5 min

Kaip apmokestinamos pajamos

Šviesiai mėlynas gradientinis fonas su baltu lietuvišku tekstu "Kaip apmokestinamos pajamos?" ir abstrakčiomis apskritimo ir kortelės piktogramomis.
Turinys
Atnaujinta 2025-08-25

Apmokestinamosios pajamos – pajamos, nuo kurių turi būti sumokėtas pajamų mokestis. Lietuvos Respublikoje pajamų apmokestinimą reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ). Šis įstatymas nurodo, kurios pajamos yra laikomos apmokestinamosiomis, kokie mokesčių tarifai taikomi ir kaip vykdomas pajamų deklaravimas.

Svarbu atminti, kad pajamų mokesčio tarifas gali skirtis priklausomai nuo to, su kokiais santykiais susijusios pajamos (pvz., iš darbo santykių, investicijų ar individualios veiklos) ar t.t.

Pajamos gautos su darbo santykiais

Pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra viena iš dažniausiai sutinkamų pajamų rūšių. Darbo santykių pagrindu gautos pajamos, taip pat su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų rūšys, yra apmokestinamos pagal pajamų mokesčio taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Šiais santykiais susijusios pajamos apima darbo užmokestį, premijas, išmokas už papildomą darbą ar viršvalandžius, taip pat kitas pinigines išmokas, gautas kaip atlygis už darbą.

Tai reiškia, kad didesnes nei 120 tūkst. eurų metines pajamas gaunantys asmenys už viršijančią sumą mokės didesnį pajamų mokestį.

2025 m. duomenimis:

  • 1 VDU = 2 108,88 €
  • 60 VDU = 126 532,80 €
  • 120 VDU = 253 065,60 € (naudotina kitoms pajamų rūšims apmokestinti)

Kai apskaičiuojamos darbo užmokesčio apmokestinamosios pajamos, svarbu atsižvelgti į bendrą gautų pajamų sumą, taip pat atimti visas su darbo užmokesčiu susijusias privalomas išlaidas, pvz., socialinio draudimo įmokas. Galiausiai skirtumas tarp gautų pajamų ir šių išlaidų tampa apmokestinama suma, nuo kurios skaičiuojamas pajamų mokestis.

Pajamų mokesčio apmokestinimas

Be darbo pajamų, Lietuvos gyventojai taip pat gali gauti pajamų iš kitų šaltinių, kurioms taip pat taikomas pajamų mokestis. Tarp tokių pajamų dažnai yra:

  • Investicinės pajamos: palūkanos, dividendai

  • Kapitalo prieaugis: gautos pajamos už parduotas akcijas ar nekilnojamąjį turtą

  • Individualios veiklos pajamos

Dividendai visada apmokestinami 15 % tarifu. Šioms pajamoms neatskaitoma 500 eurų lengvata, todėl visas gautas dividendų dydis yra apmokestinamas. Jei dividendai gaunami iš užsienio įmonių, jie priskiriami B klasės pajamoms ir turi būti deklaruojami metinėje pajamų deklaracijoje. Tokiu atveju taip pat svarbu įvertinti, ar užsienyje buvo sumokėtas mokestis, nes Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

Palūkanoms ir kapitalo prieaugiui (pvz., gautam už parduotas akcijas ar obligacijas) taikoma 500 eurų neapmokestinama suma per metus. Tai reiškia, kad iki šios sumos pajamos neapmokestinamos, o viršijanti dalis apmokestinama:

  • 15 % tarifu, jei bendra suma neviršija 120 VDU;
  • 20 % tarifu, jei pajamų suma viršija 120 VDU per metus.

Apskaičiuojant kapitalo prieaugį, iš gautų pajamų leidžiama atimti turto įsigijimo kainą, todėl mokestis taikomas tik realiam pelnui.

Tokiu būdu investicinės pajamos, kapitalo prieaugis ir kitos nesu darbo santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos pagal aiškiai apibrėžtas taisykles, o gyventojai patys atsako už jų deklaravimą ir teisingą mokesčių sumokėjimą.

Individualios veiklos pajamos

Individualią veiklą vykdantys asmenys taip pat privalo mokėti pajamų mokestį. Individualios veiklos pajamoms taikomos specialios apmokestinimo taisyklės, kurios apibrėžtos GPM įstatyme.

Pajamų mokestį individualios veiklos vykdytojai apskaičiuoja pagal gautas pajamas iš jų atėmus veiklos išlaidas.

Individuali veikla pagal pažymą: mokesčiai ir veiklos įteisinimas
Straipsnis

Individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius 5-15 proc. pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą. Taikomas pajamų mokesčio tarifas nepriklauso nuo vykdomos individualios veiklos rūšies.

Individualios veiklos vykdytojai gali pasirinkti, ar apskaičiuoti pajamas pagal išlaidų procentą (pavyzdžiui, 30% nuo pajamų), ar faktiškai patirtas išlaidas. Antruoju atveju būtina turėti visas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Jei faktiškai patirtos išlaidos yra didesnės už 30% nuo pajamų – šis metodas gali būti naudingesnis.

GPM apskaičiuojamas taip:

(Pajamos – išlaidos) x 15 proc. – kreditas

Kai individualios veiklos metinis pelnas (iš pajamų atėmus išlaidas) neviršija 20 000 Eur, faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro 5 proc. pelno.

Kai individualios veiklos metinis pelnas (iš pajamų atėmus išlaidas) viršija 20000 Eur, pajamų mokesčio dydis atitinkamai didėja nuo 5 proc. iki 15 proc.

Kai individualios veiklos metinis pelnas pasiekia 35000 Eur sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Lentelė lietuvių kalba su dviem stulpeliais: viename iš jų nurodyti individualios veiklos pajamų intervalai, o kitame - pajamų mokesčio lengvatos (PMK) apskaičiavimo formulės pagal tai, ar metinės pajamos yra didesnės, ar mažesnės nei 20 000 EUR.

Sodra yra parengusi individualios veiklos skaičiuoklės įrankį, kuriuo galite sužinoti preliminarius mokesčių rezultatus.

Pajamos iš užsienio

Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš užsienio, taip pat privalo deklaruoti jas Lietuvoje ir mokėti pajamų mokestį.

Užsienio pajamos gali apimti:

  • Darbo santykiais susijusios pajamos: jei asmuo dirba užsienio įmonėje ar organizacijoje

  • Investicinės pajamos: dividendai, palūkanos, akcijų pardavimas

  • B klasės pajamos, gaunamos iš užsienio šaltinių (A klasės pajamos yra su darbo santykiais susijusios pajamos)

Lietuvos Respublikos gyventojai turi pareigą deklaruoti visas pajamas, gautas iš užsienio, net jei nuo jų jau buvo sumokėti mokesčiai toje šalyje.

→ Norint išvengti dvigubo apmokestinimo, taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Šios sutartys leidžia Lietuvos gyventojams atskaityti mokesčius, sumokėtus užsienyje, ir taip sumažinti bendrą mokestinę naštą.

Užsienyje gautų pajamų deklaravimo procesą iliustruojanti diagrama lietuvių kalba, kurioje pateikiami šie žingsniai: deklaravimas, mokesčių sumokėjimas, dvigubo apmokestinimo išvengimas, galutinės apmokestinamosios sumos apskaičiavimas ir pajamų fiksavimas.

Kai asmuo gauna pajamas iš užsienio, jis pats atsakingas už pajamų deklaravimą ir mokestinių prievolių vykdymą. Tai reiškia, kad reikia sekti užsienyje gautų pajamų apskaitą ir laiku pateikti deklaraciją Lietuvoje. Deklaruojamos pajamos turi apimti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gautas pajamas.

Gyventojų pajamų mokesčio taisyklės

2025 metų Gyventojų pajamų mokestis (GPM) Lietuvoje nustatytas pagal tam tikras taisykles, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų rūšies, gyventojo pajamų dydžio ir kitų veiksnių.

Pajamų mokesčio tarifai tik ne su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms (pvz., individualiai veiklai, investicinėms pajamoms, kapitalo prieaugiui)
O darbo santykių pajamoms galioja kitokia tvarka
  • iki 60 VDU – 20 %,
  • virš 60 VDU – 32 %.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD)

  • NPD taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. 2025 metais NPD priklauso nuo gyventojo mėnesinio bruto atlyginimo:

  • Iki tam tikro atlyginimo dydžio, taikomas maksimalus NPD, kuris nustatytas 625 eurai per mėnesį.

  • Didėjant atlyginimui, NPD palaipsniui mažėja. Kai pajamos viršija tam tikrą ribą, NPD nebetaikomas

Metinė pajamų deklaracija

Gyventojai privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją iki gegužės 1 dienos.

Pajamų deklaravimas

Pajamų deklaravimas Lietuvoje – tai kasmetinė prievolė daugeliui gyventojų, tačiau kartu ir galimybė susigrąžinti permokėtus mokesčius ar pasinaudoti įvairiomis lengvatomis.

Straipsnis

Įmokų bazei skaičiuoti naudojama metinė pajamų deklaracija, kurioje nurodoma, kaip skirtingos pajamų dalys yra apmokestinamos priklausomai nuo to, ar jos viršija tam tikras ribas, susijusias su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje.

Papildomos lengvatos

Tam tikroms asmenų grupėms (pvz., neįgaliesiems, pensininkams, daugiavaikėms šeimoms) taikomos papildomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios mažina apmokestinamąją sumą.

Deklaravimas per mokestinį laikotarpį

Per mokestinį laikotarpį Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti pajamas tam tikrais atvejais ir pagal tam tikras taisykles.

Deklaracijos pateikimo terminai

Metinė pajamų deklaracija turi būti pateikta iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Pavyzdžiui, už 2025 metus deklaraciją reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 1 dienos.

Kas privalo deklaruoti?
  • Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, gauna pajamų iš nuomos, dividendų, palūkanų ar kitų šaltinių, neapmokestinamų tiesiogiai per darbdavį, privalo pateikti metinę deklaraciją.

  • Taip pat privaloma deklaruoti pajamas, jei buvo taikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) arba taikytos lengvatos, ir reikia patikslinti sumokėtą pajamų mokestį.

  • Jei buvo gauta pajamų iš užsienio ar turto pardavimo (pvz., nekilnojamojo turto, kuris nebuvo gyvenamas daugiau nei 10 metų), būtina pateikti deklaraciją ir sumokėti reikiamus mokesčius.

  • Ir t.t.

Deklaravimo procesas

Deklaravimo procesas yra pajamų apmokėjimo ciklo etapas, užtikrinantis, kad visi mokesčiai būtų sumokėti laiku ir teisingai. Lietuvoje pajamų deklaravimas yra privalomas visiems asmenims, kurie gauna pajamas iš darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, individualios veiklos ar kitų šaltinių.

author avatar
Darius Šoparas CEO
Darius Šoparas yra fintech SaaS'o Sąskaita123 įkūrėjas su daugiau nei 20 metų patirtimi. Ilgametė patirtis IT ir finansų industrijoje, bei aistra tech inovacijoms leidžia Dariui įkvėpti naujus, augančius verslus, padėti jiems racionalizuoti savo veiklą ir pasiekti finansinių tikslų.
Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Baltas tekstas "Konsoliduotos pajamos" mėlyname gradientiniame fone su iš dalies matomomis abstrakčiomis šviesiai mėlynomis piktogramomis, įskaitant apskritimą ir suapvalintus stačiakampius.
8 min Darius Šoparas
Konsoliduotos pajamos: kaip jas teisingai apskaičiuoti ir analizuoti?
Šiuolaikinėje verslo aplinkoje daugelis įmonių veikia ne kaip pavieniai subjektai, o kaip didesnių įmonių grupių dalis. Konsoliduotos pajamos – vienas svarbiausių finansinių rodiklių, kuris gali padėti įvertinti visos įmonių grupės veiklos rezultatus. Jos atspindi bendras grupės pajamas. Konsoliduotų pajamų samprata Konsoliduotos pajamos – tai visos įmonių grupės sugeneruotos pajamos, kurios pateikiamos kaip vienas bendras rodiklis […]
Mėlynas gradientinis fonas su baltu lietuvišku tekstu "PVM ViDA direktyvos pokyčiai" ir abstrakčiomis suapvalintomis šviesiai mėlynų atspalvių figūromis dešinėje pusėje.
7 min Doc. dr. Martynas Endrijaitis
PVM ViDA direktyvos pokyčiai: kas aktualiausia 2025 metais?
PVM (pridėtinės vertės mokesčio) direktyvos pokyčiai dažnai turi reikšmingą poveikį Europos Sąjungos šalių narių įmonėms, kurios užsiima tarpvalstybine prekyba. Šiais pokyčiais dažniausiai siekiama standartizuoti mokesčių taikymą, supaprastinti verslo procedūras ir užtikrinti skaidrumą tarp ES šalių. Pastaruoju metu, reaguodama į kintančias rinkos sąlygas, Europos Komisija pristatė naujus PVM ViDA (PVM vidaus rinkos direktyvos) pakeitimus, kurie tiesiogiai […]
Šviesiai mėlynas gradientinis fonas su baltu tekstu "Verslo apskaitos standartai" ir abstrakčiomis finansinėmis piktogramomis, įskaitant apskritimą ir į kortelę panašų stačiakampį, dešinėje ir kairėje pusėje.
3 min Darius Šoparas
Verslo apskaitos standartai
Verslo apskaitos standartai padeda Statistikos departamentui ir kitoms institucijoms palyginti finansinius rezultatus tarp įvairių įmonių ir veiklos sričių. Jie naudingi ir pačioms įmonėms, nes padeda priimti pagrįstus sprendimus, didina investuotojų pasitikėjimą bei skatina efektyvų veiklos planavimą. Verslo apskaitos standartai Lietuvoje Lietuvoje šiuo metu taikomi 43 Verslo apskaitos standartai (VAS). Jie apibrėžia, kaip teisingai: Verslo apskaitos […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai