Atnaujinta 2025-04-16
Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:
- Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
- Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Išeinant iš darbo
Išėjimas iš darbo yra svarbus sprendimas ir darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą).
1. Išankstinis įspėjimas
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma, pateikiant darbuotojo rašytinį pareiškimą. Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išėjimo iš darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.
2. Darbdavio atleidimas
Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, tačiau ši procedūra gali būti sudėtinga ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją – jam gali prireikti pateikti aiškias priežastis. Rekomendacijos gavimas gali būti svarbus aspektas, jei darbuotojas siekia tolesnių darbo galimybių, tačiau atleidimas gali įvykti ir be rekomendacijų.
3. Įrodymas apie pareiškimo gavimą
Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo pareiškimą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad pareiškimas nebuvo gautas.
4. Išankstinio įspėjimo laikotarpis
Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.
5. Ankstyvas išėjimas
Darbuotojas gali išeiti iš darbo anksčiau nei numatyta, jei darbdavys jį atleidžia, tačiau, kaip jau minėta, tai gali būti susiję su rekomendacijų gavimu ar kitomis sąlygomis ir tai turi būti suderinta su darbdaviu. Darbdavys gali turėti tam tikrų reikalavimų, kuriuos darbuotojas turi atitikti.
Darbo sutarties nutraukimo procesas
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.
Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnį
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės. Svarbios priežastys gali apimti:
Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).
Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Prašymo atleisti iš darbo pateikimas darbuotojo rašytiniu pareiškimu
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų – darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Įspėjimo laikotarpis
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Pravaikšos ir jų žymėjimas
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą – jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Darbdavio nesutikimas su prašymu
Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį – darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Dokumentacija ir formalumai
Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Teisinės pasekmės ir konsultacijos
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
