kiekviena biudžetinė ir viešoji įstaiga privalėjo perskaičiuoti darbuotojų pareiginės algos atlyginimo pagal naują bazinį dydį. Tai reiškia, kad įstaigų vadovai turės užtikrinti, jog darbo užmokesčio politika atitiktų naujus teisės aktus.

Nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 str. redakcija, kuri numato, kad pareiginės algos koeficientas bus taikomas įvairioms pareigybėms:

  • A1 lygio pareigybių algos koeficientai didinami 20%, palyginti su kitomis pareigybėmis

  • Socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalūs koeficientai didinami 21%

  • Nacionaliniu ar tarptautiniu mastu pripažintų darbuotojų koeficientai gali būti didinami iki 100%

  • Trenerių koeficientai didinami pagal kvalifikacinę kategoriją: 1-a – 45%, 2-a – 55%, 3-a – 65%, 4-a – 75%, 5-a – 90%, 6-a – 100%

  • Treneriams be kvalifikacinės kategorijos koeficientai gali būti didinami iki 40%

  • Socialinių paslaugų darbuotojų koeficientai didinami pagal kvalifikaciją: 1-a – 15%, 2-a – 20%, 3-a – 30%

  • Socialinių paslaugų darbuotojams be kategorijos koeficientai gali būti didinami iki 10%

Kaip Sąskaita123 padeda prisitaikyti prie atlygio apskaičiavimo pakitimų?

Sąskaita123 padeda su pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio pokyčiais, suteikdama šias naudas:

  • Automatinis skaičiavimas. Sistema automatiškai perskaičiuoja darbo užmokestį pagal naują bazinį dydį. Tai sumažina klaidų riziką ir taupo laiką.

  • Atlyginimų stebėjimas. Sąskaita123 leidžia lengvai sekti visus darbuotojų atlyginimų pokyčius, palyginant su ankstesniais mėnesiais. Tai padeda suprasti, kaip pokyčiai veikia įmonės finansus.

  • Lankstus ataskaitų kūrimas. Sistema generuoja išsamias darbo užmokesčio ataskaitas, kurias galima pritaikyti pagal įmonės poreikius. Tai palengvina ataskaitų teikimą vadovybei ar auditoriams.

  • Duomenų eksportavimas. Sąskaita123 leidžia eksportuoti darbo užmokesčio duomenis į skirtingus formatus. Tai naudingas sprendimas įmonėms, kurios integruoja duomenis su kitomis apskaitos sistemomis.

  • Lengvas prisitaikymas prie teisinių pokyčių. Kadangi sistema yra nuolat atnaujinama, Sąskaita123 užtikrina, kad atlyginimų skaičiavimas visada atitiktų naujausius teisės aktų reikalavimus.

Naudodamiesi Sąskaita123, įmonės gali greitai ir tiksliai reaguoti į pareiginės bazinės algos dydžio pokyčius.

author avatar
Darius Šoparas CEO
Darius Šoparas yra fintech SaaS'o Sąskaita123 įkūrėjas su daugiau nei 20 metų patirtimi. Ilgametė patirtis IT ir finansų industrijoje, bei aistra tech inovacijoms leidžia Dariui įkvėpti naujus, augančius verslus, padėti jiems racionalizuoti savo veiklą ir pasiekti finansinių tikslų.
Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Moteris ilgais tamsiais plaukais ir akiniais sėdi ant jaukios sofos, rankose baltą puodelį ir naudoja nešiojamąjį kompiuterį. Ji vilki baltą megztinį ir yra apsirengusi geltona antklode. Fone yra tokie namų baldai kaip lempa ir stalas su vaza.
19 min Darius Šoparas
Sąskaitos faktūros elementai
Sąskaita faktūra yra svarbus komercinis dokumentas, kuris patvirtina prekių ar paslaugų pardavimą ir pirkimą. Ji yra ne tik mokėjimo prašymas, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo galima remtis kilus nesutarimams. Sąskaita 123 yra paprastas internetinės apskaitos sprendimas, kuris padeda lengvai tvarkyti sąskaitas faktūras ir užtikrina, kad visa reikalinga informacija būtų pateikta tiksliai ir laiku. Kas yra […]
Nuotraukoje paryškintomis baltomis raidėmis pavaizduotas žodis „ATOSTOGOS“, kurio centre yra gradiento fonas, kuris pereina nuo rožinės kairėje iki oranžinės dešinėje.
6 min Darius Šoparas
Viskas apie atostogas – nepanaudotos atostogos išeinant iš darbo ir kiti aspektai
Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai reikia pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai nepanaudoja viso atostogų laiko, tad per kelis metus jų susikaupia. Ką daryti su sukauptom atostogom ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos į darbo išeinant iš darbo – skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai. […]
Lietuviškas 2025 metų kalendorius su mėnesiais nuo sausio iki gruodžio. Kiekvienas mėnuo pabrėžia savaitgalius ir šventes. Pirmoji metų diena yra trečiadienis.
10 min Darius Šoparas
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje: ką svarbu žinoti?
Atnaujinta 2024-11-16 Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje: ką svarbu žinoti? | Sąskaita123 Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, užtikrinantis finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Tačiau šis laikotarpis yra ribotas ir reglamentuotas įstatymais. Pateikiame svarbiausią informaciją apie maksimalų nedarbingumo laikotarpį, procesus ir galimybes. Kai kuriais atvejais, jei sveikatos būklė labai sunki, […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai