5 min

Atleidimas nuo pelno mokesčio pirmais veiklos metais

Baltame tekste lietuvių kalba arbatinės spalvos gradiento fone rašoma "Atleidimas nuo pelno mokesčio pirmaisiais veiklos metais" virš neryškios varnelės piktogramos.
Turinys
Atnaujinta 2025-08-13

Lietuvoje pelno mokestis yra vienas pagrindinių juridinių asmenų mokesčių. Jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas.

Mokesčio objektas – apmokestinamojo vieneto uždirbtas pelnas, o apmokestinamasis vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kolektyvinio investavimo subjektas (neturintis juridinio asmens statuso) arba Lietuvos hibridinis subjektas.

TarifasPritaikymo pavyzdžiaiKas netaikoma
16 %Gamybos, prekybos, paslaugų įmonės, kurios neturi specialių lengvatųNėra išimčių – visiems taikomas vienodai
6 %Maža kepykla su 5 darbuotojais ir 150 000 € metinių pajamųĮmonės, kurių savininkai valdo stambias bendroves
0 %Nauja IT įmonė, įsteigta 2025 m., pirmą kartą pradėjusi veiklą, 8 darbuotojai, 200 000 € pajamųBankai, kredito įstaigos, draudimo bendrovės, lošimų organizatoriai, alkoholio ir tabako gamintojai

Kas moka pelno mokestį?

Pagal įstatymą, pelno mokestį moka:

  • Lietuvos juridiniai asmenys.
  • Užsienio vienetų nuolatinės buveinės Lietuvoje.
  • Kiti subjektai, kuriems taikomos specialios apmokestinimo taisyklės (pvz., kolektyvinio investavimo subjektai).

Pelno mokesčio tarifai nuo 2025 m.

Nuo 2025 m. Lietuvoje galioja šie tarifai:

  • 16 % – standartinis tarifas, taikomas daugumai įmonių apmokestinamojo pelno.
  • 6 % – lengvatinis tarifas, taikomas labai mažoms įmonėms, kurios atitinka nustatytas sąlygas (vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius – iki 10, pajamos per metus – iki 300 000 €, savininkai – fiziniai asmenys, neturintys kontrolės kitose įmonėse).
  • 0 % – taikomas naujai įregistruotoms įmonėms pirmaisiais mokestiniais metais, jeigu jos atitinka visus kriterijus.
TarifasTaikymasPagrindinės sąlygos
16 %Standartinis tarifas daugumai įmoniųTaikomas pagal bendrą tvarką, be specialių lengvatų
6 %Mažoms įmonėmsDarbuotojų ≤ 10, pajamos ≤ 300 000 €, savininkai – fiziniai asmenys, nekontroliuoja kitų stambių įmonių
0 %Naujos įmonės pirmaisiais metais (kartais ir antraisiais)Įsteigta Lietuvoje, pirmą kartą vykdo veiklą, neatlikta reorganizacija ar pertvarkymas, atitinka ribas dėl darbuotojų ir pajamų

0 % pelno mokesčio lengvata naujoms įmonėms

Naujiems mokesčių mokėtojams gali būti taikomas visiškas atleidimas nuo pelno mokesčio pirmaisiais mokestiniais metais. Tai reiškia, kad įmonė už šiuos metus nemoka pelno mokesčio ir neteikia pelno mokesčio deklaracijos.

Lengvata taikoma, jei įmonė:

  1. Įsteigta ir registruota Lietuvoje.
  2. Pirmą kartą vykdo veiklą (negali būti reorganizuota, pertvarkyta ar tęsti kitos įmonės veiklos).
  3. Metinės pajamos neviršija 300 000 €.
  4. Vidutinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 10.
  5. Visi akcininkai ar nariai yra fiziniai asmenys ir nekontroliuoja kitų įmonių, viršijančių nustatytas ribas.

Ar įmonė įkurta Lietuvoje? → Taip → Ar pirmi veiklos metai? → Taip → Ar pajamos ≤ 300 000 €? → Taip → 0 % tarifas.

Ši lengvata netaikoma bankams, kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms, lošimų organizatoriams, alkoholio ir tabako gamintojams bei įmonėms, gaunančioms finansavimą iš valstybės biudžeto.

Dažniausiai užduodami klausimai

Lengvata taikoma naujai įsteigtoms įmonėms Lietuvoje, kurios pirmą kartą vykdo veiklą ir atitinka nustatytas sąlygas dėl pajamų, darbuotojų skaičiaus bei savininkų.

Ne. Ji netaikoma bankams, kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms, lošimų organizatoriams, alkoholio ir tabako gamintojams bei įmonėms, finansuojamoms iš valstybės biudžeto.

Jei viršijamos ribos (pajamos > 300 000 € ar darbuotojų skaičius > 10), įmonė praranda teisę į lengvatą ir turi mokėti pelno mokestį nuo viršijimo momento.

Visą oficialią informaciją teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)www.vmi.lt.

Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Baltame lietuviškame tekste žaliame gradiento fone rašoma "Viskas apie neapmokestinamą pajamų dydį" (Viskas apie neapmokestinamą pajamų dydį), o dešinėje pusėje pavaizduotas subtilus varnelės grafinis ženklas.
7 min Darius Šoparas
Viskas apie neapmokestinamą pajamų dydį
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – tai svarbus mokestinis rodiklis, kuris tiesiogiai veikia kiekvieno dirbančiojo kišenę. Šis dydis parodo, kokia dalis gaunamų pajamų nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, tad padidina gaunamas pajamas „į rankas“. Nors daugeliui dirbančiųjų NPD yra gerai žinomas, dažnai kyla klausimų – kaip jis apskaičiuojamas, nuo kokių veiksnių priklauso ir kaip pasikeitimai šiame […]
Šviesiai žalias gradientinis fonas, kairėje pusėje baltas lietuviškas tekstas "Delspinigiai: skaičiavimo tvarka", o dešinėje - neryški abstrakti laikrodžio piktograma.
5 min Darius Šoparas
Delspinigiai: skaičiavimo tvarka
Delspinigių skaičiavimo tvarka gali padėti išvengti neaiškumų paslaugų teikimo procese. Dirbantiems savarankiškai bei turintiems savo įmones svarbu domėtis delspinigiais ir žinoti, kaip juos skaičiuoti (tai gali suteikti kur kas daugiau saugumo teikiant tam tikras paslaugas). Freelanceriams dažniausiai svarbu yra gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas, tad sutartyje, kuri yra pasirašoma su klientu, būtinai turi būti įtraukiami […]
Tekstas lietuvių kalba žaliame gradiento fone: "Kada yra būtinas įstatinis kapitalas?", dešinėje pusėje - šviesus kontrolinio varnelio simbolis.
4 min Darius Šoparas
Kada yra būtinas įstatinis kapitalas?
Pradedant verslą vienas pirmųjų sprendimų – pasirinkti tinkamiausią juridinę formą. Nors galimybių Lietuvoje yra keletas – dažniausiai pradedantieji renkasi individualią veiklą pagal pažymą, mažąją bendriją (MB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Kiekviena jų turi savų privalumų ir ribojimų, todėl verta įvertinti kelis svarbius aspektus. Vienas iš jų yra įstatinis kapitalas. Ką reikia žinoti apie įstatinį […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai