Atnaujinta 2024-08-01
Lietuvoje įmonėms, kurios atitinka tam tikras sąlygas, taikoma lengvata, atleidžianti nuo pelno mokesčio pirmais veiklos metais. Ši lengvata skatina naujų verslų kūrimąsi ir mažina pradedančiųjų verslininkų finansinę naštą.
Kas moka pajamų pelno mokestį?
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nurodo, kad mūsų šalyje apmokestinamasis vienetas yra apibrėžiamas kaip „<…> juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos hibridinis subjektas. Kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, šio Įstatymo nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė. Šio Įstatymo nustatytą Lietuvos hibridinio subjekto gautų pajamų apmokestinimo tvarką taiko jo dalyviai“.
Socialinės pelno mokesčio tarifai
15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:
Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;
pajamos iš paskirstytojo pelno;
gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį (be atskaitymų);
iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą (be atskaitymų);
laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be jokių atskaitymų).
Svarbu paminėti, kad socialinės paramos dydis taip pat priklauso nuo MGL dydžio, kuris yra esminis socialinės paramos apskaičiavimo elementas.
5 proc. mokesčio tarifas taikomas apmokestinamajam pelnui, kuris atitinka daugelį sąlygų. Kelios svarbiausios:
vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.
individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų);
ir t.t.
Apmokestinama ir 0 proc. mokesčio tarifu. Jis yra taikomas daugeliui su įvairiomis išlygomis. Plačiau apie jas galite skaityti VMI puslapyje. Viena svarbiausių išlygų, kad pelno mokestis gali būti 0 procentų įmonėms, kurios veiklą vykdo pirmus metus ir atitinka tam tikras sąlygas.
0 proc. mokesčio tarifas taikomas naujai įregistruotam vienetui už pirmąjį mokestinį laikotarpį, jeigu:
Įmonė įkurta ir registruota Lietuvoje.
Pirmą kartą vykdo veiklą. Tai reiškia, kad įmonė negali būti pertvarkyta iš kitos įmonės ar tęsti veiklos, vykdytos kito juridinio asmens.
Neviršyti metinės apyvartos ribos. 2024 m. ši riba yra 300 000 eurų.
Neviršyti vidutinio darbuotojų skaičiaus ribos. 2024 m. ši riba yra 10 darbuotojų.
Akcininkai (nariai) negali kontroliuoti kitų įmonių, kurių pajamos ir darbuotojų skaičius viršija nustatytas ribas.
Jei įmonė atitinka visas šias sąlygas – ji automatiškai atleidžiama nuo pelno mokesčio pirmais veiklos metais. Tai reiškia, kad jai nereikia teikti pelno mokesčio deklaracijos ir mokėti pelno mokesčio už šiuos metus.
Dar kelios smulkmenos patikrinti jūsų ryšio saugumą…
Lengvata taikoma tik pelnui, kuris yra uždirbtas pirmais veiklos metais. Vėlesniais metais įmonė privalo mokėti pelno mokestį įprasta tvarka.
Svarbu pažymėti, kad ši lengvata netaikoma:
Bankams, kredito įstaigoms, draudimo įmonėms ir investicinėms bendrovėms.
Įmonėms, užsiimančioms azartiniais lošimais, alkoholio ir tabako gamyba.
Įmonėms, gaunančioms pajamų iš valstybės biudžeto.
Jei turite daugiau klausimų apie atleidimą nuo pelno mokesčio pirmais veiklos metais – kreipkitės į VMI.
Jūsų naršyklė pasenusi atnaujinkite naršyklę kad galėtumėte tinkamai peržiūrėti šią svetainę. Naršyklė pasenusi atnaujinkite naršyklę kad galėtumėte tinkamai peržiūrėti visą turinį. Pasenusi atnaujinkite naršyklę kad galėtumėte tinkamai peržiūrėti šią svetainę ir gauti visą reikalingą informaciją.
