Atnaujinta 2025-01-22
Apskritai gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) turi mokėti pajamų gavę: nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, tai yra pajamos, gautos su darbo santykiais susijusiais atvejais, įskaitant atlyginimą, premijas, ir kitas pajamas, susijusias su darbu.
Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU apmokestinama 20 % GPM tarifu.
Tuo tarpu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU apmokestinama 32 % GPM tarifu.
Toliau panagrinėkime GPM apmokestinimą privačių poreikių, susijusių su automobilių naudojimu.
Automobiliai ir privatūs poreikiai: su darbo santykiais susijusios pajamos
Automobiliai, naudojami ne tik atvejais, susijusiais su darbo santykiais, gali būti apmokestinami kaip pajamos natūra, jeigu jų naudojimas yra nesusijęs su darbu. Pavyzdžiui, įmonė ir darbuotojas sudarė darbo sutartį, kurioje aptartas hibridinis darbas: tris savaitės dienas dirbama iš namų, o likusias dvi ofise.
Darbo pobūdis toks, jog darbuotojas dažnai važinės į susitikimus su klientais ar potencialiais įmonės paslaugos pirkėjais. Nuotolinio darbo metu automobilis statomas prie namų. Be to, šis darbuotojas, dirbdamas iš namų naudojasi jam kaip įmonės darbdavio suteiktu telefonu, kompiuteriu, kanceliarinėmis prekėmis bei minėtu įmonės automobiliu. Ar tokiu atveju skaičiuojamos už automobilį pajamos natūra?
Tarkime, šioje situacijoje yra taip, kad darbuotojais neatlieka tokių darbo funkcijų, kurios gali pareikalauti darbuotojo išvykimo įmonei – darbdaviui priklausančiu automobiliu bet kuriuo paros metu darbo reikalais atlikti darbo funkcijų. Vadinasi, šiuo atveju įmonei priklausančio automobilio laikymas prie darbuotojo namų ir darbuotojo važinėjimas darbdaviui priklausančiu automobiliu iš namų į darbą / iš darbo į namus, GPMĮ aspektu vertinama kaip automobilio naudojimas ir asmeniniais tikslais.
Tokiu atveju nesvarbu, ar darbuotojo darbas atliekamas iš darbuotojo namų ir ofise, ar susijęs su važiavimais į susitikimus su klientais ir kitais darbo reikalais. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad darbuotojų darbo sutartyje nurodyta automobilį naudoti tik darbo reikalais ir atliekant būtinas darbo funkcijas, susijusias su važiavimais, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad įmonei priklausantis automobilis nėra naudojamas ir minėto darbuotojo asmeniniais tikslais. Todėl galima daryti išvadą, kad šio darbuotojo įmonė turi apskaičiuoti minėto darbuotojo gaunamą naudą dėl įmonei priklausančio automobilio naudojimo darbuotojo asmeniniais tikslais, taigi įmonė yra pajamų natūra davėja. Ji turi vadovautis Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, ir apmokestinti pajamų mokesčiu kaip ir pinigais išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas.
Paminėtina, kad tokiu analizuojau pavyzdžio atveju nauda apmokestinama: 20 proc. pajamų mokesčiu GPMĮ nustatyta tvarka, taip pat valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokomis šių įmokų mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu per 2024 ir vėlesnius metus darbo užmokesčio pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje, viršytų 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Kas dar?
Pinigais ir / ar natūra išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį įmonė turi deklaruoti mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje ir metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje.
Taigi su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčio tarifu, kuris siekia 20 proc. (jeigu pajamos neviršija 60 VDU per metus) arba 32 proc. (jeigu pajamos viršija 60 VDU). Ir ar tam tikros pajamos yra apmokestinamos priklauso nuo darbo santykių ir susijusių pajamų.
Beje, papildomai paminėtina, kad, pavyzdžiui, individualios veiklos pajamos ne iš darbdavio ir kiti pajamų šaltiniai žinoma taip pat apmokestinami atitinkamu pajamų mokesčio tarifu. Kiekviena situacija vertinama individualiai atsižvelgiant į GPM įstatymo nuostatų taikymą.
