Darbo kodeksas 55 straipsnis 1 dalis: darbo sutarties nutraukimas

Atnaujinta 2026-01-13

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių darbo sutarties nutraukimo aspektus.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva

Pagrindinės straipsnio nuostatos yra šios:

• Darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.
• Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo termino netaikyti.
• Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta.
• Darbuotojo pareiškimu darbo sutartis pasibaigia po įspėjimo termino, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje aprašomą atvejį, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą sumažinti, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
• Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnyje.

VDI įspėja – daugiausiai ginčų kyla nutraukiant darbo sutartį

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis daugiausiai darbo ginčų sprendžiama dėl nesumokėto atlyginimo ir dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. VDI darbo ginčų komisijos skyriaus vedėja Irina Janukevičienė sako, kad teismuose nagrinėjamos bylos, kai bandoma įrodyti, kad nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva rašytiniu pareiškimu, privertė darbdavys, darydamas psichologinį spaudimą ar naudodamas kitus neleistinus būdus.

Pavyzdžiui, galimos situacijos kai darbdavys nenori mokėti kompensacijos atleidžiant darbuotoją, todėl pradeda manipuliuoti ir daryti psichologinį poveikį, kad asmuo pats nutrauktų darbo sutartį rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Parašęs tokį prašymą, kuriame savo iniciatyva prašo nutraukti darbo sutartį – jis negaus išeitinės kompensacijos.

I. Janukevičienė sako, kad teisme tenka įrodyti, kad darbuotojas prašymą pateikė ne savo valia. Tokios bylos, nors ir yra sudėtingos, tačiau dažnai išsprendžiamos pripažįstant, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.

Kada mokama kompensacija nutraukiant darbo sutartį?

Darbo kodekso 57 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbuotoją prieš 1 mėnesį.

Išeitinės dydis pagal Darbo kodeksas 57 str. priklauso nuo darbo stažo pas tą darbdavį:

• iki 1 metų – 0,5 VDU
• 1–3 metai – 1 VDU
• 3–5 metai – 2 VDU
• 5–10 metų – 3 VDU
• 10–20 metų – 4 VDU
• daugiau nei 20 metų – 6 VDU

Taigi, savanorišku darbuotojo rašytiniu pareiškimu apie išėjimą iš darbo, – darbdavys neprivalo mokėti išeitinės kompensacijos, o atleidžiant darbdavio iniciatyva – kompensacija privaloma. Todėl ir kyla daug ginčų, kai darbuotojas supranta, kad buvo priverstas pasirašyti atleidimo iš darbo prašymą ir tai darė ne savo noru.

VDI įspėja, kad darbuotojai nepasirašinėtų ant tuščių sutarčių ar prašymų, nes tai gali būti apgaulės būdu pasirašytas savanoriškas išėjimas iš darbo.

Ką daryti, norint atšaukti pareiškimą išeiti iš darbo?

Darbo kodekso 55 straipsnyje 1 dalyje reglamentuojama, kad darbuotojas, rašytiniu pareiškimu apie išėjimą iš darbo, gali nutraukti darbo sutartį apie tai įspėjus darbdavį prieš 20 dienų. Šio straipsnio 3 dalyje numatoma, kad asmuo turi teisę atšaukti pareiškimą per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo. Pagal darbo kodekso nuostatas, tokiu atveju darbo sutartis gali būti nenutraukiama.

Po 3 darbo dienų nebelieka teisės vienašališkai atšaukti prašymą,bet darbo sutartis nutraukiama tik pasibaigus 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminui, jei darbdavys nesutinka kitaip.

Jeigu prašymą norima atšaukti vėliau kaip per tris darbo dienas – darbo sutartis nutraukiama. Tačiau jeigu darbuotojas buvo verčiamas pasirašyti atleidimo iš darbo prašymą, jis gali kreiptis į VDĮ darbuotojus, kurie nemokamai konsultuoja ir padeda visais klausimais, susijusiais su DK 55 straipsniu.

Kai susiduriama su spaudimu savo noru išeiti iš darbo

Jeigu darbuotojas susiduria su spaudimu pasirašyti išėjimo iš darbo prašymą, VDĮ darbuotojai pataria:

• kreiptis į VDĮ ir konsultuotis su specialistais;
• pasikonsultuoti su teisininkais;
• rinkti įrodymus apie spaudimą – balso įrašus, žinutes, el. laiškus;
• atsiimti prašymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;
• jeigu praėjo daugiau nei 3 dienos nuo prašymo pateikimo galima kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jo išėjimą iš darbo neteisėtu. Daugiau apie tai skaitykite: kaip elgtis patiriant spaudimą išeiti iš darbo?

Puiku, kai darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas ir taikiai spręsti darbo sutarties nutraukimo klausimus.

Ruošiantis nutraukti darbo sutartį – verta susipažinti su darbo kodekso 5 skyriaus 53-65 straipsniais, kurie nagrinėja darbo sutarties pasibaigimo reglamentus. Juos rasite čia.

Kuo skiriasi DK 55 str. ir DK 56 str.?

Lietuvos darbo kodekse 55 ir 56 straipsniai reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, tačiau jie turi esminių skirtumų.

1️⃣ Darbo sutarties nutraukimo priežastys

• DK 55 str. – darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį be jokios priežasties.
• DK 56 str. – darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui:
  • Darbdavys pažeidžia darbo sąlygas (nemoka atlyginimo, blogina sąlygas).
  • Sveikatos būklė nebeleidžia dirbti.
  • Kiti svarbūs pagrindai, numatyti įstatyme.

2️⃣ Įspėjimo terminas

• DK 55 str. – privaloma įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
• DK 56 str. – darbo sutartį galima nutraukti iš karto, be įspėjimo.

3️⃣ Išeitinė išmoka

• DK 55 str. – darbdavys neprivalo mokėti jokios išeitinės išmokos.
• DK 56 str. – darbuotojas gali gauti išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo:
  • mokama 2 mėnesių VDU,
  • jei darbo santykiai trumpesni nei 1 metai – 1 mėnesio VDU.

4️⃣ Teisinės pasekmės

• DK 55 str. – tai darbuotojo sprendimas, todėl jokių papildomų teisinių pasekmių nėra.
• DK 56 str. – kadangi sutartis nutraukiama dėl darbdavio kaltės ar kitų svarbių priežasčių, darbdavys gali būti įpareigotas atlyginti žalą, jei, pavyzdžiui, nesumoka išeitinės išmokos.

Jeigu pavargote dirbti kitam ir norite pradėti veiklą sau – puiku. O čia Jums pagelbės sąskaita123, sistema, kuri padės be jokio vargo vesti veiklos apskaitą.