5 min

Prašymas atleisti iš darbo pagal 56 str: pavyzdys

Nuotraukoje yra tekstas "56 g." centruotas rudame fone.
Turinys
Atnaujinta 2025-03-14

Kai darbdavys nevykdo sutartų įsipareigojimų arba darbo sąlygos tampa nepriimtinos – darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia galimybę išeiti iš darbo tam tikrais atvejais, taip pat gaunant ir išmokas.

Daugiau apie Darbo kodekso 56 straipsnį

DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei tam yra svarbių priežasčių. Pagrindiniai atvejai, kada ši teisė gali būti taikoma:

  • Esminis darbo sąlygų pažeidimas – darbdavys iš esmės pakeitė darbo sąlygas be darbuotojo sutikimo.
  • Darbo sąlygos kelia pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei.
  • Darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą ar kitas išmokas.

Tačiau, ne visais atvejais darbuotojas gali pasinaudoti šiuo straipsniu. Jei darbo sąlygų pokyčiai nėra dideli arba darbuotojas negali pateikti įrodymų – gali tekti taikyti kitus darbo santykių nutraukimo būdus.

Kaip tinkamai parašyti prašymą?

Pagrindinės prašymo dalys:

  1. Darbdavio ir darbuotojo duomenys.
  2. Nuoroda į konkretų DK 56 straipsnio punktą.
  3. Aiškus pagrindimas, kodėl prašoma nutraukti sutartį.
  4. Pasiūlymas dėl atsiskaitymo ir išmokų.
Atsisiųsk prašymo išeiti iš darbo formą pagal 56 straipsnį.
Atsisiųsti

Prašymo forma ir turinys

Prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis ir trumpas, aiškus bei formalus. Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė, darbuotojo vardas, pavardė, darbdavio vardas, pavardė, prašymo data, prašymo vieta. Prašyme turi būti nurodyta priežastis, kodėl norite išeiti iš darbo.

Lietuviška infografija pavadinimu "Kokiais dokumentais pasirūpinti?" featuring four numbered sections: 1) Darbo sutartis, 2) Atlyginimo išklotinės, 3) Elektroniniai laiškai ar kiti įrodymai, 4) Oficiali prašymas dėl leidimo.

Kokios kompensacijos priklauso darbuotojui?

Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu – darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbo sutarties nutraukimo priežastys ir teisinės pasekmės

Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:

1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;

2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis);

4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dirbdamas pas tą darbdavį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada galiu pasinaudoti DK 56 straipsniu darbuotojo iniciatyva?

Darbo kodekso 56 straipsnis leidžia darbuotojui nutraukti darbo sutartį be įspėjimo (jei darbdavys pažeidžia darbo sąlygas, nevykdo įsipareigojimų ar nesilaiko teisės aktų). Pavyzdžiui, jei neišmokamas atlyginimas, nesudaromos tinkamos darbo sąlygos ar pažeidžiamos kitos darbo sutarties sąlygos.

Ar turiu pateikti įrodymus apie darbdavio pažeidimus?

Taip, jei norite nutraukti darbo sutartį remdamiesi DK 56 straipsniu – rekomenduojama surinkti įrodymus, kurie pagrįstų darbdavio pažeidimus. Tai gali būti nesumokėto atlyginimo išklotinės, vidiniai dokumentai, el. laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai. Jei kyla ginčų – šie dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant bylą Darbo ginčų komisijoje.

Ar galiu gauti bedarbio pašalpą po tokio darbo santykių nutraukimo?

Taip, darbuotojas gali pretenduoti į bedarbio pašalpą, jei atitinka Užimtumo tarnybos nustatytus kriterijus. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį – tai nelaikoma darbuotojo kaltės pagrindu, todėl pašalpa gali būti skiriama įprasta tvarka.

Pavargai dirbti kitam ir laukti, kol kas nors pakels atlyginimą? Galbūt atėjo metas pačiam perimti kontrolę ir pradėti dirbti sau! Laisvai samdomas darbas ar nuosavas verslas suteikia galimybę uždirbti daugiau, planuoti savo laiką ir siekti asmeninių tikslų be viršininkų diktato. O kad apskaita nevirstų galvos skausmu, išbandyk sąskaita123 – patogią sistemą sąskaitų išrašymui, pajamų ir išlaidų sekimui bei finansų valdymui.

Paprasta, greita ir be biurokratijos – tiesiog koncentruokis į augimą ir finansinę laisvę! 🚀

author avatar
Rūta Kirdeikė
Rūta daugiau nei 10 metų dirba kaip turinio kūrėja ir redaktorė. Sukauptos žinios - ilgametės praktikos rezultatas.
Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Tekstas lietuvių kalba mėlynai žaliame gradiento fone skamba taip: "Individualios veiklos rūšių klasifikatorius". Paveikslėlyje išsibarsčiusios abstrakčios suapvalintos formos.
1 min Rūta Kirdeikė
Individualios veiklos rūšių klasifikatorius
Pradedant dirbti savarankiškai vienas pirmųjų žingsnių yra veiklos įregistravimas. Tai atliekama paprastai – užtenka kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą. Šis dokumentas patvirtina, kad gyventojas, kaip fizinis asmuo, turi teisę vykdyti pažymoje nurodytą veiklą, net jei jai reikalinga papildoma licencija ar kitas leidimas. Svarbu atminti, kad pagal individualios veiklos pažymą […]
Baltas tekstas lietuvių kalba mėlynai žaliame gradiento fone su abstrakčiomis suapvalintomis formomis. Tekste rašoma: "Nedarbo išmoka ir individuali veikla.
5 min Rūta Kirdeikė
Nedarbo išmoka ir individuali veikla: ką būtina žinoti?
Individuali veikla Lietuvoje kasmet populiarėja. Remiantis „Lietuvos Statistikos departamento duomenimis“ duomenimis, 2022 metais Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą vykdė 224,5 tūkst. fizinių asmenų ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. Tokį augimą lemia lankstumas – pats pasirenki, kada ir su kuo dirbti, nereikia sudarinėti ilgalaikių sutarčių. Vis dėlto ši […]
Šviesiai mėlynas fonas su trimis abstrakčiomis asmenų piktogramomis ir lietuvišku tekstu "Fizinio asmens bankrotas" baltai, centre viršuje.
6 min Darius Šoparas
Fizinio asmens bankrotas
Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje yra įstatymu reglamentuota galimybė žmonėms, susidūrusiems su sunkia finansine padėtimi, atsikratyti nepakeliamų skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Asmenys, kurie tapo nemokūs, gali pasinaudoti šia galimybe, o ši procedūra suteikia naujas galimybes. Nors ši procedūra gali atrodyti bauginanti, tinkamai pasiruošus ir pasirinkus teisingus žingsnius, ji gali tapti išeitimi iš ilgametės skolos […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai