5 min

Nedarbo išmoka ir individuali veikla: ką būtina žinoti?

Baltas tekstas lietuvių kalba mėlynai žaliame gradiento fone su abstrakčiomis suapvalintomis formomis. Tekste rašoma: "Nedarbo išmoka ir individuali veikla.
Turinys
Atnaujinta 2025-08-19

Individuali veikla Lietuvoje kasmet populiarėja. Remiantis „Lietuvos Statistikos departamento duomenimis“ duomenimis, 2022 metais Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą vykdė 224,5 tūkst. fizinių asmenų ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. Tokį augimą lemia lankstumas – pats pasirenki, kada ir su kuo dirbti, nereikia sudarinėti ilgalaikių sutarčių.

Vis dėlto ši laisvė turi kainą: dirbant pagal individualią veiklą, nedarbo išmokos nėra mokamos. Kodėl taip yra ir ką reikėtų žinoti apie alternatyvas?

Plačiau šią temą aptarsime kartu su VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu, kuris pasidalins įžvalgomis apie teisines, finansines ir praktines individualios veiklos galimybes dirbantiems pensininkams.

VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis

Nedarbo išmoka Lietuvoje

Nedarbo išmokos Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema, kurios tikslas – laikinai paremti pajamas praradusius žmones. Ją administruoja „Sodra“.

Norint ją gauti, būtina atitikti šiuos kriterijus:

  • Būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
  • Turėti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
  • Nebūti atleistam dėl savo kaltės (pvz., už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).

Išmokos dydis priklauso nuo buvusių pajamų.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis priklauso nuo laikotarpio, kiek laiko ji mokama.

  • Pirmus tris mėnesius ji sudaro 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (tai yra pajamų, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos).
  • Nuo ketvirto iki šešto mėnesio išmoka mažėja ir siekia 31,03 %.
  • Nuo septinto iki devinto – 23,27 % tų pačių pajamų.
Lyginamoji lentelė lietuvių kalba, kurioje lyginamos darbuotojų išmokos ir individuali veikla. Darbuotojas gauna nedarbo, motinystės (tėvystės) ir ligos išmokas bei pensijų įrašus; individuali veikla neturi visų šių išmokų, išskyrus pensijų įrašus.

Išmokos visada pervedamos už praėjusį mėnesį – nuo einamojo mėnesio 20 dienos iki jo pabaigos.

Svarbu atminti, kad jeigu Užimtumo tarnyba pasiūlo žmogui tinkamą darbo vietą ar kitą aktyvios darbo rinkos priemonę, mokėjimas nutraukiamas, išmoka nebemokama.

Kas yra individuali veikla?

Individuali veikla yra lanksti ir paprasta veiklos forma, kai žmogus savarankiškai vykdo komercinę, gamybinę, kūrybinę ar kitokią ekonominę veiklą, siekdamas uždirbti pajamas. Ši veikla ypač populiari tarp laisvai samdomų specialistų, konsultantų, amatininkų, kūrėjų ar mažų verslų savininkų.

Individuali veikla nereikalauja steigti juridinio asmens, todėl pradėti ją galima greitai ir be didelių investicijų. Tai puikus kelias tiems, kurie nori patys valdyti savo laiką, pasirinkti klientus ir patys spręsti, kaip organizuoti savo darbą. Veikla pagal individualią veiklą leidžia išvengti sudėtingų biurokratinių procedūrų ir suteikia daugiau laisvės, tačiau kartu reikalauja atsakomybės už mokesčius ir apskaitą.

Kodėl individuali veikla šių išmokų neužtikrina?

Vykdantys individualią veiklą moka privalomas PSD ir VSD įmokas, tačiau nedarbo draudimo įmokos į šią schemą neįtrauktos. Kitaip tariant, išmokos negali būti mokamos, nes į sistemą neįnešama tam skirta dalis.

"Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą",- patikina Martynas Endrijaitis.

Žalias infografikas, kuriame pateikiamos penkios lengvatos registruotiems bedarbiams Lietuvoje, įskaitant nemokamas programas, stipendijas, pagalbą ieškant darbo, subsidijas verslui ir registraciją. Centre esančiame tekste klausiama: "Ką gali gauti registruotas bedarbis?".

Ką reiškia individualios veiklos sustabdymas?

Nors nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems asmenims automatiškai nepriklauso, uždarius arba laikinai sustabdžius individualią veiklą yra galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui. Tokiu atveju atveriamos kelios svarbios galimybės.

  • Nemokamos perkvalifikacijos programos. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinio mokymo programas, kurių metu bedarbiai gali įgyti naują profesiją arba persikvalifikuoti. Mokymo paslaugos finansuojamos iki 5 minimalios mėnesinės algos (MMA), kvalifikacijai tobulinti – iki 2,5 MMA, o kompetencijai įgyti – iki 1,2 MMA; suteikiama mokymų stipendija, kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bei sveikatos tikrinimas ar skiepai.
  • Darbo paieškos pagalba ir karjeros konsultacijos. Užimtumo tarnyba teikia profesinio orientavimo paslaugas, kurios padeda suplanuoti karjerą, pasirinkti tinkamus mokymus, atlikti profesinį testavimą bei gauti informaciją apie dabartines darbo rinkos tendencijas ir perspektyvias profesijas.
  • Subsidijos kuriant darbo vietą arba kuriant verslą. Taikomos priemonės, kuriose galimas savarankiško užimtumo rėmimas, darbo vietų subsidijavimas ar įdarbinimas subsidijuojant. Tai aktyvios darbo rinkos priemonės, kurias taiko ir Užimtumo tarnyba, kaip numatyta aktyvios darbo rinkos politikos programose. 
  • Praktikos ir stažuotės. Bedarbiai gali dalyvauti stažuotėse iki 6 mėnesių, kurių metu mokama stipendija (apytiksliai 360,4 € per mėnesį) arba taikoma nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai leidžia atnaujinti darbo įgūdžius ir lengviau sugrįžti į darbo rinką. 

Situacija kitose šalyse

Įdomu tai, kad kai kuriose ES valstybėse savarankiškai dirbantieji turi teisę į nedarbo išmokas. Pavyzdžiui, Ispanijoje savarankiškai dirbantys moka privalomas įmokas, kurios užtikrina nedarbo draudimą, nors išmokos dažnai yra mažesnės nei samdomiems darbuotojams (European Commission). Lietuvoje kol kas tokios praktikos nėra, nors diskusijos dėl socialinių garantijų plėtimo vyksta.

Klausiama Martyno, ar artimiausiu metu Lietuvoje planuojama keisti draudimo mokėjimo sistemą, kad IVP asmenys būtų įtraukti į nedarbo draudimą?

Deja, jis teigia, kad: "Šiuo metu neteko girdėti tokių siūlymų".

Individuali veikla suteikia daug privalumų – lankstumo, galimybę uždirbti daugiau, savarankiškumą, tačiau svarbu suvokti, kad kartu prisiimate atsakomybę už socialines garantijas. Nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems nepriklauso. Norintiems sužinoti apie ligos išmoką dirbant pagal individualią veiklą, pateikiama papildoma informacija.

Todėl jei planuojate dirbti savarankiškai, verta iš anksto pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ ar kitus draudimo sprendimus. Tik taip galėsite užtikrinti saugų pereinamąjį laikotarpį netekus klientų ar pajamų.

Jeigu individuali veikla, kurią vykdei iki šiol, nepasiteisino ar tiesiog nebeatneša džiaugsmo, tai gali būti gera proga išbandyti kažką naujo. Perkvalifikacijos programos ir Užimtumo tarnybos siūlomos galimybės leidžia atrasti kitą kryptį – galbūt sritį, apie kurią anksčiau net nesvarstei.

O pradėjus naują veiklą, administracinė dalis neturi tapti kliūtimi – sąskaitų išrašymą ir tvarką lengvai gali perimti Sąskaita123, kuri padės greitai ir patogiai pasirūpinti visais sąskaitų klausimais.

D. U. K.

Ne, jei vykdote individualią veiklą ir gaunate iš jos pajamų, nedarbo išmoka nemokama.

Ne, veiklos sustabdymas  nesuteikia teisės į nedarbo išmoką.

Reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (užimtumo tarnyba.lt) ir užsiregistruoti.

author avatar
Rūta Kirdeikė
Rūta daugiau nei 10 metų dirba kaip turinio kūrėja ir redaktorė. Sukauptos žinios - ilgametės praktikos rezultatas.
Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai