Atnaujinta 2025-03-24
Pirmiausia paminėtina, kad šių metų pradžioje Lietuvoje Vyriausybė jau pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ES Tarybos PVM direktyvos nuostatos. Šiuo metu PVM įstatymo pakeitimams dar turėtų pritarti Seimas. Naujasis PVM įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2025 m. gegužės 1 d., kuris įteisina PVM schemą smulkiesiems verslininkams.
PVM Schema smulkiems verslininkams reiškia, kad šiais 2025 metais Lietuvoje lieka galioti kol kas ta pati PVM smulkaus verslo schema, kuri veikė iki šiol, t. y. smulkusis verslas atleidžiamas nuo PVM mokėjimo prievolės, jei jo pardavimo pajamos neperžengia 45 tūkst. eurų ribos, skaičiuojant pagal praėjusius 12 mėnesių.
Tačiau anksčiau Lietuvos smulkusis verslas PVM lengvata galėjo pasinaudoti tik Lietuvoje. Tuo tarpu jei verslas veikė kitose ES šalyse – turėdavo mokėti vietinį PVM nuo pirmojo euro. Tuo tarpu dabar priėmus naująją PVM schemą smulkiajam verslui suteikiama galimybė dalyvauti tarpvalstybinėje smulkiojo verslo schemoje ir pasirinktose ES šalyse narėse nemokėti vietinio PVM.
Lietuvos verslui, ketinančiam vykdyti savo veiklą, verslą ir kitose ES valstybėse narėse aktualu žinoti ir atitikti dvi pagrindines sąlygas.
- Praėjusiais ir einamaisiais kalendoriniais metais neturi būti viršyta 100 tūkst. apyvartos riba visoje ES, įskaitant ir Lietuvą.
- Taip pat neturi būti viršyta tos valstybės narės, kurios rinkoje siekiama prekiauti ar teikti paslaugas, nustatyta nacionalinė smulkaus verslo apyvartos riba.
Pavyzdžiui, jei pagal atitinkamos valstybės nacionalinę smulkiojo verslo schemą yra taikoma 40 000 eurų apyvartos riba, kurios neviršijantys smulkūs atitinkamos užsienio valstybės verslai neturi prievolės mokėti tos valstybės PVM, reiškia ir lietuviškos įmonės apyvarta toje užsienio valstybėje per praėjusius ir kalendorinius metus neturi viršyti šios sumos, jei norima naudotis šia lengvata.
Taigi, Lietuvos smulkusis verslas galės nesiregistruoti PVM mokėtojais kitose ES narėse, jeigu jo bendras atlygis neviršys tose narėse nustatytos registravimosi PVM mokėtojais ribos ir metinės apyvartos – 100.000 Eur ES šalyse.
Informacija apie šį numerį taip pat bus pateikiama valstybei narei, kurioje Lietuvos apmokestinamasis asmuo ketina taikyti schemą. Suteikto identifikacinio PVM numerio galiojimas bus stabdomas, jeigu apmokestinamasis asmuo nebetenkins nustatytų reikalavimų, nuspręs nebevykdyti veiklos toje valstybėje, išvis nebevykdys ekonominės veiklos ir pan.
Lietuvos verslai, taikantys schemą kitose ES šalyse, Lietuvos mokesčių administratoriui privalės teikti Lietuvos ir kitų ES narių teritorijose vykdytos veiklos ataskaitas už kalendorinį ketvirtį.
Be to, tam, jog nagrinėjama schema visose ES narėse veiktų sklandžiai, valstybių kompetentingos institucijos, keisis informacija apie smulkųjį verslą.
PVM schemos naudojimas
Ši schema reiškia ir tai, kad Lietuvos smulkusis verslas įgyja galimybę lygiomis sąlygomis konkuruoti su kitos valstybės-narės vietiniu smulkiuoju verslu. Vadinasi, tiek Lietuvos, tiek užsienio verslo subjektas bus atleistas nuo prievolės apmokestinti pardavimus vietiniu PVM.
Be to, PVM įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nustatant, ar smulkusis verslininkas gali naudotis PVM lengvata, taikyti specialią schemą, jog apyvarta būtų skaičiuojama per kalendorinių metų laikotarpį – praėjusiais metais ir einamaisiais kalendoriniais metais. Šiuo metu galioja Lietuvoje taisyklė, kad metinė apyvarta skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių. ES valstybės narės iki direktyvos įgyvendinimo taikė skirtingą apyvartos skaičiavimą.
Taigi naujoji kalendorinių metų taisyklė, jeigu priims PVM įstatymo projektą, įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., bet riba bus skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 1 d. Ji reiškia, kad nustatant, ar asmuo gali taikyti PVM smulkaus verslo schemą, metinės apyvartos dydis bus skaičiuojamas už kalendorinių metų laikotarpį ir atsižvelgiama į praėjusių ir einamųjų kalendorinių metų metinės apyvartos dydžius.
Be to, paminėtina, kad PVM smulkaus verslo schema neverta naudotis toms smulkiojo verslo įmonėms, kurios prognozuoja stabilų savo pajamų augimą ir planuoja, kad jų kalendorinių metų apyvarta ES valstybėse pasieks 100 tūkst. eurų metinę ribą. Taip yra todėl, nes tokios įmonės viršys galimas gauti pajamų sumas ir negalės dalyvauti šioje schemoje.
Ne tik PVM schema, bet ir keli kiti PVM įstatymo pakeitimai
Paminėtina, kad pagal PVM įstatymo projektą, kuris turėtų įsigalioti nuo šių metų pavasario, Lietuvoje atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių ir paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais. Tačiau, jeigu verslas taiko smulkiojo verslo schemą ir registruojasi PVM mokėtoju paslaugų ir prekių pirkimo iš kitos valstybės tikslais, jis vis tiek ir toliau galės neapmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ar paslaugų, jei tenkina schemos taikymui nustatytas sąlygas.
Be to, PVM įstatymo projektu internetu stebimų renginių apmokestinimo bus laikoma pirkėjo įsikūrimo valstybė.
Atsižvelgiant į ekonomikos skaitmenizaciją, kai įvairūs kultūros, meno, sporto, mokslo, mokymo, pramogų ir panašūs renginiai pradėti tiesiogiai transliuoti internetu, ir siekiant šias paslaugas apmokestinimo PVM tikslais traktuoti kaip ir fiziškai lankomus renginius, t. y. apmokestinti PVM toje vietoje, kur yra tokių paslaugų pirkėjas – buvo priimti PVM direktyvos pakeitimai, kurie perkeliami ir į PVM įstatymo projektą.
Šiame PVM įstatymo projekte yra kitų aktualių PVM pakeitimų.
Kaip PVM schema gali padėti Jūsų verslui?
PVM smulkiajam verslui schema padeda smulkiam verslui su apyvartiniais srautais, kadangi nereikia skaičiuoti ir mokėti PVM. Žinoma, būtina laikytis šiame straipsnyje aptartų sąlygų.
Paminėtina, kad neretai smulkusis verslas Lietuvoje, kuriam dėl nepasiektos minėtos pajamų ribos, neprivaloma registruotis PVM mokėtoju, savo veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir pradeda vykdyti kitose ES valstybėse narėse.
Tokiu atveju Lietuvos smulkusis verslas iki šios schemos įsigaliojimo pradėdamas vykdyti savo veiklą kitoje valstybėje, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje, privalo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM toje valstybėje nuo pirmo euro. Latvija ir Estija pasirinktos tik kaip iliustracinis pavyzdys, kadangi valstybėse pajamų suma, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju yra nevienodos.
Tuo tarpu Latvijoje latviškasis vietinis smulkusis verslas ar estiškas smulkusis verslas pačioje Estijoje galėjo būti ne PVM mokėtoju iki tam tikros ribos. Tai reiškia, kad lietuviškas verslas nuo pirmos suteiktos paslaugos ar parduotos prekės Latvijoje ar Estijoje turėjo skaičiuoti ir mokėti PVM. Tačiau nuo tokią pačią veiklą vykdančių tose valstybėse vietinių verslų, kurie parduos prekes ar teiks paslaugas savo gyventojams, gali neskaičiuoti ir nemokėti PVM.
Taigi gaunasi taip, kad lietuviškas smulkusis verslas Latvijoje, Estijoje ar bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje prie savo paslaugų ar prekių kainos turės pridėti PVM, kai tuo tarpu tą pačią veiklą vykdantis vietinis verslas to daryti neprivalo, todėl jo kaina klientams gali būti mažesnė.
Žinoma, tai yra mokestinės PVM taisyklės, tačiau plačiuoju požiūriu galima pastebėti, kad priklausomai nuo to, kurios valstybės verslas šalyje veikia, skiriasi jo PVM skaičiavimas, taigi ne visai vienodomis sąlygomis galima konkuruoti kaina pirkėjui.
Lygiai tą patį būtų galima įžvelgti ir atvirkštiniame variante, jei su lietuvišku smulku verslu Lietuvoje bandytų konkuruoti, pavyzdžiui, tą pačią veiklą vykdantis latviškas ar estiškas verslas.
Taigi įsigaliojus aptariamai schemai smulki Lietuvos įmonė, įsisteigusi kitoje ES valstybėje narėje nuo įsisteigimo dienos neprivalo registruotis PVM mokėtoju ir gali taikyti smulkiojo verslo schemą. T. y. lygiai taip pat tiek smulki Lietuvos įmonė, tiek ir tos valstybės vietinis verslas PVM turės skaičiuoti nuo tos pačios sumos, nuo kurios toje valstybėje bus privaloma skaičiuoti PVM.
Vadinasi, Lietuvoje PVM turi būti pradėtas skaičiuoti tiek lietuviškam, tiek iš ES valstybės atėjusiam verslui vienodai – t. y. nuo to mėnesio, kurį buvo viršyta nacionalinė pajamų eurais riba.
Kaip minėta, norint dalyvauti tarpvalstybinėje smulkaus verslo schemoje, reikia gauti specialų identifikacinį EX numerį, skirtą konkrečiai ES valstybei narei.
Gavus EX identifikacinį numerį ir jau vykdant veiklą atskirose valstybėse narėse, smulkiajam verslui patartina nuolat sekti ir stebėti savo gaunamų pajamų ribą. Taigi svarbu stebėti, skaičiuoti, ar verslo subjektas vis dar atitinka tarpvalstybinės smulkaus verslo schemos sąlygas.
Patartina smulkiajam verslui ir įsivertinti situacijas, ką daryti tuomet, jei pasiekiamos ribos, kuomet nebegalima naudotis šia schema ir atsiranda prievolė mokėti PVM.
PVM schema administravimas ir teisiniai aspektai
Šių metų pradžioje Lietuvos mokesčių administratorius paskelbė taisykles, kaip tapti smulkiojo verslo schemų naudotojais dėl PVM išimčių kitose ES valstybėse narėse. Smulkusi verslas jau šiuo metu gali teikti prašymus dėl tam reikalingo specialaus identifikacinio PVM kodo su žymeniu „EX“ suteikimo.
Prašymą galima pateikti per SVS sistemą. Pirmą kartą jungiantis prie SVS sistemos, būtina Mano VMI suteikti naudojimosi teises sau ar įgaliotiems asmenims. Detaliau apie tai, kaip tą padaryti, VMI svetainėje. Prisijungti prie SVS sistemos galima
- Mano VMI >
- VMI sistemos >
- SVS arba www.vmi.lt/svs.
Prašymą SVS sistemoje pateikti galima pasirinkus atstovaujamą asmenį > Prašymas > Pildyti prašymą.
Pagal taisykles, smulkiojo verslo schemų naudotojais gali tapti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, kurie einamaisiais ir / ar praėjusiais kalendoriniais metais neviršija nustatytos registravimosi PVM mokėtojais ribos kitose pasirinktose ES valstybėse narėse, o bendra metinė apyvarta ES (įskaitant Lietuvą) neviršija 100 tūkst. eurų ribos.
Sąlygas atitinkančiam verslui suteikiamas specialus identifikacinis PVM kodas su žymeniu „EX“ ir po šio numerio suteikimo dienos jis gali pasinaudoti neapmokestinimu PVM valstybėse narėse, kurios patvirtins jo tinkamumą PVM išimčiai.
Žinoma, PVM Schema padeda verslams laikytis ir tam tikrų PVM laikotarpių reikalavimų, pvz., kalendorinių metų ar pusmečio.
Straipsnio pabaigoje papildomai pateikiama informacija anglų kalba apie EBPO leidinius, kuriuose rašoma, jog PVM schema smulkiam verslui padės prisitaikyti ir patogias sistemas mokesčiui administruoti:
- „The system provides real-time verification and validation of VAT information, ensuring that businesses can respond quickly to changing regulatory requirements.
- The systen is designed to be user-friendly, making it easy for businesses to navigate and use the system with any modern browser. If the browser is outdated, it may affect the ability to view the site properly.
- The system provides a secure connection, ensuring that sensitive business information is protected.
- Regular updates ensure that the system remains secure and efficient, providing the latest security patches and features”.
Įvairioje tarptautinėje literatūroje rašoma, kad įmonės, taikančios smulkaus verslininko PVM schemą naudoja įvairias apskaitos sistemas tinkamam PVM administravimui, pavyzdžiui, naudojamas unikalus Ray ID, kuris padeda sekti ir valdyti ryšius, užtikrinant saugią ir patikimą patirtį.
