Dienpinigių mokėjimas keičiasi nuo 2026 m. spalio 1 d.: ką turi žinoti darbdaviai?

Atnaujinta 2026-08-20

Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi dienpinigių mokėjimo tvarka. Įmonėms svarbiausi du pokyčiai: už vienos dienos komandiruotę Lietuvoje dienpinigiai nebebus mokami, o labai trumpomis pirmąja ir paskutine komandiruotės dienomis bus taikomas tik 20 proc. nustatyto dienpinigių dydis.

Nors iš pirmo žvilgsnio pakeitimai atrodo nesudėtingi, praktikoje darbdaviams teks peržiūrėti komandiruočių įforminimo tvarką, apskaitos nustatymus ir darbuotojų darbo sutartis. Ypač atidūs turėtų būti verslai, kurių darbuotojai reguliariai važiuoja į objektus, pas klientus ar dirba skirtingose vietovėse. Tokiais atvejais būtina nustatyti, ar darbuotojas iš tikrųjų siunčiamas į komandiruotę, ar kelionės yra įprasta kilnojamojo pobūdžio darbo dalis.

Du svarbiausi dienpinigių mokėjimo pakeitimai

Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 pakeitimai. Plačiausiai verslui aktualios dvi naujovės.

Nustatant pirmosios arba paskutinės komandiruotės dienos trukmę, bus įskaičiuojamas ir kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą bei grįžimo laikas.

Vienos dienos komandiruotės Lietuvoje: kas keisis?

Šiuo metu galiojančiose teisės aktų nuostatose nėra tiesiogiai įtvirtinto draudimo už vienos dienos komandiruotę Lietuvoje išmokėti dienpinigius. Vis dėlto jau dabar būtina įvertinti, ar darbuotojo išvyka atitinka komandiruotės požymius.

„Šiuo metu galiojančios Darbo kodekso nuostatos bei kiti teisės aktai nedraudžia mokėti dienpinigius už vienos dienos komandiruotę, todėl tokie dienpinigiai pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą neapmokestinami. Vertinant vienos dienos išvykas, svarbu nustatyti, ar jos iš tikrųjų atitinka komandiruotės požymius, ar iš esmės atspindi nuolatinį kilnojamojo pobūdžio darbą“, – sako doc. dr. Martynas Endrijaitis.

Iki naujosios tvarkos įsigaliojimo praktikoje gali kilti skirtingų situacijos vertinimų. Viena vertus, darbdaviai remiasi tuo, kad teisės aktuose nėra aiškaus draudimo mokėti dienpinigius. Kita vertus, kontroliuojančios institucijos jau dabar atkreipia dėmesį į atvejus, kai vienos dienos komandiruotės gali būti įforminamos tik siekiant dalį darbuotojo atlygio pakeisti neapmokestinamomis išmokomis.

Nuo 2026 m. spalio 1 d. šios abejonės bus pašalintos. Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše bus aiškiai nustatyta, kad siunčiant darbuotoją į komandiruotę Lietuvos teritorijoje dienpinigiai mokami tik tada, kai komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės dieną.

„Nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 526 pakeitimo nuostatos, kuriose numatyta, kad dienpinigiai už vienos dienos komandiruotę Lietuvoje negali būti mokami. Vadinasi, nuo minėtos datos išmokėti tokie dienpinigiai bus apmokestinami kaip darbo užmokestis“, – aiškina M. Endrijaitis.

Taigi įmonė nebegalės vienos dienos išmokos pavadinti dienpinigiais ir automatiškai laikyti jos neapmokestinamąja darbuotojo pajamų rūšimi. Tokia suma paprastai turės būti priskirta su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinta joms taikomais mokesčiais.

Draudimas taikomas tik komandiruotėms Lietuvoje

Svarbu neapibendrinti naujosios taisyklės. Dienpinigiai nebus mokami už vienos dienos komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai nereiškia, kad apskritai panaikinami dienpinigiai už visas vienos dienos išvykas.

Jeigu darbuotojas vienai dienai siunčiamas į Lenkiją, Latviją ar kitą užsienio valstybę, jam dienpinigiai ir toliau mokami pagal užsienio komandiruotėms taikomas taisykles. Tiesa, ir tokiais atvejais reikės įvertinti komandiruotės trukmę. Jeigu jos pirmoji ar paskutinė diena truks trumpiau nei keturias valandas, gali būti taikoma naujoji 20 proc. taisyklė.

Įmonės apskaitoje svarbu atskirti:

• vienos dienos komandiruotę Lietuvoje;
• ilgiau nei vieną dieną trunkančią komandiruotę Lietuvoje;
• komandiruotę į užsienį;
• įprastą darbuotojo darbą kelionėje arba skirtingose vietovėse.

Vienodas šių situacijų įforminimas gali lemti neteisingą dienpinigių apskaičiavimą ir apmokestinimą.

Trumpesnei nei keturių valandų dienai – 20 proc. dienpinigių

Antrasis svarbus pakeitimas susijęs su labai trumpomis pirmąja ir paskutine komandiruotės dienomis. Jeigu viena iš šių dienų truks trumpiau nei keturias valandas, už ją bus mokama 20 proc. įmonėje taikomo dienpinigių dydžio.

Pavyzdžiui, darbuotojas į dviejų dienų komandiruotę Lietuvoje išvyksta pirmadienį 21 val. Iki tos kalendorinės dienos pabaigos komandiruotė trunka tris valandas, todėl už pirmadienį būtų mokama 20 proc. nustatyto dienpinigių dydžio. Už antradienį, jeigu komandiruotė tęsiasi bent keturias valandas, būtų taikomas įprastas dydis.

Šiuo metu maksimali dienpinigių norma komandiruotėms Lietuvoje yra 28 eurai už kalendorinę dieną. Jeigu įmonė taiko būtent šį dydį, 20 proc. sudarytų 5,60 euro. Jeigu įmonės vidaus dokumentuose nustatytas kitas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dienpinigių dydis, 20 proc. būtų skaičiuojama nuo įmonėje nustatyto dydžio.

Ši taisyklė neturėtų būti painiojama su darbdavio galimybe vidaus dokumentuose nustatyti mažesnius dienpinigių dydžius. Nuo spalio 1 d. 20 proc. bus taikoma dėl konkrečios komandiruotės dienos trukmės, o ne dėl darbdavio pasirinkimo apskritai mokėti mažesnius dienpinigius.

Naujas reguliavimas grindžiamas tuo, kad kelių valandų išvyka paprastai nesukelia tokių pačių papildomų išlaidų, kokias darbuotojas patirtų visą dieną būdamas komandiruotėje.

Kelionės laikas taip pat bus svarbus

Skaičiuojant keturių valandų ribą, reikės vertinti ne vien laiką, kurį darbuotojas praleido susitikime, objekte, mokymuose ar renginyje. Į komandiruotės trukmę įtraukiamas ir kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą bei grįžimo laikas.

Pavyzdžiui, darbuotojas susitikime užsienyje dalyvauja dvi valandas, tačiau jo kelionė iki susitikimo vietos ir atgal trunka dar šešias valandas. Tokia komandiruotės diena nėra trumpesnė nei keturios valandos, nes vertinama visa komandiruotės trukmė, o ne tik tiesioginio darbo atlikimo laikas.

Dėl to darbdaviui bus svarbu turėti patikimus duomenis apie faktinį išvykimo ir grįžimo laiką. Šią informaciją gali pagrįsti kelionės bilietai, skrydžių duomenys, transporto dokumentai, komandiruotės įsakymas, darbuotojo pateikta avanso apyskaita ar kiti dokumentai.

Komandiruotės trukmė neturėtų būti nustatoma formaliai vien tam, kad darbuotojui būtų galima išmokėti didesnę neapmokestinamą sumą. Kilus mokestiniam ginčui gali būti vertinamas ne tik įsakymo turinys, bet ir faktinės išvykos aplinkybės.

Komandiruotė ar kilnojamojo pobūdžio darbas?

Vienas sudėtingiausių klausimų – atskirti tikrą komandiruotę nuo darbo, kurio esmė yra nuolatinis judėjimas tarp skirtingų vietų.

Pagal Darbo kodeksą komandiruote laikomas darbo pareigų atlikimas kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbuotojo darbo vieta. Visgi, vien faktas, kad darbuotojas išvyko į kitą miestą, dar nereiškia, jog tai būtinai yra komandiruotė.

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau seniai suformuota taisyklė, kad kai darbuotojo darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, yra susijęs su važiavimais, komandiruotės nėra forminamos. Kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio“, – pabrėžia M. Endrijaitis.

Vertinant konkrečią situaciją reikėtų atsižvelgti ne į vieną požymį, o į jų visumą. Svarbu, kokia darbo vieta nurodyta sutartyje, ar darbuotojo funkcijos paprastai atliekamos vienoje vietoje, kaip dažnai jis vyksta į kitus objektus, ar važiavimas yra nuolatinė jo darbo dalis ir ar išvykos yra išimtinės.

Pavyzdžiui, biure nuolat dirbančio specialisto vienkartinė kelionė į kito miesto padalinį dalyvauti mokymuose gali būti komandiruotė, tačiau montuotojo, kurio darbo sutartyje nurodyta, kad jis nuolat dirba skirtinguose klientų objektuose, kasdienės išvykos gali būti laikomos kilnojamojo pobūdžio darbu.

Svarbiausia ne darbuotojo pareigų pavadinimas, o faktinis darbo organizavimas. Jeigu darbo pobūdis nepasikeičia, tačiau įmonė įprastas keliones pradeda vadinti komandiruotėmis, toks įforminimas gali būti ginčijamas.

Kodėl negalima atlyginimo pakeisti dienpinigiais?

Dienpinigių paskirtis yra kompensuoti dėl komandiruotės padidėjusias darbuotojo maitinimo ir kitas kasdienes išlaidas. Jie nėra atlygis už atliktą darbą.

Tinkamai išmokėti dienpinigiai nėra įtraukiami į darbuotojo darbo užmokestį ir tam tikromis sąlygomis neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu bei socialinio draudimo įmokomis. Dėl to gali kilti pagunda dalį atlygio pakeisti dienpinigiais.

Tokia praktika kelia riziką ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui. Jeigu dalis faktiško atlygio išmokama kaip dienpinigiai, ši suma neįtraukiama apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Dėl to gali mažėti atostoginiai, išeitinė išmoka ir kitos pagal vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamos sumos.

Mažesnės deklaruojamos draudžiamosios pajamos taip pat gali paveikti darbuotojo ligos, vaiko priežiūros, nedarbo išmokas ir būsimą senatvės pensiją, todėl darbdavys, norintis finansiškai paskatinti kilnojamojo pobūdžio darbą dirbantį darbuotoją, turėtų rinktis didesnį darbo užmokestį, priedą ar priemoką, o ne dirbtinai forminti komandiruotes.

Ar darbdavys turės kompensuoti kitas išlaidas?

Dienpinigių nemokėjimas nereiškia, kad vienos dienos komandiruotė Lietuvoje darbdaviui apskritai nieko nekainuos. Darbuotojui ir toliau turi būti kompensuojamos pagrįstos su darbo užduoties atlikimu susijusios išlaidos. Tai gali būti viešojo transporto ar degalų išlaidos, bilietai, automobilių stovėjimo mokesčiai, kelių rinkliavos, registracijos į renginį mokestis ir kitos darbdavio nustatyta tvarka pagrįstos išlaidos.

Pavyzdžiui, darbuotojas vienai dienai iš Kėdainių siunčiamas į susitikimą Vilniuje. Nuo 2026 m. spalio 1 d. už tokią vienos dienos komandiruotę Lietuvoje jam nebus mokami dienpinigiai, tačiau darbdavys turės kompensuoti kelionės bilietus arba kitas tinkamai dokumentuotas su išvyka susijusias išlaidas.

Taigi, įmonė neturėtų vienos dienos komandiruotės sutapatinti su paprastu darbuotojo važiavimu savo lėšomis. Keičiasi dienpinigių mokėjimas, o ne bendra darbdavio pareiga atlyginti darbuotojo patirtas su komandiruote susijusias sąnaudas.

Pavyzdžiai

• Darbuotojas ryte išvyksta į kitą Lietuvos miestą ir vakare grįžta

Jeigu visa kelionė vyksta tą pačią dieną, nuo 2026 m. spalio 1 d. dienpinigiai nemokami. Darbdavys kompensuoja pagrįstas transporto, stovėjimo ir kitas su užduotimi susijusias išlaidas.

• Darbuotojas išvyksta pirmadienį ir grįžta antradienį

Tai ilgiau nei vieną komandiruotės dieną trunkanti išvyka, todėl dienpinigiai mokami, tačiau reikia įvertinti abiejų dienų trukmę. Jeigu pirmadienio išvykos dalis iki vidurnakčio trunka trumpiau nei keturias valandas, už tą dieną taikoma 20 proc. nustatyto dydžio.

• Darbuotojas vienai dienai išvyksta į Latviją

Vienos dienos komandiruotė į užsienį nepatenka į dienpinigių draudimą, taikomą Lietuvos teritorijoje vykstančioms išvykoms. Dienpinigiai skaičiuojami pagal atitinkamai užsienio valstybei nustatytą dydį, įvertinus ir komandiruotės trukmę.

• Darbuotojas kasdien važiuoja į skirtingus objektus

Jeigu važiavimas į skirtingas darbo vietas yra nuolatinė sutartos darbo funkcijos dalis, tokios išvykos gali būti laikomos kilnojamojo pobūdžio darbu, o ne atskiromis komandiruotėmis. Tokiu atveju vien komandiruočių įsakymų parengimas nepakeičia tikrojo darbo pobūdžio.

Kaip darbdaviams pasiruošti pokyčiams?

Pirmiausia verta peržiūrėti, kaip įmonėje šiuo metu įforminamos vienos dienos išvykos. Reikėtų įvertinti ne tik komandiruočių skaičių, bet ir darbuotojų pareigybes, darbo sutartyse nustatytas darbo vietas bei faktinį darbo organizavimą.

Antra, įmonės dienpinigių ir komandiruočių tvarką reikia papildyti nuostata, kad nuo 2026 m. spalio 1 d. už vienos dienos komandiruotes Lietuvoje dienpinigiai nemokami. Taip pat būtina nustatyti, kaip bus fiksuojamas pirmosios ir paskutinės dienos laikas bei taikomas 20 proc. dydis.

Trečia, reikia patikrinti apskaitos programos nustatymus. Automatinis dienpinigių skaičiavimas pagal kalendorinių dienų skaičių gali nebeatitikti naujosios tvarkos. Programa turėtų atskirti vienos dienos išvyką Lietuvoje, komandiruotę į užsienį ir trumpesnę nei keturių valandų pirmąją arba paskutinę dieną.

Ketvirta, svarbu informuoti darbuotojus. Jei iki šiol už vienos dienos išvykas Lietuvoje jie reguliariai gaudavo dienpinigius, nuo spalio gaunama suma gali sumažėti. Darbdavys turėtų paaiškinti, kad tai nėra įmonės savavališkas sprendimas – keičiasi teisės aktuose nustatyta mokėjimo tvarka.

Penkta, būtina atskirai įvertinti darbuotojus, kurių darbas nuolat atliekamas kelionėje ar skirtinguose objektuose. Gali prireikti patikslinti darbo sutartis, pareigybių aprašymus, darbo vietos apibrėžimą ir taikomą atlygio sistemą.

Ką daryti, jeigu po spalio 1 d. dienpinigiai vis tiek bus išmokėti?

Jeigu už vienos dienos komandiruotę Lietuvoje išmoka bus apskaičiuota ir išmokėta kaip dienpinigiai, įmonei gali tekti ją perkvalifikuoti į su darbo santykiais susijusias pajamas.

Tai gali reikšti papildomą gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, darbo užmokesčio apskaitos bei deklaracijų tikslinimą. Gali atsirasti ir delspinigių rizika, jeigu klaida būtų nustatyta vėliau.

Dėl to nuo spalio 1 d. nereikėtų vienos dienos komandiruotės Lietuvoje dienpinigių tiesiog pervadinti „kompensacija“ ar kita išmoka. Mokesčių požiūriu vertinama ne tik išmokos antraštė apskaitos dokumentuose, bet ir jos tikroji paskirtis bei mokėjimo aplinkybės.

Pokyčiams verta pasiruošti nelaukiant spalio

Naujoji tvarka aiškiau susies dienpinigių dydį su faktine komandiruotės trukme ir darbuotojo galimai patiriamomis papildomomis išlaidomis, tačiau įmonėms tai reiškia ir daugiau dėmesio komandiruočių dokumentams.

Didžiausia rizika kyla ne dėl pačių 20 proc. apskaičiavimo, o dėl neteisingo darbuotojo išvykos kvalifikavimo. Jeigu įprastas kilnojamojo pobūdžio darbas bus įforminamas kaip komandiruotė arba vienos dienos išmoka Lietuvoje ir toliau bus laikoma neapmokestinamais dienpinigiais, darbdaviui gali tekti perskaičiuoti mokesčius.

Todėl iki 2026 m. spalio 1 d. įmonėms verta peržiūrėti vidaus dokumentus, atnaujinti apskaitos procesus ir aiškiai atskirti tris situacijas: tikrą komandiruotę, įprastą kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbuotojo patirtų darbo išlaidų kompensavimą. Toks pasiruošimas padės išvengti klaidų ir užtikrins, kad darbuotojams priklausančios sumos būtų apskaičiuojamos bei apmokestinamos teisingai.