Atnaujinta 2026-10-22
Vaiko liga dažnai reiškia ne tik vizitą pas gydytoją, bet ir būtinybę skubiai keisti šeimos planus. Kas liks namuose? Ar nedarbingumą geriau imti mamai, ar tėčiui? Kiek sumažės pajamos ir ar „Sodra“ kompensuos visą slaugos laikotarpį? Nors dauguma dirbančių tėvų žino apie galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą, konkrečios išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės vis dar kelia nemažai klausimų.
Svarbu atminti, kad susirgus vaikui nedarbingumas nėra automatiškai suteikiamas mamai. Jį gali gauti ir tėtis, o tam tikrais atvejais – seneliai, globėjai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys. Vis dėlto teisė gauti ligos išmoką priklauso nuo socialinio draudimo, sukaupto stažo ir kitų aplinkybių.
Kuriam iš tėvų priklauso nedarbingumas susirgus vaikui?
Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenustato, kad sergantį vaiką pirmiausia turėtų slaugyti mama. Abu tėvai turi galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą, todėl šeima gali pasirinkti, kuris iš jų laikinai nedirbs ir rūpinsis vaiku.
Kaip aiškina mokestinių klausimų specialistas Martynas Endrijaitis, svarbiausia ne tai, kuris iš tėvų kreipiasi dėl nedarbingumo, o ar pasirinktas asmuo atitinka ligos išmokai gauti nustatytus reikalavimus.
„Susirgus vaikui nedarbingumas gali būti išduotas vienam iš tėvų. Tėvai gali patys pasirinkti, kuris iš jų slaugys vaiką“, – komentuoja M. Endrijaitis.
Pavyzdžiui, jeigu mama dirba pagal darbo sutartį, o tėtis vykdo individualią veiklą, šeima gali nuspręsti, kuriam iš jų patogiau pasirūpinti sergančiu vaiku. Visgi, prieš priimant sprendimą verta įvertinti, ar abu tėvai yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir turi reikiamą stažą.
Svarbu atskirti du dalykus: nedarbingumo pažymėjimo išdavimą ir ligos išmokos skyrimą. Pažymėjimą išduoda gydytojas, įvertinęs slaugos poreikį, o teisę į piniginę išmoką nustato „Sodra“.
Ar nedarbingumą gali gauti seneliai ir kiti artimieji?
Nedarbingumas dėl sergančio vaiko slaugos nėra skirtas vien biologiniams tėvams. M. Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad ligos išmokos gavėjų ratas yra platesnis.
„Ligos išmoka gali priklausyti, jeigu susirgo jūsų vaikas, įvaikis, globojamas vaikas, anūkas, laikinai prižiūrimas vaikas ar kitas šeimos narys, pavyzdžiui, tėvai, įtėviai arba sutuoktinis“, – nurodo specialistas.
Tai reiškia, kad susirgus anūkui jį gali slaugyti ir dirbanti močiutė ar senelis, jeigu atitinka nustatytas sąlygas. Teisė į išmoką taip pat numatyta globėjams, budintiems globotojams ir asmenims, kuriems nustatyta vaiko laikinoji priežiūra arba pas kuriuos vaikas laikinai apgyvendintas.
Praktikoje tokia galimybė naudinga šeimoms, kuriose abu tėvai turi neatidėliotinų darbo įsipareigojimų arba vienas iš jų dėl kitų aplinkybių negali slaugyti vaiko. Vis dėlto vien giminystės ryšio nepakanka. Išmoką norintis gauti asmuo turi būti draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir atitikti kitas įstatyme nustatytas sąlygas.
Kokios sąlygos taikomos norint gauti ligos išmoką?
Ligos išmoka skiriama ne visiems nedarbingumo pažymėjimą gavusiems asmenims. Vienas pagrindinių reikalavimų – socialinio draudimo apsauga.
„Svarbu, kad asmuo būtų draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir vaiką slaugytų šio draudimo laikotarpiu. Jeigu pajamos gaunamos pagal autorines sutartis, taip pat svarbus draudimo laikotarpis“, – aiškina M. Endrijaitis.
Paprastai ligos išmokai gauti reikia turėti ne trumpesnį kaip trijų mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba šešių mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Stažas nebūtinai turi būti sukauptas vienoje darbovietėje. Vertinami atitinkami socialinio draudimo laikotarpiai, todėl darbo keitimas savaime nereiškia, kad žmogus netenka teisės į išmoką. Tam tikroms asmenų grupėms, pavyzdžiui, neseniai mokslus baigusiems jauniems žmonėms, gali būti taikomos įstatyme nustatytos stažo reikalavimo išimtys.
Kiek „Sodra“ moka už sergančio vaiko slaugą 2026 metais?
Vienas svarbiausių klausimų tėvams – kiek pajamų jie gaus laikinai nedirbdami.
M. Endrijaitis paaiškina, kad vaiko slaugos išmokos dydis skiriasi nuo išmokos, mokamos darbuotojui susirgus pačiam.
„Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio“, – nurodo specialistas.
Tai reiškia, kad už sergančio vaiko slaugą išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“, o ne darbdavys. Kai darbuotojas suserga pats, už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku, paprastai moka darbdavys. Slaugant vaiką ši taisyklė netaikoma.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Išmokos dydis nustatomas pagal asmens kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuojamas iš draudžiamųjų pajamų per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius. Vertinamas laikotarpis, buvęs iki praėjusio mėnesio prieš nedarbingumo pradžią.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas susirgo 2026 metų spalį, išmokai apskaičiuoti vertinamos birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių pajamos. Į kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimą gali būti įtraukiamas ne tik darbo užmokestis, bet ir tam tikros socialinio draudimo išmokos.
Kiek pinigų gaus tėvai: praktinis pavyzdys
- Tarkime, vieno iš tėvų vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos sudaro 1 500 Eur.
- Taikant 65,94 proc. dydį, orientacinė viso mėnesio ligos išmoka prieš mokesčius sudarytų 989,10 Eur.
- Tačiau tai nereiškia, kad tokią sumą žmogus gaus už kelias slaugos dienas. Faktinė išmoka priklauso nuo apmokamų darbo dienų skaičiaus.
Pateikiame supaprastintą skaičiavimo pavyzdį, taikant 21 darbo dienos mėnesio vidurkį.
Tai orientaciniai skaičiavimai. Tikslią sumą „Sodra“ nustato pagal konkretaus žmogaus draudžiamąsias pajamas, taikomas išmokų ribas ir apmokamų dienų skaičių.
Kokie mokesčiai išskaičiuojami iš ligos išmokos?
Gavus sprendimą dėl ligos išmokos, svarbu nepamiršti, kad apskaičiuota suma nėra lygi pinigams, kurie pasieks banko sąskaitą.
M. Endrijaitis primena, kad ligos išmokai taikomi du mokesčiai. „Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka“, – komentuoja specialistas. Taigi iš viso išskaičiuojamas 21 proc. apskaičiuotos ligos išmokos.
Pavyzdžiui, jeigu priskaičiuota ligos išmoka siekia 300 Eur, iš jos būtų išskaičiuojama 45 Eur GPM ir 18 Eur PSD. Į gavėjo sąskaitą būtų pervedami 237 Eur. Šiuos mokesčius apskaičiuoja ir išskaičiuoja pati „Sodra“, todėl darbuotojui papildomai jų pervesti nereikia.
Ar ligos išmoka mokama už savaitgalius ir šventines dienas?
Nedarbingumo pažymėjimas gali apimti savaitgalius ir šventines dienas, tačiau ligos išmoka mokama ne už visas kalendorines dienas.
„Ligos išmoka mokama tik už laikinojo nedarbingumo dėl vaiko ar kito šeimos nario slaugos laikotarpiu esančias darbo dienas pagal kalendorių. Taikoma penkių dienų darbo savaitė“, – pabrėžia M. Endrijaitis.
Pavyzdžiui, jeigu nedarbingumas išduotas nuo pirmadienio iki sekmadienio, įprastu atveju išmoka bus apskaičiuota už penkias darbo dienas. Ši taisyklė galioja ir tiems darbuotojams, kurie įprastai dirba pagal slenkantį grafiką. Skaičiuojant ligos išmoką taikomas standartinis penkių darbo dienų savaitės kalendorius, o ne individualus darbuotojo darbo grafikas.
Ar yra nustatytos minimalios ir maksimalios ligos išmokos?
Taip. Nors ligos išmoka priklauso nuo žmogaus ankstesnių pajamų, jos dydžiui taikomos nustatytos ribos.
Kaip nurodo M. Endrijaitis, minimali mėnesio ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. nustatytu laikotarpiu galiojusio šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Tai aktualu mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
2026 metų ketvirtąjį ketvirtį minimali viso mėnesio ligos išmoka sudaro 304,50 Eur prieš mokesčius. Taip pat taikomos maksimalios ribos. Specialistas atkreipia dėmesį, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, taikomų atitinkamam laikotarpiui, dydžio. 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį maksimali viso mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį siekia 3 449,98 Eur prieš mokesčius.
Kiek dienų galima slaugyti sergantį vaiką?
Ligos išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir sveikatos būklės.
Įprastais atvejais taikomi šie terminai:
- Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną.
- Slaugant vyresnį nei 14 metų vaiką, išmoka paprastai mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Slaugant vaiką iki 7 metų stacionare arba tam tikrose reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose, išmoka gali būti mokama iki 120 kalendorinių dienų per metus.
- Slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį liga, dėl kurios nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat gali būti taikomas iki 120 kalendorinių dienų per metus laikotarpis.
- Slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį į nustatytus sąrašus įtraukta sunkia arba ypač sunkia liga, galimi ilgesni – iki 180 arba 364 kalendorinių dienų – išmokos mokėjimo laikotarpiai.
Ilgesniems laikotarpiams taikomos papildomos sąlygos. Svarbu ir tai, kad nurodytos dienos yra kalendorinės, o pati išmoka apskaičiuojama už apmokamas darbo dienas.
Ar tėvai gali keistis slaugydami vaiką?
Taip. Jeigu vaikas serga ilgiau, tėvai gali pasidalyti jo priežiūra. Pavyzdžiui, pirmąją savaitę nedarbingumą gali turėti mama, o kitą savaitę – tėtis. Tokiu atveju kiekvienam slaugančiam asmeniui turi būti tinkamai įformintas nedarbingumo laikotarpis. Vis dėlto tėvų pasikeitimas savaime nesuteikia naujo viso išmokos mokėjimo laikotarpio už tą patį nepertraukiamą vaiko susirgimą. Jeigu vaikui iki 14 metų taikomas 21 kalendorinės dienos išmokos mokėjimo terminas, vieno iš tėvų pakeitimas kitu nereiškia, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.
Ar nedarbingumas priklauso dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą?
Individualią veiklą vykdantys tėvai taip pat gali turėti teisę į ligos išmoką už sergančio vaiko slaugą.
Svarbu, kad asmuo būtų draudžiamas ligos socialiniu draudimu, turėtų reikiamą stažą ir būtų tinkamai sumokėjęs socialinio draudimo įmokas.
Individualią veiklą vykdantiems asmenims aktualu tai, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, o ne nuo visų gautų įplaukų. Jeigu VSD įmokos mokamos avansu kas mėnesį, svarbu pateikti ir SAV pranešimus. Jeigu įmokos apskaičiuojamos pagal metines pajamas, teisės į išmoką nustatymas ir jos išmokėjimas gali priklausyti nuo deklaravimo bei duomenų pateikimo laiko. Asmenys, kurie naudojasi galimybe nemokėti VSD įmokų pirmaisiais savarankiškos veiklos metais, turėtų įvertinti, ar yra draudžiami ligos socialiniu draudimu kitu pagrindu. Vien veikla pagal verslo liudijimą teisės į ligos išmoką nesuteikia.
Kaip gauti nedarbingumą ir kada pervedami pinigai?
Susirgus vaikui pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir slaugos poreikį. Jeigu reikalinga slauga, gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Dirbantis asmuo apie nedarbingumą turi informuoti darbdavį. Darbdavys pateikia „Sodrai“ reikalingą NP-SD2 pranešimą. Jeigu žmogus dar nėra pateikęs neterminuoto prašymo ligos išmokai gauti, tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Prašymas GPS1 gali būti pateikiamas vieną kartą ir galioja vėlesniems nedarbingumo atvejams, kol nepasikeičia reikšmingi duomenys.
„Sodra“ sprendimą dėl ligos išmokos priima per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo. Pinigai išmokami per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
DUK
Taip. Tėtis turi tokią pačią teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą sergančiam vaikui slaugyti kaip ir mama. Svarbiausia, kad jis faktiškai slaugytų vaiką ir atitiktų ligos išmokai gauti nustatytas sąlygas. Įstatymai nenumato, kad mama privalėtų pirmoji pasinaudoti šia galimybe. Šeima gali pasirinkti, kuriam iš tėvų patogiau laikinai nedirbti.
Paprastai už to paties vaiko slaugą tuo pačiu laikotarpiu ligos išmoka skiriama vienam asmeniui. Tėvai gali pasikeisti, tačiau jų nedarbingumo laikotarpiai turi būti tinkamai įforminti. Jeigu šeimoje vienu metu serga keli vaikai, situacija gali būti kitokia, todėl dėl konkrečių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo sąlygų reikėtų pasitarti su gydytoju.
Taip, jeigu gydytojas nustato, kad vaikui reikalinga slauga, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas ir trumpam laikotarpiui. Slaugant vaiką ligos išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos, jeigu asmuo turi teisę ją gauti. Vis dėlto išmoka mokama už darbo dienas, todėl svarbu, kurią savaitės dieną išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydytojas, įvertinęs vaiko sveikatos būklę ir slaugos poreikį. Ar pakanka nuotolinės konsultacijos, ar būtina atvykti į gydymo įstaigą, sprendžiama pagal konkrečias aplinkybes ir galiojančią nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką. Vien tėvų pranešimas darbdaviui apie vaiko ligą nedarbingumo pažymėjimo neatstoja.
Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas todėl, kad asmuo dėl slaugos poreikio laikinai negali dirbti. Darbas nedarbingumo laikotarpiu gali būti vertinamas kaip nustatytų elgesio taisyklių pažeidimas ir turėti įtakos išmokos mokėjimui. Jeigu tėvai gali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems nedarbingumas nereikalingas, verta su darbdaviu aptarti darbo organizavimo galimybes.
Įprastai ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną. Jeigu vaikas serga ilgiau, gydytojas vertina tolesnį slaugos poreikį, tačiau ligos išmokos mokėjimui taikomos įstatyme nustatytos ribos. Tam tikrais sunkios ligos ar gydymo atvejais galioja specialios ilgesnės trukmės taisyklės.
