Atnaujinta 2025-09-23
Pelno mokestis yra vienas svarbiausių mokesčių, kurį moka juridiniai asmenys Lietuvoje. Nors daugeliui tai atrodo sudėtinga sritis, iš tiesų supratus pagrindinius principus, galima ne tik tinkamai vykdyti prievoles, bet ir optimizuoti mokestinę naštą pasinaudojant įstatymų suteiktomis lengvatomis.
Kas privalo mokėti pelno mokestį?
Pelno mokestis yra vienas svarbiausių mokesčių, kurį moka juridiniai asmenys Lietuvoje. Jį privalo mokėti visi Lietuvos įmonių juridiniai asmenys (UAB, AB, individualios įmonės, bendrijos ir kt.), taip pat užsienio įmonių nuolatinės buveinės, (net jeigu įmonė steigta užsienyje ir jos pelnas gaunamas Lietuvoje). Tai užtikrina, kad visi, kurie veikia rinkoje ir gauna pelną, dalijasi bendros ekonomikos kūrimo nauda ir palaiko viešąjį sektorių. Šią informaciją patvirtina Lietuvos Finansų ministerija Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Individuali veikla – kita mokesčių sistema (GPM)
Individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimas Lietuvoje nėra apmokestinama pelno mokesčiu, o vietoje to yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tai reiškia, jog fiziniai asmenys, kurie nekuria juridinio asmens, bet dirba individualiai, savo pajamas deklaruoja ir apmokestina pagal kitas (paprastesnes ir mažiau administracines) taisykles.
| Veiklos forma | Mokestinis statusas | Geriausiai tinka… |
|---|
| Juridinis asmuo (UAB, AB ir kt.) | Privalo mokėti pelno mokestį (CIT) | Verslui su planuojama plečiama veikla ir investicijomis |
| Individuali veikla (pažyma/liudijas) | Apmokestinamas GPM (Gyventojų pajamų mokestis) | Smulkiam freelanceriui ar paprastoms paslaugoms |
Pelno mokesčio tarifas
Lietuvoje galioja keli pelno mokesčio tarifai, kurie priklauso nuo įmonės dydžio ir statuso (tai suteikia lankstumo ir skatina verslo kūrimą).
15 % – standartinis tarifas
- Taikomas daugumai įmonių.
- Šis tarifas Lietuvoje yra vienas konkurencingiausių Europos Sąjungoje
- Nuo 2025 m. sausio 1 d. jis didėja iki 16 %.
5 % – lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms
- Taikomas įmonėms, kurios atitinka šias sąlygas:
- vidutinis darbuotojų skaičius ne didesnis nei 10,
- metinės pajamos neviršija 300 000 €,
- nėra taikomos MTEP išimtys, arba žemės ūkio kooperatyvams (§5 str. nuostatos).
- Nuo 2025 m. tarifas didėja iki 6 %.
0 % – specialūs atvejai
Taikomas, kai įmonė:
- yra naujai įregistruota;
- turi ne daugiau nei 10 darbuotojų ir per metus neuždirba daugiau nei 300 000 €;
- jos savininkai yra fiziniai asmenys ir neperleidžia akcijų keletą metų iš eilės.
- Taip sukuriama paskata smulkiam verslui pradėti veiklą be mokesčių naštos.
Nuo ko skaičiuojamas pelno mokestis?
Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno.
Kaip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas?
Tai nėra tiesiog visas gautas pelnas, nes prieš jį nustatant iš pajamų atimami leidžiami atskaitymai, t. y. išlaidos, kurios pripažįstamos būtinos įmonės veiklai vykdyti.
Prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskiriamos:
- darbo užmokesčio sąnaudos ir su juo susiję mokesčiai,
- transporto, nuomos, ryšių išlaidos,
- reklamos bei rinkodaros kaštai,
- nusidėvėjimas (pvz., ilgalaikio turto),
- palūkanos už paskolas (tam tikrais atvejais ribojamos).
Pavyzdys:
Įmonė per metus gavo 120 000 € pajamų. Jos veiklos sąnaudos (leidžiami atskaitymai) sudarė 90 000 €.
Apmokestinamasis pelnas – 30 000 €.
Jeigu taikomas standartinis 15 % tarifas, pelno mokestis sudarys 4 500 €.
Nuostolių perkėlimas
Įstatymai leidžia verslui perkelti patirtus nuostolius į ateinančius mokestinius laikotarpius. Tai reiškia, kad jei vienais metais įmonė dirbo nuostolingai, o kitais – gavo pelną, ankstesnių metų nuostoliai gali sumažinti apmokestinamąjį pelną. Tokia galimybė padeda stabilizuoti mokesčių naštą ir suteikia daugiau lankstumo verslui.
Kada ir kaip mokamas pelno mokestis?
Įmonės pelno mokestį apskaičiuoja pasibaigus finansiniams metams ir pateikia deklaraciją iki kitų metų birželio 15 d.
Jei įmonė yra didesnė, jai gali būti taikoma avansinio pelno mokesčio mokėjimo prievolė. Tai reiškia, kad dalį mokesčio ji moka dar prieš pasibaigiant metams (pagal praėjusių metų rezultatus).
Vis svarbesniu klausimu tampa pelno mokesčio harmonizavimas Europos Sąjungoje. Kai kurios šalys taiko mažesnius tarifus, nes siekia pritraukti investuotojus, todėl Lietuva su savo 15 % tarifu laikoma konkurencinga rinka. Be to, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys leidžia verslui, veikiančiam tarptautiniu mastu, nepermokėti mokesčių užsienyje.
Pelno mokestis – tai ne tik prievolė, bet ir galimybė protingai planuoti verslo finansus. Tvarkinga buhalterija, sąmoningas leidžiamų atskaitymų panaudojimas ir mokestinių lengvatų išmanymas gali ženkliai sumažinti mokestinę naštą. O smulkiajam verslui – tai papildoma paskata drąsiau pradėti veiklą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Pelno mokestį moka visi juridiniai asmenys, įsteigti Lietuvoje, taip pat užsienio įmonių nuolatinės buveinės, veikiančios Lietuvoje. Individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimas pelno mokesčiu neapmokestinami, jiems taikomas GPM.
Šiuo metu standartinis tarifas yra 15 %. Nuo 2025 m. jis didės iki 16 %, o nuo 2026 m. planuojama dar didesnė korekcija.
Taip, pirmaisiais veiklos metais smulkios įmonės, kurios atitinka nustatytas sąlygas, gali naudotis 0 % tarifu. Tai yra paskata naujam verslui.
Ne. Mokestis skaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus (sąnaudas, investicijas, amortizaciją ir kt.).
Įmonės kasmet turi pateikti deklaraciją VMI, paprastai iki birželio 15 d. už praėjusius finansinius metus.
