Neleidžiami atskaitymai: kas tai?

Atnaujinta 2025-12-08

Neleidžiami atskaitymai yra išlaidos, kurių įmonė ar fizinis asmuo negali įtraukti į mokesčių deklaraciją siekiant sumažinti apmokestinamas pajamas. Kitaip tariant, šios išlaidos nėra pripažįstamos mokesčių institucijų kaip tinkamos mažinti apmokestinamąjį pelną ar pajamas.

Plačiau juos aptarsime kartu su VU teisės fakulteto ir verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu.

Kas yra neleidžiami atskaitymai?

Neleidžiami atskaitymai yra sąnaudos, kurios negali būti atimamos iš pajamų, kai apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas. Kitaip tariant, tai yra išlaidos, kurios neįtraukiamos į leidžiamus atskaitymus ir neturi tiesioginės įtakos mokesčių mokėtojo pelno mokesčio sumažinimui.

Šios sąnaudos nėra laikomos būtinos uždirbant pajamas arba jos yra susijusios su veikla, kurios mokesčių teisės aktai nepripažįsta kaip tinkamos mažinti apmokestinamąją bazę. Tiesa, Susijusių asmenų sandoriai nėra automatiškai neleidžiami.
Jie turi būti:

• normatyvūs,
• pagrįsti,
• rinkos kainomis (TPR taisyklės).

Jeigu kaina neatitinka rinkos – tada dalis priskiriama neleidžiamiems.

Teismų praktika yra paaiškinusi, kad leidžiami atskaitymai yra visos:

1) faktiškai patirtos;

2) įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos;

3) būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Pelno mokesčio įstatymas nenustato ko kita.

Taigi jeigu sąnaudos neatitinka bent vieno iš minėtų trijų kriterijų, tai yra neleidžiami atskaitymai. Pavyzdžiui, jei įmonė gauna baudą už mokesčių nemokėjimą ar vėluoja sumokėti mokesčius, šios sumos negali būti atimamos iš pajamų, nes jos nėra būtinos verslo veiklai ar pajamų gavimui. Arba, pavyzdžiui, akcininkų asmeninės išlaidos yra kita neleidžiamų atskaitymų kategorija. Šios sąnaudos negali būti atimamos iš pajamų, nes jos nėra susijusios su įmonės veikla ar pajamų gavimu, o skirtos įmonės akcininkų naudai.

Tuo tarpu ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai yra tokie, kurie turi tam tikrus normatyvinius apribojimus, pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos, komandiruočių sąnaudos, reklamos ir reprezentacijos sąnaudos ir kt.

Neleidžiami atskaitymai individualios veiklos vykdytojams

Kalbant apie gyventojus, tai logika ta pati kaip įmonėse. Individualios veiklos pajamų neleidžiami atskaitymai yra tos išlaidos, kurios nesusijusios su gyventojo vykdomos veiklos pajamų ar ekonominės naudos gavimu.

Taigi apskaičiuojant gyventojo metines apmokestinamąsias pajamas,  į jas yra įskaitomos iš vykdytos įregistruotos (registruotinos) individualios veiklos gautos (kaupimo apskaitos principą taikančio gyventojo uždirbtos) pajamos, iš kurių atimami leidžiami atskaitymai, susiję su šių pajamų gavimu ar uždirbimu, apskaičiuoti GPMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Vietoje patirtų išlaidų kaip leidžiami atskaitymai gyventojo pasirinkimu, gali būti atimama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, išskyrus atvejus, kai tokias pajamas gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Pasirinkus leidžiamais atskaitymais pripažinti 30 proc. individualios veiklos pajamų suma, neprivaloma dokumentais pagrįsti su pajamų gavimu (uždirbimu) susijusių išlaidų.

Neleidžiamų atskaitymų pavyzdžiai

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) mokamas į biudžetą

• Įmonės moka PVM, kai parduoda prekes ar paslaugas. Nors pridėtinės vertės mokestis mokamas į biudžetą yra verslo dalis – sumos, kurias įmonė perveda valstybei kaip PVM, negali būti atimamos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

Pelno mokestis

• Pelno mokestis yra mokesčių rūšis, kurią įmonės turi sumokėti valstybei pagal savo pelną. Nors tai yra privaloma įmonei – ji negali atimti šio mokesčio sumos apskaičiuodama kitą apmokestinamąjį pelną. Taigi, pelno mokestis mokamas į biudžetą ir nėra laikomas leidžiamu atskaitymu.

Baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus

• Bet kokios baudos, delspinigiai ar kitos piniginės sankcijos, kurios skiriamos už įstatymų pažeidimus (pvz., netinkamas mokestinių prievolių vykdymas, administraciniai pažeidimai), laikomos neleidžiamais atskaitymais. Valstybė nenori skatinti įmonių įtraukti baudas į savo sąnaudas, todėl šios išlaidos nepripažįstamos apmokestinant pelną.

Palūkanos už valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojimą

• Jeigu įmonė naudoja valstybės ar savivaldybės suteiktą kapitalą – mokamos palūkanos už šį kapitalą nėra leidžiami atskaitymai. Tai reiškia, kad tokios palūkanos nebus traktuojamos kaip sąnaudos, kurios gali sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Kitokios išmokos už susijusių šalių sandorius

• Išmokos už susijusių šalių sandorius, pavyzdžiui, mokėjimai tarp susijusių įmonių pagal sutartis – taip pat nėra leidžiami atskaitymai. Tokios išmokos gali būti laikomos bandymu perkelti pelną tarp įmonių, todėl jos nepripažįstamos apmokestinant pelną.

Šios neleidžiamos sąnaudos yra svarbios įmonės finansų valdymo dalis, nes įmonės turi būti atsargios tvarkydamos savo išlaidas ir tinkamai suprasti, kurios iš jų gali arba negali būti naudojamos pelno mokesčio sumažinimui.

Priežastys ir teisinis pagrindas

Priežastys ir teisinis pagrindas dėl neleidžiamų atskaitymų yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas teisingas ir skaidrus mokesčių apskaičiavimas atsižvelgiant į sąnaudų prigimtį ir jų ryšį su įmonės veikla. Šie apribojimai padeda išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrina, kad tik būtinos ir tiesiogiai su verslo veikla susijusios išlaidos, o ne vieneto vykdomai veiklai sąnaudos gali būti atimamos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

Neleidžiami atskaitymai yra nustatyti pagal įvairius teisės aktus, pagrindinis iš jų yra Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, kuris apima biudžetą ir pelno mokestis. Šis įstatymas ir susiję teisės aktai reglamentuoja, kokios išlaidos yra pripažįstamos leidžiamais atskaitymais ir kokios – ne.

Pagrindinės priežastys, kodėl egzistuoja neleidžiami atskaitymai

Verslo sąnaudų tikslumas

Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad sąnaudos būtų atskaitomos tik tada, kai jos yra tiesiogiai susijusios su įmonės vykdoma komercine veikla. Tai apsaugo mokesčių sistemą nuo galimų manipuliacijų, kai įmonės gali bandyti atimti sąnaudas, kurios iš tiesų nėra būtinos pajamoms uždirbti arba verslo veiklai vykdyti.

Atskyrimas tarp asmeninių ir verslo išlaidų

Neleidžiami atskaitymai užkerta kelią įmonėms bandyti įtraukti asmenines išlaidas kaip verslo sąnaudas. Tai svarbu siekiant aiškaus atskyrimo tarp asmeninio gyvenimo ir verslo veiklos, kad būtų apmokestinamos tik tos išlaidos, kurios realiai prisideda prie pajamų generavimo.

Neapmokestinamų pajamų apsauga

Neleidžiami atskaitymai taip pat užtikrina, kad įmonės negalėtų atimti sąnaudų susijusių su pajamomis, kurios pačios nėra apmokestinamos. Pavyzdžiui, jei įmonė gauna neapmokestinamas pajamas iš tam tikros veiklos (pvz., tarptautinio vežimo jūrų laivais) – su ta veikla susijusios išlaidos taip pat negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Tai padeda išlaikyti mokesčių sistemos vientisumą ir užtikrinti, kad būtų apmokestinamos tik apmokestinamos pajamos.

Neleidžiamų atskaitymų kategorijos

Baudos ir delspinigiai

Baudos ir delspinigiai yra viena iš pagrindinių neleidžiamų atskaitymų kategorijų. Šios sąnaudos negali būti atimamos iš pajamų, nes jos nėra susijusios su įmonės veikla ar pajamų gavimu. Baudos ir delspinigiai gali būti skirti už įstatymų pažeidimus, administracinius pažeidimus ar kitus teisės aktų pažeidimus. Pavyzdžiui, jei įmonė gauna baudą už mokesčių nemokėjimą ar vėluoja sumokėti mokesčius, šios sumos negali būti atimamos iš pajamų, nes jos nėra būtinos verslo veiklai ar pajamų gavimui.

Asmeninės išlaidos

Asmeninės išlaidos yra kita neleidžiamų atskaitymų kategorija. Šios sąnaudos negali būti atimamos iš pajamų, nes jos nėra susijusios su įmonės veikla ar pajamų gavimu. Asmeninės išlaidos gali būti skirtos įmonės darbuotojų asmeninei naudai, pavyzdžiui, kavos ar arbatos įsigijimui biure. Nors šios išlaidos gali būti naudingos darbuotojų gerovei, jos galimai nėra tiesiogiai susijusios su pajamų generavimu, todėl galimai negali būti atimamos iš pajamų.

Neapmokestinamos pajamos

Neapmokestinamos pajamos yra kita neleidžiamų atskaitymų kategorija. Šios sąnaudos negali būti atimamos iš pajamų, nes jos nėra susijusios su įmonės veikla ar pajamų gavimu. Pavyzdžiui, pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais gali būti neapmokestinamos pagal tam tikrus teisės aktus. Todėl su šia veikla susijusios sąnaudos taip pat negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Tai padeda užtikrinti, kad tik apmokestinamos pajamos ir su jomis susijusios sąnaudos būtų įtrauktos į mokesčių apskaičiavimą.

Į fondus sumokėtos baudos delspinigiai

Fondai, sumokėti baudos delspinigiai, yra mokėjimai, kurie atliekami kaip baudos už teisės aktų pažeidimus arba už vėlavimą įvykdyti finansines prievoles. Šios sumos, nors ir būtinos valstybės biudžetui – laikomos neleidžiamais atskaitymais, nes jos neturi tiesioginės naudos įmonės veiklai ir nėra susijusios su pajamų generavimu.

Priežastys, kodėl šie mokėjimai yra laikomi neleidžiamais atskaitymais

• Baudos už pažeidimus

Kai įmonė gauna baudą už teisės aktų pažeidimus – tokia suma nėra laikoma sąnauda, kuri prisideda prie pajamų uždirbimo. Tokios baudos gali būti už mokesčių pažeidimus, aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą ar kitus teisės aktų pažeidimus.

• Delspinigiai

Delspinigiai mokami už vėlavimą atlikti mokėjimus, pavyzdžiui, už mokesčius, paslaugas ar prekes. Nors jie gali būti laikomi išlaidomis – mokesčių inspekcija dažnai juos priskiria neleidžiamoms atskaitymams, nes jie rodo, kad įmonė nesilaikė savo finansinių įsipareigojimų.

Netesybos į biudžetą ir valstybės rinkliavos

Netesybos į biudžetą yra finansinės sankcijos, kurios taikomos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, įskaitant pridėtinės vertės mokestis mokamas į biudžetą. Tai apima baudas, delspinigius ir kitas finansines prievoles, kurias fiziniai ar juridiniai asmenys privalo sumokėti valstybei už įstatymų ar sutartinių sąlygų pažeidimus.

Teisinis pagrindas

Netesybų nustatymas ir jų taikymas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktais, įskaitant:

• Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą nustato, kad baudos ir delspinigiai yra neleidžiami atskaitymai.

• Kiti teisės aktai gali nustatyti specifines taisykles ir dydžius netesyboms priklausomai nuo konkrečios veiklos ar pažeidimo pobūdžio.

Pavyzdžiai:

Įmonė, kuri nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų – gali gauti 5 000 eurų baudą už kiekvieną pažeidimą. Ši suma nebus atimama iš apmokestinamojo pelno.

Jei įmonė vėluoja sumokėti PVM – jai gali būti pritaikyti delspinigiai, pavyzdžiui, 300 eurų. Šios sumos negalima atimti iš pajamų, kadangi jos klasifikuojamos kaip neleidžiami atskaitymai.

Sumokėtos baudos delspinigiai ir kitos išlaidos

Sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos išlaidos yra finansiniai mokėjimai, kuriuos įmonės privalo atlikti už teisės aktų pažeidimus arba sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šios išlaidos yra svarbus aspektas, turintis įtakos įmonių finansams ir apmokestinimui, tačiau jos dažnai laikomos neleidžiamais atskaitymais, todėl ne mažina apmokestinamojo pelno.

1. Sumokėtos baudos

Baudos yra finansinės sankcijos taikomos už teisės aktų pažeidimus. Jos gali būti skiriamos už įvairius pažeidimus, pvz., mokesčių nemokėjimą, darbo teisės pažeidimus ar aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.

Pavyzdys. Įmonė, pažeidusi mokesčių įstatymus – gali gauti 10 000 eurų baudą. Ši suma yra privaloma sumokėti, tačiau pagal mokesčių įstatymus – ji negali būti atskaitoma iš apmokestinamojo pelno.

2. Delspinigiai

Delspinigiai yra mokesčiai, kurie taikomi už vėlavimą įvykdyti finansines prievoles. Tai gali būti vėluojant sumokėti mokesčius, paslaugas ar prekes.

Pavyzdys. Įmonė, vėluojanti sumokėti PVM – gali susidurti su 500 eurų delspinigiais. Šie delspinigiai taip pat nepripažįstami leidžiamais atskaitymais.

3. Kitos išlaidos

Be baudų ir delspinigių – įmonės gali turėti ir kitų išlaidų susijusių su teisės aktų laikymusi, tokių kaip teisinių paslaugų, konsultacijų ir administracinių baudų išlaidos.

Pavyzdys. Jei įmonė samdo teisininką, kad būtų užtikrinta atitiktis teisės aktams – šios paslaugos gali būti laikomos leidžiamomis atskaitymais, tačiau, jei teisininkas buvo pasamdytas spręsti problemas susijusias su anksčiau gautomis baudomis – šios išlaidos gali būti klasifikuojamos kaip neleidžiamos.

Kita vertus, biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos bei delspinigiai rodo, kad įmonės turi atsakingai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, kad išvengtų papildomų išlaidų ir finansinių sankcijų. Pelno mokestis sumokamas valstybei yra gyvybiškai svarbus, tačiau mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai gali sumažinti įmonių finansinę naštą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai neturėtų apimti išlaidų, susijusių su uždraustomis veiklomis, įskaitant kyšius, kurie gali sukelti rimtų teisinių pasekmių. Įmonės turėtų stengtis, kad jų išlaidos būtų susijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai, o visos kitos išlaidos, įskaitant palūkanas ar kitokias išmokas už susijusių asmenų sutartinius įsipareigojimus – būtų aiškiai dokumentuotos ir laikomos leidžiamais atskaitymais.

Apskritai, atskaitymų dalis viršijanti nustatytus dydžius negali būti įtraukiama į leidžiamus atskaitymus. Įmonės turi būti atidžios ir rūpestingos, kad jų finansiniai veiksmai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir siekti užtikrinti, kad jų vykdoma veikla būtų skaidri ir teisėta. Tai padės ne tik išvengti finansinių nuostolių, bet ir užtikrins tvarų augimą bei patikimumą rinkoje.