Atnaujinta 2026-05-15
Vis daugiau Lietuvos gyventojų pensinį amžių pasitinka ne kaip visiško pasitraukimo iš darbo rinkos etapą, o kaip naują profesinės laisvės laikotarpį. Vieni pradeda dirbti pagal individualios veiklos pažymą, kiti teikia konsultacijas, prekiauja internetu, dirba kūrybinį darbą ar užsiima amatais. Tokia tendencija natūrali. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant sveikatai, nemaža dalis senjorų nori išlikti aktyvūs, papildomai užsidirbti ar tiesiog neprarasti socialinio ryšio su profesine aplinka.
Vis dėlto kartu atsiranda ir nemažai baimių. Viena dažniausių – ar pradėjus vykdyti individualią veiklą nesumažės pensija? Ar „Sodra“ gali sumažinti išmokas? Ar verta apskritai dirbti sulaukus pensinio amžiaus?
Ar dirbant pensininkui išmoka mažėja?
Pagrindinė žinia, kurią svarbu suprasti – senatvės pensija Lietuvoje dėl individualios veiklos vykdymo savaime nemažėja. Jeigu žmogui jau paskirta senatvės pensija, jis gali dirbti tiek pagal darbo sutartį, tiek vykdyti individualią veiklą ir toliau gauti savo pensiją.
Daugelį metų visuomenėje buvo gajus mitas, kad papildomos pajamos gali „atimti“ dalį pensijos. Toks įsitikinimas dažniausiai kilo dėl kitų socialinių išmokų sistemos, kur pajamos iš tiesų gali turėti įtakos gaunamai paramai. Visgi, senatvės pensija nėra socialinė pašalpa. Tai iš anksčiau sukauptų socialinio draudimo teisių mokama išmoka.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, mokesčių teisės specialistas Martynas Endrijaitis pabrėžia, kad dauguma senjorų be reikalo baiminasi aktyvumo darbo rinkoje.
„Senatvės pensija Lietuvoje nėra naikinama ar mažinama vien dėl to, kad žmogus pradeda vykdyti individualią veiklą. Priešingai, tam tikrais atvejais papildomas draudimo stažas ir mokamos įmokos gali net padidinti būsimą pensijos dydį“, – sako M. Endrijaitis.
Tai reiškia, kad žmogus gali toliau dirbti, išrašyti sąskaitas klientams, vykdyti konsultacinę veiklą ar net plėtoti mažą verslą ir kartu gauti pilną paskirtą pensiją.
Kodėl dalis senjorų vis tiek bijo dirbti?
Didelė dalis neaiškumų kyla dėl skirtingų išmokų painiojimo. Pavyzdžiui, kompensacijos už šildymą, socialinė parama ar tam tikros našlių išmokos gali priklausyti nuo žmogaus pajamų dydžio. Dėl to žmonės kartais klaidingai mano, kad toks pats principas taikomas ir senatvės pensijai.
Kita priežastis – sudėtinga mokestinė sistema. Individuali veikla Lietuvoje apima PSD, VSD, GPM įmokas, leidžiamus atskaitymus ir kitus niuansus, todėl vyresniems žmonėms dažnai atrodo, kad dirbti taps finansiškai nenaudinga.

Prie to prisideda ir emocinis aspektas. Dalis senjorų užaugo laikotarpiu, kai pensija reiškė visišką pasitraukimą iš darbo rinkos. Šiandien situacija pasikeitusi. Nemaža dalis pensinio amžiaus žmonių dirba ne iš būtinybės, o dėl savirealizacijos ar noro išlikti aktyviems.
Kaip individuali veikla veikia „Sodros“ įmokas?
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, žmogus privalo mokėti tam tikras socialinio draudimo įmokas. Net ir gaunant pensiją, išlieka pareiga mokėti:
- valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas;
- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas;
- gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Svarbu tai, kad būtent VSD įmokos susijusios su pensijų sistema. Jeigu žmogus ir toliau moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo sukauptas stažas ir apskaitos vienetai didėja.
Martynas Endrijaitis aiškina, kad čia slypi viena svarbiausių detalių.
„Dirbantis pensininkas iš esmės toliau dalyvauja socialinio draudimo sistemoje. Jeigu nuo individualios veiklos pajamų mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tai gali lemti pensijos perskaičiavimą ateityje“, – teigia jis.
Praktikoje tai reiškia, kad kai kurių žmonių pensija po tam tikro laikotarpio gali šiek tiek padidėti.
Kada pensija gali nepadidėti?
Nors dirbant senatvės pensija nemažinama, egzistuoja viena svarbi detalė. Ne visi savarankiškai dirbantys pensininkai moka pilnas socialinio draudimo įmokas.
Kai kuriais atvejais žmonės pasirenka veiklos formas ar pajamas deklaruoja taip, kad papildomas stažas nebesikaupia. Tuomet nauji pensijų apskaitos vienetai nėra pridedami.
Tai nereiškia, kad pensija mažėja. Tiesiog ji neauga.
Tokias situacijas dažniausiai lemia:
- labai mažos deklaruojamos pajamos;
- neaktyvi veikla;
- specifiniai mokestiniai režimai;
- laikotarpiai, kai nemokamos VSD įmokos.
Dėl šios priežasties senjorams svarbu ne tik vykdyti veiklą, bet ir suprasti, kaip konkrečiai apskaičiuojamos jų įmokos.
Individuali veikla pagal pažymą: mokesčiai ir veiklos įteisinimas
StraipsnisKokias veiklas dažniausiai renkasi senjorai?
Per pastaruosius metus stipriai išaugo vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas. Dalis jų renkasi veiklas, kuriose gali panaudoti per gyvenimą sukauptą patirtį.
Dažniausiai pasitaiko:
- buhalterinės ir konsultacinės paslaugos;
- rankdarbiai ir prekyba internetu;
- korepetitorių veikla;
- vertimai;
- individualūs mokymai;
- smulkūs remonto ar ūkio darbai;
- kūrybinės paslaugos;
- trumpalaikė nuoma ar smulkus turizmas.
Pastebima, kad technologijos gerokai sumažino įėjimo į darbo rinką barjerus. Dalis senjorų dirba nuotoliniu būdu, naudojasi elektroninėmis sąskaitų sistemomis ir socialiniais tinklais klientams pasiekti.
Ar apsimoka dirbti sulaukus pensinio amžiaus?
Finansiškai daugeliu atvejų – taip. Ypač kai žmogus turi paklausią kompetenciją arba dirba lankstų darbą, kuris nereikalauja didelių fizinių krūvių.
Papildomos pajamos leidžia:
- kompensuoti augančias pragyvenimo išlaidas;
- daugiau keliauti;
- padėti vaikams ar anūkams;
- investuoti į sveikatą;
- išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Dar svarbesnis dažnai tampa psichologinis aspektas. Tyrimai rodo, kad socialinis aktyvumas ir įsitraukimas į prasmingą veiklą teigiamai veikia emocinę sveikatą bei gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.
Martynas Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad svarbu vertinti ne tik mokesčius, bet ir bendrą finansinį rezultatą.
„Kartais žmonės pernelyg susikoncentruoja į mokamus mokesčius ir pamiršta, kad svarbiausia – galutinės papildomos pajamos bei finansinis savarankiškumas. Daugeliu atvejų individuali veikla pensininkui tampa ekonomiškai naudingu sprendimu“, – sako ekspertas.
Kokias klaidas dažniausiai daro dirbantys pensininkai?
Viena dažniausių klaidų yra veiklos vykdymas „neoficialiai“. Kai kurie senjorai vengia registruoti individualią veiklą, nes mano, kad taip apsaugos savo pensiją. Realybėje tai tik padidina riziką susidurti su mokesčių administravimo problemomis.
Individualios veiklos registravimas arba nutraukimas
StraipsnisKita dažna klaida – nesidomėjimas mokestinėmis lengvatomis ir leidžiamais atskaitymais. Tinkamai vedant apskaitą galima gerokai sumažinti mokestinę naštą.
Taip pat dalis žmonių pamiršta:
- deklaruoti pajamas laiku;
- tikrinti PSD prievoles;
- sekti „Sodros“ informaciją apie įmokas;
- konsultuotis dėl veiklos formos pasirinkimo.
Vyresniame amžiuje itin svarbus tampa finansinis aiškumas. Dėl to vis daugiau senjorų naudojasi buhalterinėmis platformomis arba konsultuojasi su specialistais.
Ar Lietuvoje daugės dirbančių senjorų?
Demografinės tendencijos rodo, kad taip. Lietuva sensta, o darbo rinkoje jau dabar trūksta darbuotojų daugelyje sričių. Dėl to vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas tampa vis svarbesnis ekonomikai.
Keičiasi ir požiūris į pensinį amžių. Anksčiau tai buvo siejama su pasyvumu, šiandien – vis dažniau su lankstesniu gyvenimo tempu ir galimybe dirbti savo sąlygomis.
Prie šių pokyčių prisideda ir individualios veiklos modelis, leidžiantis dirbti mažesniu krūviu, savarankiškai planuoti laiką bei pasirinkti klientus.
Dirbant pagal individualią veiklą senatvės pensija Lietuvoje nemažėja. Daugeliu atvejų žmogus gali ir toliau gauti pilną pensiją bei papildomai uždirbti iš savarankiškos veiklos. Negana to, mokant socialinio draudimo įmokas ateityje pensija gali net šiek tiek padidėti.
Didžiausia problema dažniausiai būna ne pati sistema, o informacijos trūkumas ir baimė suklysti. Dėl to svarbu suprasti, kaip veikia socialinio draudimo įmokos, deklaracijos ir individualios veiklos apskaita.
Šiuolaikinis pensinis amžius vis rečiau reiškia pasitraukimą iš aktyvaus gyvenimo. Daugeliui žmonių tai tampa laikotarpiu, kai galima dirbti lanksčiau, ramiau ir daugiau laiko skirti veiklai, kuri iš tiesų patinka.
D. U. K.
Taip, vykdant individualią veiklą dažniausiai išlieka prievolė mokėti PSD įmokas. Vis dėlto konkretus dydis priklauso nuo gaunamų pajamų ir kitų aplinkybių.
Taip. Pensinio amžiaus žmogus gali derinti darbo sutartį, individualią veiklą ir senatvės pensiją.
Tam tikrais atvejais pensija perskaičiuojama atsižvelgiant į papildomai sukauptą stažą ir apskaitos vienetus. Perskaičiavimas vyksta pagal galiojančią tvarką.
Kai kurios papildomos išmokos gali priklausyti nuo pajamų ar kitų aplinkybių, todėl verta individualiai pasitikrinti konkrečią situaciją „Sodroje“.
Dažniausiai pasirenkama individuali veikla pagal pažymą, nes ji suteikia daugiau lankstumo ir paprastesnę apskaitą nei juridinio asmens steigimas.
Taip, individualią veiklą galima nutraukti arba laikinai nevykdyti, jei žmogus nebenori tęsti darbo ar negauna pajamų.
Tam tikrais atvejais galima pasinaudoti leidžiamais atskaitymais ar kitomis mokestinėmis galimybėmis, kurios sumažina bendrą mokestinę naštą.



