Atnaujinta 2025-06-15
Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, užtikrinantis finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Tačiau šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes.
- Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
- Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis – bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų.
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas – savaitė ar dvi), o lėtinės – ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas). Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų – stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Ar visi gauna ligos išmoką?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių – per paskutinius 12 mėnesių – arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių – per paskutinius 24 mėnesius – ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą ir nesijaustų finansiškai nesaugūs.
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Žingsnis link individualios veiklos
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį.
Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą – Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais. Galite puikiai matyti savo pajamų ir išlaidų srautą, stebėti pelną ir nuostolius.
