IVP ar mažoji bendrija: kas labiau apsimoka papildomai dirbančiam samdomam darbuotojui?

Atnaujinta 2026-05-29

Vis daugiau žmonių Lietuvoje nebenori apsiriboti vien atlyginimu iš pagrindinio darbo. Vieni vakarais kuria internetinius projektus, kiti konsultuoja, fotografuoja, prekiauja internetu ar dirba laisvai samdomais specialistais. Vos pradėjus galvoti apie papildomas pajamas atsiranda klausimas, kuris pastaraisiais metais tapo ypač aktualus: ką rinktis mokestine prasme: individualią veiklą pagal pažymą ar mažąją bendriją?

Vieno universalaus atsakymo čia nėra. Sprendimas priklauso nuo pajamų dydžio, veiklos pobūdžio, planuojamos plėtros, išlaidų bei to, kiek žmogus nori administracinio paprastumo.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei Verslo mokyklos docentas, mokesčių teisės specialistas Martynas Endrijaitis sako, kad žmonės dažnai ieško vienos „geriausios“ formos, nors realybėje viską lemia konkretūs skaičiai.

„Kai žmogus dirba samdomą darbą ir papildomai užsiima veikla, vienareikšmiškai pasakyti, kad visais atvejais geriau IVP arba MB – negalima. Mokestinis naudingumas priklauso nuo gaunamų pajamų, veiklos išlaidų ir ilgalaikių planų“, – aiškina Martynas Endrijaitis.

Kodėl daug žmonių pradeda nuo individualios veiklos?

Pradžioje individuali veikla dažniausiai atrodo paprasčiausias variantas. Registracija greita, apskaita santykinai nesudėtinga, nereikia steigti juridinio asmens ar tvarkyti įmonės dokumentacijos.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie papildomai uždirba nedideles sumas arba tik testuoja savo idėją.

Nuo 2026 metų individuali veikla išlieka itin patraukli mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Jei metinis pelnas (tai yra pajamos atėmus išlaidas) neviršija 20 000 eurų, faktiškai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis siekia apie 5 proc. pelno.

Martynas Endrijaitis teigia, kad būtent dėl šios priežasties individuali veikla daugeliui žmonių vis dar yra racionaliausias startas.

„Jeigu žmogaus individualios veiklos pelnas neviršija 20 tūkstančių eurų per metus, mokestinė našta išlieka gana maža. Tokiu atveju individuali veikla dažnai būna finansiškai patrauklesnė nei mažoji bendrija“, – sako jis.

Kada IVP pradeda brangti?

Situacija keičiasi augant pajamoms. Kai individualios veiklos pelnas viršija 20 000 eurų, efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas palaipsniui didėja. Augant pelnui iki 42 500 eurų, apmokestinimas kyla nuo 5 iki 20 proc.

Dar didesnes pajamas gaunantys asmenys jau susiduria su progresiniais tarifais. Kai metinis pelnas viršija 42 500 eurų, visos pajamos kartu su kitomis metinėmis pajamomis gali būti apmokestinamos taikant 20, 25 ar net 32 proc. tarifus.

Būtent šioje vietoje vis daugiau žmonių pradeda svarstyti apie mažąją bendriją.

„Kai veikla pradeda generuoti didesnį pelną, verta skaičiuoti, ar mažoji bendrija netaptų efektyvesniu sprendimu. Ypač tais atvejais, kai dalis pelno lieka įmonėje ir nėra iš karto išsiimama asmeniniams poreikiams“, – komentuoja Martynas Endrijaitis.

Mažoji bendrija: kada ji tampa naudinga?

Mažoji bendrija dažnai siejama su didesniu profesionalumu ir platesnėmis galimybėmis. Dalis klientų juridinį asmenį vertina patikimiau nei individualią veiklą vykdantį žmogų. Be to, MB leidžia lanksčiau planuoti pinigų išsiėmimą.

Nuo šių metų standartinis mažosios bendrijos pelno mokesčio tarifas siekia 17 proc, tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikomas lengvatinis 7 proc. tarifas. Jis galioja, jei metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, o MB nariai neturi daugiau nei 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.

Dar viena svarbi lengvata – naujai įsteigtoms įmonėms tam tikrais atvejais pirmus dvejus metus gali būti taikomas net 0 proc. pelno mokesčio tarifas.

Pasak Martyno Endrijaičio, būtent ši lengvata kai kuriems sparčiau augantiems verslams tampa itin svarbi.

„Jei žmogus planuoja veiklą plėsti, investuoti į augimą ir pirmus metus ne visą pelną išsiimti asmeninėms reikmėms, mažoji bendrija gali suteikti daugiau mokestinio lankstumo“, – teigia jis.

Ką svarbu žinoti apie pinigų išsiėmimą iš MB?

Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad MB leidžia „nemokėti mokesčių“. Praktikoje viskas priklauso nuo to, kokiu būdu narys pasiima pajamas.

Dividendai, išmokami MB nariui iš paskirstyto pelno, apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Šį mokestį moka pats MB narys.

Tuo tarpu pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį (įskaitant vadovavimo veiklą) apmokestinamos pagal progresinę sistemą. Jei metinės pajamos neviršija nustatytų ribų, gali būti taikomas 15 proc. tarifas, tačiau didesnėms pajamoms taikomi 20, 25 ar 32 proc. tarifai.

Martynas Endrijaitis pastebi, kad būtent pajamų išsiėmimo būdas dažnai tampa svarbiausiu faktoriumi vertinant, ar MB iš tikrųjų naudinga.

„Žmonės dažnai vertina tik pelno mokestį, tačiau reikia žiūrėti visą grandinę: kaip pelnas bus išmokamas, kokie tarifai taikomi dividendams ar civilinėms sutartims. Tik tada galima objektyviai palyginti MB ir individualią veiklą“, – aiškina jis.

Samdomas darbas keičia situaciją

Kai žmogus jau dirba pagal darbo sutartį, dalis socialinių garantijų jam jau yra užtikrintos per pagrindinį darbą. Dėl to papildoma veikla dažnai vertinama kiek kitaip nei žmogaus, kuris savarankiškai dirba pilnu etatu.

Tokiais atvejais žmonės dažniau orientuojasi į administravimo paprastumą ir mažesnę mokestinę naštą, o ne į socialinių garantijų kaupimą.

Būtent todėl nemaža dalis specialistų, dizainerių, programuotojų, konsultantų ar kūrėjų pradžioje renkasi individualią veiklą, o MB steigia tik tada, kai pajamos tampa stabilesnės ir didesnės.

Kas dažniausiai labiau apsimoka?

Jeigu papildoma veikla dar tik prasideda, pajamos nėra labai didelės, o žmogus nori kuo mažiau administravimo – individuali veikla dažniausiai atrodo racionalesnis pasirinkimas.

Tačiau kai veikla auga, atsiranda didesni klientai, didesnis pelnas ar planai samdyti kitus žmones, mažoji bendrija gali suteikti daugiau lankstumo ir galimybių optimizuoti mokesčius.

Martynas Endrijaitis pabrėžia, kad svarbiausia – ne mada ar populiarumas, o konkretus finansinis skaičiavimas.

„Vieniems individuali veikla bus geriausias sprendimas daugelį metų, kitiems MB taps naudingesnė vos pajamoms perkopus tam tikrą ribą, todėl prieš pasirenkant veiklos formą verta ne spėlioti, o pasidaryti realų mokestinį palyginimą“, – sako jis.