Viskas apie pelno mokestį

Pelno mokestis – prievolė. Pelnas – įmonės gaunamos pajamos, kurios yra nurodytos išminusavus paskirtas išlaidas. Žinoma, kad greta bet kokių tikslų įmonės tikslų dažniausiai pelnas yra prioritetas. Tik jis gali užtikrinti veiklos tęstinumą. Tiesa, kuo daugiau pelno – tuo didesnis pelno mokestis laukia. Visgi, tai neturėtų gąsdinti, kadangi ir atvirkščiai – kuo didesnis pelno mokestis yra mokamas, tai reiškia, kad tuo daugiau pajamų ir įmonei pavyksta uždirbti.

Įmonės turi apskaičiuoti ir pateikti savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją pagal uždirbtą pelną už mokestinį laikotarpį, kuris paprastai sutampa su kalendoriniais metais.

Jeigu Jus domina detalesnis pelno mokesčio įstatymas – jį galite rasti susipažinę su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (įsigaliojo 2002-01-01). Tiesa, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pelno mokesčio įstatymas kinta, tad visada reikia domėtis redakcijos atnaujinimais. Nors jie dažniausiai aktualūs buhalteriams bei finansininkams, tačiau verta domėtis ir verslams.

Pelno mokestis taikomas juridiniams asmenims

Pelno mokestis yra taikomas juridiniams asmenims. Įstatymas nurodo, kad pelno mokestį turi mokėti šie juridiniai objektai:

• Uždarosios akcinės bendrovės (UAB ir AB);

• Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai ir kredito unijos);

• Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos;

• Žemės ūkio bendrovės;

• Individualios įmonės;

• Valstybės įmonės.

Taip pat patikrinama, kad pelno mokestis yra taikomas ir užsienio valstybėms arba organizacijoms, kurios veikia Lietuvoje. Taigi, nepriklausomai nuo to – kas yra įmonės steigėjas, patyrus pelno tuo pačiu būtinas ir pelno mokesčio mokėjimas.

Lietuvos mokesčio bazė yra gautos pajamos, kurios yra įgytos Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Taigi, pelno mokesčio deklaracija pateikta ir apmokėta turi būti tuomet, kai pajamos yra:

• uždirbtos Lietuvoje;

• uždirbtos užsienio valstybėje.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija tikslina, kad apmokestinamos pajamos yra:

·        palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas  paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

·        pajamos iš paskirstytojo pelno, išskyrus ne tikslinėje teritorijoje įregistruoto ar kitaip organizuoto užsienio vieneto iš kolektyvinio investavimo subjektų paskirstytojo pelno gaunamas pajamas; pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

·        kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos;

·        pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;

·        išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą.

Pelno mokesčio išvengimas

Tam tikros išlygos nurodo – kada pelno mokestis gali būti nemokamas. Jis dažniausiai atleidžiamas juridiniams objektams, kurie veikia visuomenei.

Tam tikriems objektams pelno mokesčio tarifas nėra taikomas. Lietuvos respublikos įstatymai nurodo, kad jo nereikia mokėti:

1. Biudžetinėms įstaigoms;

2. Lietuvos bankui;

3. Valstybei ir savivaldybėms;

4. Valstybės ir savivaldybių institucijoms;

5. Europos ekonominių interesų grupėms.

Daugiau apie išlygas verta skaityti Pelno mokesčio įstatyme.

VMI tikslina, kad pelno mokesčio tarifo išimtys yra taikomos:

Iki atskiro Seimo sprendimo, mažesniu pelno mokesčiu apmokestinamas šių vienetų apmokestinamasis pelnas:

Juridinių asmenų, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys

Iki 2018-01-01 Laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruotoms įmonėms.

Pagal PMĮ 58 str. 16 dalies 1 punktą iki 2018-01-01 įregistruota laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.

Pagal PMĮ 58 str. 16 dalies 2 punktą iki 2018-01-01 įregistruota laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.kaip 20. Nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.

Po 2017-12-31 Laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruotoms įmonėms.

Pagal PMĮ 58 str. 16 dalies 1 punktą po 2017-12-31 įregistruota laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.

Pagal PMĮ 58 str. 16 dalies 2 punkto nuostatas, po 2017-12-31 įregistruota laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.

Pagal PMĮ 58 str. 162 dalies nuostatas juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200 ir kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti.

Pagal PMĮ 58 str. 163 dalies nuostatas juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200, o privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 162 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti.

Ir kitos išimtys.

Pelno didinimo galimybės

Žinoma, kad kuo pelnas yra didesnis – tuo įmonei dažniausiai pavyks našiau plėsti savo veiklą ir tuo pačiu uždirbti daugiau. Pelno didinimo priemonių gali būti daug ir įvairių, tad kiekvienas verslas renkasi jam labiausiai priimtinas. Žemiau pateikiame kelias galimybes.

1. Šalinamos išlaidos, kurių galima išvengti. Žinoma, kad kiekvienas verslas dažniausiai ieško metodų, kurie gali padėti sumažinti išlaidas. Vertas dėmesio yra samdomų darbuotojų apsvarstymas. Vidutinis darbuotojų skaičius šiuo metu ir didelėse įmonėse krenta, kadangi dažnas verslas mieliau renkasi samdyti laisvai samdomus specialistus. Tai yra pigiau ir suteikia tiek pat saugumo.

2. Taupant, vengiant švaistymo. Nors retas verslas švaisto, tačiau kai kurie tikrai gali rasti metodų, kurie leistų jiems sumažinti išlaidas. Tai tikrai ne visada yra susiję tik su patogumais. Verta samdyti specialistus, kurie vertina įmonės apskaitinę situaciją ir randa būdų – kaip galima sutaupyti ir kur veltui yra išleidžiama nemažai pinigų.

3. Galima didinti teikiamų prekių arba paslaugų kainas. Taip pat galima bandyti didinti kainas. Žinoma, kad tuomet reikia įvertinti ir rizikas. Pastarosios ir pelnas dažniausiai labai glaudžiai koreliuoja. Sunku siekti didesnio pelno nekeliant daugiau iššūkių ir tuo pačiu susitaikant su didesnėmis rizikomis.

4. Kai ieškoma naujų verslo plėtros galimybių. Verslai neturėtų bandyti ieškoti naujų galimybių. Vėlgi, tai yra rizika. Tačiau be naujų galimybių įtraukimo dažniausiai verslo plėtra ir tuo pačiu pelno didinimas yra beveik neįmanomas.

5. Įtraukiant daugiau investuotojų. Galiausiai, verta ieškoti investuotojų, kurių įnašai gali padėti plėsti verslą. Tai ypač pasiteisina UAB atveju, kai ieškoma daugiau akcininkų.

Pelno mokesčio tarifai

VMI puslapyje yra tikrinama – kokie pelno mokesčio tarifai yra taikomi. Susipažinkite ne tik su pagrindiniu, tačiau ir lengvatomis, kuriomis galima pasinaudoti daugelis verslų.

Mokesčio tarifai:

15 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas:

• Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;

• pajamos iš paskirstytojo pelno;

• gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį (be atskaitymų);

• iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą (be atskaitymų);

• laivybos vienetų fiksuota pelno mokesčio bazė (be jokių atskaitymų).

5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas apmokestinamajam pelnui:

vienetui, kuriame:

• vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.

Ši taisyklė netaikoma, kai bendras darbuotojų skaičius ir (arba) bendros metinės pajamos viršija nustatytus apribojimus, t. y. 10 darbuotojų ir (arba) 300 000 eurų metinių pajamų, šiems vienetams:

• individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;

• individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

• vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

• vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

2. kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus.

3. pagal PMĮ 5 str. 7 dalį, iš paties mokesčio mokėtojo (Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių) vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) pagal nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą, jeigu:

• pajamas iš minėto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gauna tik jį sukūręs Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ir tik jie dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas ir

• turtas yra pagal autorių teisę saugoma kompiuterio programa ar patentabilumo kriterijus (naujumas, išradimo lygis, pramoninis pritaikomumas) atitinkantis išradimas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais.

Nuostoliai, patirti dėl MTEP veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę, atskaitomi tik iš tos pačios veiklos gauto apmokestinamojo pelno.

0 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas naujai įregistruotam vienetui už pirmąjį mokestinį laikotarpį, jeigu:

• per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pirmo mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį:

1. vieneto veikla nėra sustabdoma,

2. vienetas nėra likviduojamas,

3. reorganizuojamas ir

4. vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

Ši taisyklė netaikoma, kai bendras darbuotojų skaičius ir (arba) bendros metinės pajamos viršija nustatytus apribojimus, t. y. 10 darbuotojų ir (arba) 300 000 eurų metinių pajamų, šiems vienetams:

• individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;

• individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

• vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

• vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

Užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taip:

• honorarai, įskaitant PMĮ 4 str. 5 dalyje nustatytus atvejus; kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą (išskyrus atvejus, kai šios pajamos neapmokestinamos pagal PMĮ 371 str.);

• pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą; išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą, pajamos iš paskirstytojo pelno – taikant 15 proc. mokesčio tarifą

(užsienio vieneto nuo pajamų už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir/ar sporto veiklą ir/ar parduotą ar kitaip perleista nuosavybėn turtą sumokėtas pelno mokestis gali būti perskaičiuojamas PMĮ 54 str. nustatyta tvarka);

• užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti EEE valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma DAIS išvengimo sutartis, palūkanos neapmokestinamos;

užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti EEE valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma DAIS sutartis, palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

Pelno mokesčio tipai

Lietuvos Respublika taip pat nurodo, kad pelno mokesčiai gali būti kelių tipų. Nuo to varijuoja ir pateikiama pelno mokesčio deklaracija. Deklaracijos turi būti pateiktos už mokestinį laikotarpį, kuris dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais.

1. metinė pelno mokesčio deklaracija. Mokamas pelno mokestis kartą per metus.

2. avansinio pelno mokesčio deklaracija. Dažniausiai mokamas pelno mokestis kiekvieną mėnesį arba kas ketvirtį.

3. deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį.

4. užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje deklaracija.

5. deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.

6. metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija.

Kartais galima rinktis labiausiai konkrečiam juridiniams objektui tinkamą deklaraciją, o kartais reikia taikytis su įstatymais, kurie yra.

Pelno mokestį reikia sumokėti iki tam tikros dienos (įmonei tinkamu arba pasirinktu, privalomu tankumu).

Pelno mokestis nuo dividendų

DEKLARUOTI: Iki mėnesio (einančio po to mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti), 15 dienos.

SUMOKĖTI: Iki mėnesio (einančio po to mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti), 15 dienos.

Metinis pelno mokestis

DEKLARUOTI: Deklaruojama iki kito mokestinio laiko tarpo šešto (birželio) mėnesio 15 dienos (tais atvejais, kai finansiniai metais sutampa su mokestiniais metais).

SUMOKĖTI: Mokama iki kito mokestinio laiko tarpo šešto (birželio) mėnesio 15 dienos (tais atvejais, kai finansiniai metais sutampa su mokestiniais metais).

Avansinis pelno mokestis (tokiu atveju, kai apskaičiuojamas pagal numatomo mokestinio laiko tarpo pelno mokesčio sumą).

DEKLARUOTI: Deklaruojama iki mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 15 dienos.

SUMOKĖTI: Mokama kiekvieno mokestinio laiko tarpo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Galimas pavyzdys, kai finansiniai metai sutampa su mokestiniais metais: I ketvirtis – iki kovo 15 d. II ketvirtis – iki birželio 15 d. III ketvirtis – iki rugsėjo 15 d. IV ketvirtis – iki gruodžio 15 d.

Avansinis pelno mokestis (tokiu atveju, kai apskaičiuojamas pagal praeitų metų gautus veiklos rezultatus).

DEKLARUOTI: Avansinis pelno mokestis turi būti deklaruojamas pusmečiais. Tai yra: už pirmuosius 6 mėnesius – deklaruojama iki mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 15 dienos. už 7 – 12 mėnesius deklaruojama  iki mokestinio laikotarpio devinto mėnesio  15 dienos.

SUMOKĖTI: Mokama kiekvieno mokestinio laiko tarpo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Galimas pavyzdys, kai finansiniai metai sutampa su mokestiniais metais: I ketvirtis – iki kovo 15 d. II ketvirtis – iki birželio 15 d. III ketvirtis – iki rugsėjo 15 d. IV ketvirtis – iki gruodžio 15 d.

Pelno mokesčio įtaka verslui

Žinoma, kad didesnis pelno mokestis nedžiugina nei vieno verslo. Mokesčiai apskritai nėra labai mėgstami. Tačiau kaip jau minėjome, didesnis pelno mokestis dažniausiai reiškia, kad įmonei pavyko uždirbti daugiau. O didesnės pajamos suteikia galimybę ir daugiau pasiekti versle, kur kas labiau plėtoti verslo galimybes ir siekti veiklos plėtros.

Apmokestinamąjį pelną galima kategorizuoti į du tipus:

• Pelnas prieš apmokestinimą (angl. EBT, earnings before taxes). Tai yra sąvoka, kuri nurodo įmonės patirto gryno pelno rezultatą pridėjus pelno mokestį, kuris bus taikomas (atsižvelgus į tai, koks mokestinis tarifas yra taikomas)

• Veiklos pelnas (angl. EBIT, earnings before interest and taxes). Šį pelno mokestį galima apskaičiuot prie gryno pelno pridėjus ne tik pelno mokesčio sąnaudas, tačiau ir patirtas palūkanų sąnaudas.

Toks skaičiavimas padeda paprasčiau įvertinti – koks yra tikras įmonės pelnas.