Atnaujinta 2025-07-10
Mokesčiai – tai tema, kuri dažniausiai nesukelia didelio susižavėjimo, tačiau be jų sunkiai įsivaizduotume visuomenės funkcionavimą. Viena iš mokesčių sistemų, kuri dažnai aptarinėjama ekonomistų ir politikų diskusijose, yra progresiniai mokesčiai.
Paprastai tariant, tai sistema, kai mokesčio dydis auga didėjant pajamoms – kuo daugiau uždirbi, tuo didesnį procentą sumoki valstybei. Skamba teisingai ar bauginančiai? Vieniems progresiniai mokesčiai atrodo kaip būdas užtikrinti socialinį teisingumą, kiti juos kritikuoja kaip baudą už didesnes pajamas.
Kaip jie veikia?
Mokesčiai taikomi pagal tam tikras pajamų ribas (mokesčių klases). Kiekviena klasė turi savo tarifą, kuris didėja pajamoms augant.
📌 Pavyzdys:
- Pajamos iki 10 000 € per metus – 10% mokestis
- Pajamos nuo 10 001 € iki 30 000 € – 20% mokestis
- Pajamos virš 30 000 € – 30% mokestis
Tai nereiškia, kad jei žmogus uždirba 35 000 €, visos jo pajamos apmokestinamos 30% tarifu. Pirmi 10 000 € bus apmokestinti 10%, kiti 20 000 € – 20% ir tik likę 5 000 € – 30%.
Palyginimas su kitomis mokesčių sistemomis
🔹 Regresiniai mokesčiai
- Kaip veikia? Mažėjantis tarifas didėjant pajamoms.
- Pavyzdys: PVM (pridėtinės vertės mokestis) laikomas regresiniu, nes mažesnes pajamas gaunantys žmonės išleidžia didesnę savo pajamų dalį vartojimui, todėl jiems mokestis sudaro didesnę naštą.
🔹 Proporciniai mokesčiai (Flat tax)
- Kaip veikia? Visi moka vienodą procentą, nepriklausomai nuo pajamų dydžio.
- Pavyzdys: Jei tarifas yra 15%, tiek žmogus, uždirbantis 1 000 €, tiek tas, kuris uždirba 100 000 €, moka tuos pačius 15% nuo savo pajamų.
Progresiniai mokesčiai dažnai laikomi socialiai teisingesniais, nes padeda mažinti pajamų nelygybę, tačiau šiuos mokesčius kritikuojantys mano, kad per didelis apmokestinimas gali slopinti paskatas dirbti ir investuoti.
Kodėl naudojama progresinė mokesčių sistema?
Progresinė mokesčių sistema nėra atsitiktinai pasirinktas modelis – ji taikoma daugelyje pasaulio šalių dėl kelių svarbių priežasčių. Šis modelis padeda kurti socialiai teisingesnę, stabilesnę ir ekonomiškai tvaresnę visuomenę.
1. Socialinis teisingumas
📌 Tikslas – mažinti pajamų nelygybę.
✅ Žmonės su mažesnėmis pajamomis moka mažesnį procentą, o didesnes pajamas gaunantys – didesnį.
✅ Mažesni mokesčiai skatina mažesnes pajamas turinčius žmones vartoti daugiau, o tai skatina ekonomikos augimą.
✅ Toks modelis padeda išvengti pernelyg didelės socialinės atskirties tarp turtingiausių ir skurdžiausių visuomenės grupių.
2. Ekonominis stabilumas
📌 Tikslas – užtikrinti, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys daugiau prisidėtų prie viešųjų paslaugų.
✅ Kai ekonomika klesti ir pajamos auga – valstybė surenka daugiau mokesčių, kurie padeda finansuoti svarbias sritis.
✅ Sunkmečiu progresinė sistema leidžia mažesnes pajamas turintiems žmonėms turėti didesnę perkamąją galią, nes jų mokestinė našta yra mažesnė.
✅ Tai padeda sukurti pusiausvyrą tarp ekonomikos augimo ir socialinių poreikių.
3. Valstybės pajamų didinimas
📌 Tikslas – surinkti pakankamai lėšų svarbiausioms visuomenės sritims.
✅ Didesnius mokesčius mokantys asmenys prisideda prie viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi visi piliečiai:
- Švietimas (mokyklos, universitetai, nemokami vadovėliai).
- Sveikatos apsauga (ligoninės, kompensuojami vaistai, nemokamos medicininės paslaugos).
- Infrastruktūra (keliai, viešasis transportas, tiltai, parkai).
✅ Be progresinės mokesčių sistemos, valstybės biudžete gali trūkti lėšų būtiniausioms paslaugoms.
Progresinė mokesčių sistema yra skirta tam, kad kiekvienas asmuo prisidėtų prie visuomenės poreikių tenkinimo pagal savo galimybes. Ji ne tik padeda mažinti pajamų nelygybę, bet ir užtikrina stabilų valstybės funkcionavimą bei ekonominį saugumą.
Progresinių mokesčių pavyzdžiai įvairiose šalyse
Progresinė mokesčių sistema egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių, tačiau jos taikymo modeliai skiriasi priklausomai nuo šalies ekonomikos, socialinės politikos ir politinių prioritetų. Kai kurios valstybės taiko švelnesnę mokesčių formą, o kitos – itin aukštus tarifus didesnėms pajamoms.
Kaip veikia gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir jo progresiniai tarifai?
Lietuvoje progresinių mokesčių sistema šiuo metu netaikoma, tačiau vis dažniau apie ją kalbama. Politikai, ateinantys į valdžią, dažnai pabrėžia, kad tokios mokesčių sistemos įvedimas galėtų sumažinti mokestinę naštą tiems, kuriems ji jau dabar yra pernelyg didelė.
Tiesa, didesnis tarifas Lietuvoje yra taikomas tam tikriems mokesčiams. Nors progresinis mokestis nėra visuotinas, tačiau turto, žemės mokestis, taip pat ir pajamų mokesčio NPD kinta priklausomai nuo žmogaus turimo turto. Taigi, yra tam tikrų „vietų“, kur Lietuvoje progresiniai mokesčiai visgi taikomi. Apie juos nuomonių netrūksta, tačiau dėl vieno dauguma sutaria – mokesčių vis tiek sumokama per daug. 🙂
Žinoma, juokaujame, tačiau faktas, kad pajamų nelygybę tikrai bandoma spręsti ir tam tikrų progresinių mokesčių pritaikymas konkrečioms sferoms yra gana akivaizdžiai matomas.
Dažniausiai plačiausiai yra aptarinėjamas būtent progresinis gyventojų pajamų mokestis. Tačiau tai nėra vienintelė galimybė, kurią svarsto ekonomikos specialistai. Kartais taip pat tenka išgirsti ir apie regresinius mokesčius. Regresinis mokestis tai yra tokia mokestinė sistema, kurios metu mokami mokesčiai yra taikomi tuomet, kai mažėja nustatyta mokestinė bazė. Tai yra progresinių mokesčių antonimas.
Taip pat egzistuoja ir proporcinis mokestis. Jis nurodo, kad mokesčio tarifas yra vienodas nepriklausomai nuo mokesčio bazinio dydžio.
Sunku atsakyti, ar progresinis mokestis tikrai yra geriausias pasirinkimas ir kaip jis „pritaptų” Lietuvoje. Manau, kad kada nors pamatysime ir jo įgyvendinimą, o tai ir leis padaryti išvadas.
Kodėl Skandinavijos šalys renkasi stipriai progresyvią sistemą?
Skandinavijos šalys – Švedija, Norvegija, Danija – yra žinomos kaip valstybės su viena iš labiausiai progresyvių mokesčių sistemų pasaulyje.
✅ Pagrindiniai bruožai:
- Dideli pajamų mokesčių tarifai: aukštos pajamos gali būti apmokestinamos net 50–60% tarifu.
- Gausios socialinės paslaugos: gyventojai už tai gauna nemokamą arba subsidijuotą švietimą, sveikatos apsaugą, ilgalaikes socialines išmokas.
- Lygiavertiškumo principas: didelės pajamos labiau apmokestinamos tam, kad būtų užtikrintas geresnis pragyvenimo lygis visiems piliečiams.
📌 Pavyzdys – Švedija:
Pajamų mokesčiai siekia 32% vietiniu lygiu ir papildomai 20–25% nacionaliniu lygiu (priklausomai nuo pajamų).
PVM – 25%, bet tam tikroms prekėms (pvz., maistui) taikomi mažesni tarifai.
Skandinavijos šalys renkasi aukštus progresinius mokesčius tam, kad finansuotų stiprią gerovės valstybės sistemą. Nepaisant didelių tarifų, gyventojai šią sistemą laiko teisinga, nes mainais gauna aukštos kokybės viešąsias paslaugas.
JAV ir Vokietija – skirtumai tarp įvairių pajamų lygių apmokestinimo
✅ JAV progresinė mokesčių sistema
- JAV taiko federalinį progresinį pajamų mokestį, kurio tarifai svyruoja nuo 10% iki 37%, priklausomai nuo pajamų.
- Skirtingos valstijos gali taikyti papildomus mokesčius – kai kuriose valstijose nėra pajamų mokesčio (pvz., Teksase), o kitose jis siekia iki 13%.
- Aukščiausias tarifas (37%) taikomas pajamoms, kurios viršija ~540 000 USD per metus (vienam asmeniui).
✅ Vokietijos progresinė sistema
- Gyventojų pajamų mokesčiai svyruoja nuo 14% iki 45% priklausomai nuo pajamų dydžio.
- Taikoma vadinamoji „šliaužiančioji progresija“. Kuo daugiau uždirbi – tuo didesnis tarifas taikomas palaipsniui.
- Didelės socialinės išmokos, tokios kaip subsidijos šeimoms ir nemokamas universitetinis mokslas, finansuojamos progresiniais mokesčiais.
JAV mokesčių sistema švelnesnė – joje taikomi mažesni tarifai ir daugiau lengvatų, tuo tarpu Vokietijoje progresyvumas padeda išlaikyti stiprią socialinės apsaugos sistemą.
Kaip progresiniai mokesčiai veikia verslą ir dirbančius savarankiškai?
Progresiniai mokesčiai dažniausiai taikomi gyventojų pajamoms, tačiau jie netiesiogiai veikia ir verslo sektorių. Didėjant pajamoms – auganti mokestinė našta gali turėti įtakos tiek smulkiems verslams, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims (freelancer‘iams, individualią veiklą vykdantiems specialistams).
Kaip verslas gali prisitaikyti prie progresinių mokesčių?
✅ Legalios mokesčių optimizavimo priemonės
Verslai gali pasinaudoti įvairiais būdais mažinti mokestinę naštą:
- Išlaidų atskaitymai – tinkamai deklaruojamos sąnaudos gali sumažinti apmokestinamąsias pajamas (nuoma, įranga, transporto išlaidos).
- Investicijos į verslo plėtrą – reinvestuotos pajamos dažnai yra apmokestinamos palankiau.
- Pelno paskirstymo strategijos – jei įmanoma, tai dalį pelno galima skirti ilgalaikėms investicijoms ar reinvestuoti į įmonės augimą.
- Alternatyvūs atlygio modeliai – kai kurios įmonės vietoj atlyginimo siūlo darbuotojams akcijų sandorius (opcionus) ar dividendus, kurie gali būti apmokestinami palankesniu tarifu.
✅ Teisinės formos pasirinkimas
- Individuali veikla vs. Mažoji bendrija (MB) vs. UAB – priklausomai nuo pajamų dydžio ir veiklos pobūdžio, gali būti naudinga pasirinkti skirtingą juridinę formą.
- Dividendai vs. atlyginimas – UAB savininkai gali pasirinkti dalį pelno išmokėti kaip dividendus, kurie apmokestinami mažesniu tarifu nei darbo užmokestis.
Kokį poveikį progresiniai mokesčiai daro mažoms įmonėms ir freelancer‘iams?
💼 Smulkusis verslas ir freelancer‘iai
📌 Problema. Didėjant pajamoms progresiniai mokesčiai gali mažinti motyvaciją augti, nes didesnė uždarbio dalis tenka mokesčiams.
📌 Sprendimas. Freelancer‘iai gali optimizuoti savo veiklą registruodami individualią veiklą ar verslo liudijimą, kuris kai kuriais atvejais gali būti naudingesnis.
💼 Mažos įmonės
📌 Problema. Augant pelnui, didesnės mokesčių ribos gali sumažinti įmonės grynąjį pelną ir investavimo galimybes.
📌 Sprendimas. Mažos įmonės dažnai renkasi reinvestuoti pelną, siekdamos išvengti aukštesnio apmokestinimo ir užtikrinti verslo augimą.
Progresiniai mokesčiai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Tinkamai pasirinkus veiklos modelį, planuojant išlaidas ir investuojant į veiklos plėtrą, galima sumažinti mokestinę naštą ir išlaikyti stabilų augimą.
Išvada tokia, kad nuomonių yra daug. Praktika yra praktika, tad sunku atsakyti – kas būtų jeigu būtų. Faktas, kad tokie mokesčiai egzistuoja, o kaip jie galėtų būti įgyvendinami mūsų šalyje – atsakyti yra labai sunku.
