Nuo 2026 m. liepos 1 d. – naujas 3 Eur mokestis mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių: ką turi žinoti smulkusis verslas ir freelanceriai?

Atnaujinta 2026-07-06

Pastaraisiais metais smulkieji verslai ir individualią veiklą vykdantys freelanceriai vis dažniau prekes perka tiesiogiai iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių. Tokie tiekimo modeliai leidžia sumažinti prekių savikainą, pasiūlyti platesnį asortimentą ir greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojantys Europos Sąjungos muitų sistemos pakeitimai reiškia, kad importuojant mažos vertės siuntas teks įvertinti ir papildomas išlaidas.

Naujoji tvarka numato, kad mažos vertės siuntoms iš ne Europos Sąjungos valstybių bus taikomas 3 eurų mokestis už kiekvieną siuntoje esančią prekių rūšį. Nors iš pirmo žvilgsnio suma gali atrodyti nedidelė, dažnai importuojantiems verslams ji gali tapti nemaža papildoma sąnaudų dalimi.

Be to, pokyčiai svarbūs ne tik dėl didesnių importo kaštų. Jie gali paveikti prekių savikainą, kainodarą, pelningumą, grąžinimo procesus ir net tiekėjų pasirinkimą.

Kodėl Europos Sąjunga nusprendė keisti tvarką?

Pastaraisiais metais elektroninė prekyba iš trečiųjų šalių augo itin sparčiai. Milijonai mažos vertės siuntų kasdien pasiekia Europos Sąjungos valstybes, o didelė jų dalis siunčiama iš Kinijos.

Europos institucijos ne kartą atkreipė dėmesį, kad tokia situacija sukuria nevienodas konkurencines sąlygas. Europos Sąjungos įmonės privalo laikytis griežtesnių reikalavimų, mokėti visus taikomus mokesčius, užtikrinti gaminių saugą bei vartotojų teises, tuo tarpu dalis importuojamų prekių rinką pasiekia gerokai mažesnėmis sąnaudomis.

Naujuoju reguliavimu siekiama:

• užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją;
• sumažinti administracinę naštą muitinėms;
• efektyviau kontroliuoti importuojamas prekes;
• skatinti sąžiningą prekybą Europos Sąjungoje.

Mokesčių teisės ekspertas Martynas Endrijaitis pažymi, kad šis pakeitimas neturėtų būti vertinamas vien kaip papildomas mokestis. Jo tikslas – suvienodinti konkurencines sąlygas tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių pardavėjų. Pastaraisiais metais elektroninės prekybos mastas išaugo tiek, kad muitų administravimas tapo vienu didžiausių iššūkių visoje Europos Sąjungoje. Naujoji tvarka siekiama ne tik surinkti daugiau įplaukų, bet ir užtikrinti skaidresnę bei vienodesnę importo sistemą.

Kam naujasis mokestis bus aktualiausias?

Praktikoje naujoji tvarka labiausiai palies tuos, kurie nuolat importuoja nedidelius prekių kiekius.

Tai gali būti:

• individualią veiklą vykdantys asmenys;
• freelanceriai;
• elektroninių parduotuvių savininkai;
• mažosios bendrijos;
• smulkios prekybos įmonės;
• rankdarbių kūrėjai;
• kosmetikos, aksesuarų, elektronikos priedų ar namų dekoro pardavėjai.

Jeigu verslas prekes užsako reguliariai, net ir nedidelis papildomas mokestis ilgainiui gali nemažai padidinti bendras importo išlaidas.

Ką reiškia 3 eurų mokestis?

Viešojoje erdvėje pasirodė nemažai skirtingų interpretacijų, todėl svarbu suprasti vieną esminį niuansą. 3 eurų mokestis nėra taikomas kiekvienai siuntai.

Jis taikomas kiekvienai skirtingai prekių rūšiai (tarifinei kategorijai), esančiai konkrečioje siuntoje.

Tai reiškia, kad vienoje siuntoje gali būti taikomas vienas, keli arba daugiau tokių mokesčių.

Pavyzdžiui:

Kuo įvairesnis siuntos turinys, tuo didesni gali būti papildomi kaštai.

Kaip tai gali paveikti smulkųjį verslą?

Daugelis smulkiųjų verslų importuoja ne dideles vienarūšes siuntas, o nedidelius įvairių prekių kiekius.

Tokiu atveju net keli papildomi 3 eurų mokesčiai vienai siuntai gali ženkliai padidinti bendrą savikainą.

Pavyzdžiui, jei verslas kas savaitę gauna po keturias skirtingų prekių kategorijų siuntas, papildomos išlaidos gali siekti:

Nors vienos siuntos mastu skirtumas atrodo nedidelis, per metus jis gali sudaryti nemažą sumą.

Martynas Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad smulkiajam verslui svarbiausia vertinti ne pavienės siuntos mokestį, o bendrą importo modelį. Jeigu įmonė ar individualią veiklą vykdantis asmuo prekes iš Kinijos užsako kelis kartus per savaitę, net keli eurai už kiekvieną prekių rūšį ilgainiui gali tapti tūkstantinėmis papildomomis sąnaudomis, todėl verslui verta iš anksto perskaičiuoti savo importo kaštus ir įvertinti, ar dabartinis tiekimo modelis išliks ekonomiškai naudingas.

Ar be šio mokesčio reikės mokėti ir kitus mokesčius?

Taip.

Svarbu suprasti, kad naujasis 3 eurų mokestis nepakeičia kitų mokestinių prievolių.

Jeigu jos buvo taikomos iki šiol, jos išlieka ir toliau.

Priklausomai nuo konkrečios situacijos, importuojant prekes gali būti taikomi:

• pridėtinės vertės mokestis (PVM);
• muito procedūrų administravimo mokesčiai;
• muitinės tarpininkų paslaugų įkainiai;
• transportavimo išlaidos;
• naujasis 3 eurų mokestis už kiekvieną prekių rūšį.

Vertinant būsimas importo išlaidas svarbu skaičiuoti ne vien naująjį mokestį, bet visą galutinę prekių savikainą.

Ar pabrangs iš Kinijos perkamos prekės?

Tikėtina, kad bent dalis jų – taip.

Verslai paprastai papildomas importo sąnaudas įtraukia į galutinę prekės kainą, todėl net ir nedidelis papildomas mokestis gali turėti įtakos:

• mažesniam pelningumui;
• didesnei galutinei kainai pirkėjui;
• mažesniam konkurencingumui;
• poreikiui optimizuoti tiekimo grandinę.

Didžiausią poveikį tai gali turėti pigesnėms prekėms, kurių antkainis ir taip nėra didelis. Pavyzdžiui, prekiaujant smulkiais aksesuarais, bižuterija ar telefonų priedais, net keli papildomi eurai vienai siuntai gali sudaryti reikšmingą dalį viso uždarbio.

Kaip keisis prekių grąžinimas?

Vienas mažiau aptariamų, tačiau praktiškai svarbių pokyčių susijęs su prekių grąžinimu. Iki šiol nemaža dalis pirkėjų manydavo, kad grąžinus prekę bus susigrąžintos visos su pirkimu susijusios išlaidos, tačiau nuo naujosios tvarkos įsigaliojimo taip bus ne visais atvejais.

Jeigu pirkėjas nuspręs grąžinti prekę vien todėl, kad ji nepatiko, netiko ar buvo persigalvota, sumokėtas 3 eurų mokestis už prekių rūšį nebus grąžinamas.

Išimtis gali būti taikoma tais atvejais, kai prekė yra nekokybiška, sugadinta arba neatitinka užsakymo.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas pardavėjas taiko savo prekių grąžinimo politiką, todėl prieš pateikiant užsakymą verta susipažinti ne tik su pristatymo, bet ir su pinigų grąžinimo sąlygomis.

Mokesčių teisės ekspertas Martynas Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad verslui svarbu atskirti mokesčių taikymą nuo vartotojų teisių. Pats faktas, kad prekė grąžinama, dar nereiškia, jog bus grąžinti visi importuojant sumokėti mokesčiai, todėl tiek smulkiesiems verslams, tiek individualią veiklą vykdantiems asmenims rekomenduojama iš anksto įsivertinti šias rizikas, ypač jei dažnai užsakomos bandomosios prekių partijos ar sezoninės prekės.

Vien europietiškas interneto puslapis dar nereiškia, kad muitų nebus

Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad jei internetinė parduotuvė naudoja .eu, .lt ar kitą europietišką domeną, prekės automatiškai siunčiamos iš Europos Sąjungos.

Praktikoje situacija dažnai būna kitokia.

Daugelis tarptautinių elektroninės prekybos platformų:

• pateikia kainas eurais;
• siūlo lietuvišką interneto svetainės versiją;
• turi klientų aptarnavimą Europos Sąjungoje.

Visgi, pačios prekės gali būti išsiunčiamos tiesiai iš Kinijos, Honkongo ar kitų trečiųjų valstybių.

Tokiu atveju naujoji muitų tvarka bus taikoma nepriklausomai nuo to, kokia kalba pateikiama interneto svetainė ar kokia valiuta atsiskaitoma.

Todėl prieš užsakant verta pasitikrinti:

• iš kurios šalies siunčiamos prekės;
• kur registruotas pardavėjas;
• ar prekės jau yra Europos Sąjungos sandėlyje;
• kokios importo sąlygos nurodytos pardavimo taisyklėse.

Kada papildomas mokestis nebus taikomas?

Svarbu suprasti, kad naujoji tvarka nėra taikoma visoms internetinėms parduotuvėms.

Papildomas mokestis nebus taikomas tais atvejais, kai pirkimo metu prekės jau yra Europos Sąjungos teritorijoje.

Pavyzdžiui, jeigu pardavėjas prekes siunčia iš sandėlio:

• Lietuvoje;
• Lenkijoje;
• Vokietijoje;
• Nyderlanduose;
• Ispanijoje;
• kitoje Europos Sąjungos valstybėje,

papildomo 3 eurų mokesčio mokėti nereikės.

Ateityje verslams gali tapti ekonomiškai naudingiau rinktis tiekėjus, kurie turi Europos sandėlius.

Ar verta keisti importo strategiją?

Daugeliui smulkiųjų verslų atsakymas gali būti – taip.

Nors pats mokestis nėra didelis, ilgalaikėje perspektyvoje jis gali paskatinti verslus peržiūrėti tiekimo grandines.

Galimos alternatyvos:

Žinoma, kiekvieno verslo situacija skirtinga, todėl universalaus sprendimo nėra.

Martynas Endrijaitis akcentuoja, kad verslui svarbiausia ne ieškoti būdų išvengti naujų taisyklių, o prisitaikyti prie jų. Dažnu atveju ekonomiškai naudingesnis sprendimas gali būti ne bandymas sumažinti patį mokestį, bet efektyviau organizuoti tiekimą, konsoliduoti siuntas ar pasirinkti kitus logistikos kanalus. Tokie sprendimai ilgainiui gali turėti didesnį poveikį nei pats 3 eurų mokestis.

Kaip pokyčiai gali paveikti freelancerius?

Nors apie muitus dažniausiai kalbama verslo kontekste, jie aktualūs ir individualią veiklą vykdantiems asmenims.

Tai gali būti:

• kūrėjai, gaminantys personalizuotus gaminius;
• juvelyrai;
• floristai;
• fotografai;
• reklamos specialistai;
• elektroninės prekybos konsultantai;
• rankdarbių kūrėjai.

Daugelis jų iš Kinijos importuoja:

• pakavimo priemones;
• lipdukus;
• etiketes;
• įrankius;
• dekoracijas;
• elektronikos priedus;
• reklaminę atributiką.

Net jeigu importuojamų prekių vertė nėra didelė, papildomos išlaidos gali padidinti veiklos sąnaudas.

Individualią veiklą vykdantiems asmenims verta iš naujo įvertinti prekių savikainą ir įsitikinti, kad nustatytos paslaugų ar prekių kainos vis dar leidžia uždirbti planuojamą pelną.

Dažniausios klaidos, kurių verta išvengti

Artėjant pokyčiams specialistai rekomenduoja vengti kelių dažniausiai pasitaikančių klaidų.

• Manyti, kad mokestis taikomas tik didelės vertės siuntoms.

Naujoji tvarka būtent ir orientuota į mažos vertės siuntas.

• Neįvertinti visų importo išlaidų.

Vien tik 3 eurų mokestis nėra vienintelė papildoma sąnauda.

• Pasitikėti vien interneto svetainės adresu.

Europietiškas domenas negarantuoja, kad prekės siunčiamos iš Europos Sąjungos.

• Neįtraukti papildomų sąnaudų į kainodarą.

Ilgainiui tai gali sumažinti verslo pelningumą.

• Neplanuoti importo iš anksto.

Dažnos mažos siuntos gali kainuoti daugiau nei retesni didesni užsakymai.

Ką verta padaryti iki pirmojo užsakymo po liepos 1 dienos?

Kad pokyčiai netaptų netikėta finansine našta, rekomenduojama iš anksto atlikti kelis žingsnius.

✔ Peržiūrėti dabartinius tiekėjus.

✔ Pasitikrinti, iš kokios šalies išsiunčiamos prekės.

✔ Perskaičiuoti prekių savikainą.

✔ Įvertinti, ar verta naudotis Europos sandėliais.

✔ Peržiūrėti prekių grąžinimo taisykles.

✔ Pasitarti su buhalteriu, kaip papildomos importo išlaidos paveiks veiklos apskaitą.

Martynas Endrijaitis teigia, kad didžiausia klaida būtų laukti pirmųjų siuntų po naujosios tvarkos įsigaliojimo ir tik tada pradėti skaičiuoti išlaidas. Pasak jo, smulkusis verslas paprastai dirba su nedidelėmis pelno maržomis, todėl net ir kelių eurų pokytis vienai siuntai, kai užsakymų yra dešimtys ar šimtai per metus, gali turėti realios įtakos veiklos rezultatams. Iš anksto atlikta importo kaštų analizė leidžia priimti racionalius sprendimus dėl tiekėjų, kainodaros ir prekių asortimento.