Atnaujinta 2024-12-24
Atnaujinta 2024-11-10
Vidutinis darbo užmokestis 2024: tendencijos ir regioniniai skirtumai
Darbo užmokestis, arba vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuris atspindi šalies ūkio būklę ir gyvenimo lygį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, darbo užmokestis yra glaudžiai susijęs su ekonominės aplinkos pokyčiais, sektoriaus specifika ir net regioniniais skirtumais.
2024** m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį ketvirtį pasiekė 2196,4 Eur ir palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu – padidėjo beveik 10%.** Tai rodo teigiamas tendencijas šalies ekonomikoje, tačiau kartu išryškina ir reikšmingus regioninius skirtumus, kurie turi įtakos darbuotojų gyvenimo lygiui.
Vidutinis atlyginimas Europoje
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje: augimo tendencijos
Lietuvos darbo rinkoje 2024 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, arba vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, išaugo iki 2196,4 Eur. Tai yra ženklus augimas palyginus su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai vidutinis darbo užmokestis buvo 9,8% mažesnis.
Per praėjusius metus – vidutinė bruto alga šalies ūkyje išaugo 10,26% ir tai rodo sveiką ekonomikos augimą, darbo rinkos stabilizavimąsi ir geresnes gyvenimo sąlygas daugeliui šalies gyventojų.
Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje atspindi šalies ūkio tendencijas ir gali būti naudojamas kaip rodiklis vertinant ekonomikos augimą, infliacijos lygį ir bendras darbo sąlygas. Reikia pažymėti, kad vidutinis darbo užmokestis yra svarbus rodiklis ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, nes tai turi tiesioginės įtakos darbuotojų motyvacijai ir darbo jėgos kokybei.
Šio uždarbio augimo priežastys gali būti įvairios – ekonominis atsigavimas po pandemijos, augantys darbo užmokesčio poreikiai dėl konkurencijos dėl kvalifikuotų darbuotojų ir skaitmenizacijos procesai, kurie leidžia įmonėms pagerinti darbo našumą. Toks augimas gali skatinti ir platesnius pokyčius šalies ekonomikoje, gerinti gyventojų perkamosios galios augimą bei mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus.
Regioniniai skirtumai darbo užmokesčiuose: sostinė vs. kiti regionai
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, darbo užmokestis ne tik auga, bet ir skiriasi priklausomai nuo regiono. Vilnius ir kiti didieji miestai išlieka darbo rinkos centru, kur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra aukščiausias. 2024 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus regione buvo 2423,3 Eur. Tai gerokai viršija šalies vidurkį, kuris yra 2196,4 Eur ir yra beveik 20% labiau lyginant darbo užmokesčiu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kur vidutinė alga siekia 2009,7 Eur.
Šie skirtumai atspindi ne tik ekonomines sąlygas, bet ir regioninį darbo užmokesčio, darbo jėgos paklausos ir pasiūlos disbalansą. Sostinė, būdama pagrindiniu ekonominiu ir administraciniu centru, pritraukia daugiau investicijų, o tai leidžia didinti atlyginimus. Be to, čia koncentravosi daugelis aukštųjų technologijų, finansų, IT ir paslaugų sektorių įmonių, kur darbo užmokesčiai tradiciškai būna aukštesni.
Tuo tarpu Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose darbo užmokesčio augimas buvo lėtesnis, o tai dažnai siejama su mažesniu investicijų srautu ir didesniu užimtumo lygiu tradicinėse pramonės šakose, kur darbo užmokestis nėra toks aukštas. Nors šie regionai taip pat auga, tačiau skirtumai vis dar išlieka reikšmingi.
Regioniniai skirtumai ir žemėlapis: vizualinė analizė
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 0,1 proc. Telšiuose iki 3,4 proc. Panevėžyje.
Didžiausią – 2 423,3 eurų – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis Vilniaus regione yra vienas aukščiausių šalyje. Mažiausiai – 1 771,1 eurus – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu – šalies ūkyje padidėjo 9,8 proc.
Viešajame sektoriuje – 11,6 proc.
Privačiajame – 9 proc.
Užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 7,6 proc. (finansinės ir draudimo) iki 12 proc. (švietimo).
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 57 savivaldybėse nuo 0,2 (Kupiškio r.) iki 7,6 proc. (Pagėgių), o sumažėjo Skuodo r., Tauragės r. ir Mažeikių r. savivaldybėse, atitinkamai 0,1, 0,2 ir 1,7 proc.
Lyginant 2024 m. antrąjį ketvirtį su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 2,5 iki 16,1 proc. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų Lietuvoje yra ženklus. 2024 m. antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Vilniaus regione, arba vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus regione, buvo 2423,3 Eur, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2009,7 Eur. Tai rodo, kad Vilniaus regiono darbuotojai vidutiniškai uždirba 413,6 Eur daugiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono darbuotojai. Šis skirtumas yra ženklus ir rodo, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų yra didelis.
2024 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų
2024 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų Lietuvoje buvo ženklus. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus regione siekė 2423,3 Eur, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2009,7 Eur. Tai rodo, kad Vilniaus regiono darbuotojai vidutiniškai uždirba 413,6 Eur daugiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono darbuotojai.
Šis atotrūkis yra reikšmingas ir atspindi darbo užmokesčio lygio skirtumus tarp regionų. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilniaus regione yra aukščiausias šalyje, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – žemesnis. Tokie skirtumai gali turėti įtakos darbuotojų gyvenimo lygiui ir ekonomikos plėtrai.
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų gali būti paaiškinamas įvairiais faktoriais, įskaitant regioninę ekonomikos plėtrą, darbo rinkos pokyčius ir švietimo lygį. Šalies ūkyje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 9,8 proc. palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 11,6 proc., o privačiajame sektoriuje – 9 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo įvairūs faktoriai, įskaitant alga padidinti biudžetinių įstaigų, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Šalies ūkyje vidutinis darbuotojų skaičius 2024 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 16,3 tūkst. (1,2 proc.) palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Viešajame sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 4,6 tūkst. (1,3 proc.), o privačiajame sektoriuje – 11,6 tūkst. (1,2 proc.).
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų yra svarbus faktorius, kuris gali turėti įtakos darbuotojų gyvenimo lygiui ir ekonomikos plėtrai. Šis atotrūkis gali būti paaiškintas įvairiais faktoriais, įskaitant regioninę ekonomikos plėtrą, darbo rinkos pokyčius ir švietimo lygį.
Bendri duomenys apie vidutinį atlyginimą Lietuvoje
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 Eur. Palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis atlyginimas 2024 m. antrajame ketvirtyje išaugo 9,8%. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra palyginti su darbo užmokestis šalies ūkyje. Eur yra vienas iš pagrindinių valiutų, naudojamų palyginimui. Palyginti su 2023 m. yra svarbus terminas, reiškiantis, kad atlyginimas 2024 m. yra palygintas su atlyginimu 2023 m.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo sezoniniai svyravimai, kitos priežastys, nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Tendencijos ir prognozės: kas laukia darbo užmokesčio 2024 m antrąjį ketvirtį?
Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir toliau augs. Tačiau dėl infliacijos, pasaulinių ekonominių įtakų ir darbo rinkos pokyčių – šio augimo tempas gali būti lėtesnis. Alga padidinti biudžetinių įstaigų taip pat bus svarbus veiksnys.
Be to, darbo užmokesčio augimas priklausys nuo to – kaip greitai šalies ekonomika atsigaus po COVID-19 pandemijos ir kitų globalių ekonominių iššūkių, tokių kaip energijos išteklių kainų pokyčiai ir geopolitiniai įvykiai. Atlyginimų augimui didelę įtaką turės ir darbo jėgos paklausos pokyčiai, ypač IT ir technologijų sektoriuose, kurie, tikėtina, ir toliau dominuos darbo rinkoje.
