Atnaujinta 2024-12-21
Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva yra situacija, kuri gali sukelti daug emocijų ir neaiškumų tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Šis procesas reikalauja griežto darbo teisės normų laikymosi, nes siekiama užtikrinti, kad abi šalys būtų teisiškai apsaugotos.
Darbuotojų atleidimas tikrai nėra lengvas darbdaviui. Dažnai darbuotojams atrodo, kad juos atleisti yra labai paprasta. Tai nėra tiesa. Šiuo metu Darbo kodeksas tikrai yra darbuotojo pusėje. Blogai yra tik tai, kad dažniausiai darbuotojai nežino svarbiausių teisinių akcentų, kurie leistų jiems stabiliai jaustis savo darbo vietoje.
Kokios yra pagrindinės atleidimo iš darbo priežastys?
Pagrindinės atleidimo iš darbo priežastys darbdavio iniciatyva gali skirtis priklausomai nuo darbo teisės reguliavimo konkrečioje šalyje, tačiau dažniausiai jos apima panašius atvejus.
1. Darbuotojo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas
Jei darbuotojas sistemingai nevykdo savo pareigų, dirba aplaidžiai arba neatitinka darbo reikalavimų – darbdavys gali priimti sprendimą dėl atleidimo. Tai gali būti:
- Nuolatiniai darbo drausmės pažeidimai.
- Darbo saugos taisyklių nesilaikymas.
- Neefektyvus ar nekokybiškas darbo atlikimas.
2. Darbo sutarties sąlygų pažeidimas
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojas pažeidžia esmines sutarties sąlygas, pavyzdžiui:
- Nesąžiningai naudoja įmonės resursus.
- Atskleidžia konfidencialią informaciją.
- Veikia prieš darbdavio interesus.
3. Ekonominės ar organizacinės priežastys
Ekonominiai sunkumai arba organizaciniai pokyčiai gali lemti darbuotojų atleidimą. Pagrindinės priežastys:
- Įmonės restruktūrizacija.
- Pozicijos panaikinimas (etato mažinimas).
- Įmonės likvidavimas arba bankrotas.
4. Darbuotojo sveikatos būklė
Jei darbuotojo sveikata neleidžia jam atlikti pareigų pagal darbo sutartį ir nėra galimybės pritaikyti darbo vietos ar sąlygų – darbdavys gali inicijuoti atleidimą.
5. Netinkamas elgesys darbe
Darbdavys gali nutraukti darbo santykius, jei darbuotojas elgiasi netinkamai darbo vietoje. Tai gali būti:
- Agresyvus arba netinkamas elgesys su kolegomis ar klientais.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas darbo metu.
- Vagystės ar kitokio pobūdžio nusikalstama veikla darbe.
6. Neatitikimas kvalifikaciniams reikalavimams
Jei darbuotojas nebeatitinka darbo pozicijos reikalavimų (pavyzdžiui, neturi būtinos kvalifikacijos ar įgūdžių) – tai gali tapti pagrindu darbo sutarties nutraukimui.
7. Laikino darbo ar projekto pabaiga
Jei darbuotojas buvo įdarbintas laikinai ar konkrečiam projektui – darbo santykiai gali būti nutraukti po to laikotarpio ar projekto užbaigimo.
8. Kiti darbo teisės aktuose numatyti pagrindai
Darbo teisės aktuose dažnai numatomos papildomos priežastys, pavyzdžiui, darbuotojo įdarbinimo dokumentų klastojimas, darbo vizos galiojimo pabaiga arba teismo sprendimas.
Darbuotojų atleidimų tipai
Darbuotojų atleidimų tipai gali būti klasifikuojami pagal priežastis, kurios lemia darbo santykių nutraukimą ir pagal tai – kas inicijuoja atleidimo procesą.
Darbo sutarties nutraukimo pagrindai
LR DK numato kelis pagrindinius darbo sutarties nutraukimo pagrindus.
- Šalims susitarus (DK 54 straipsnis) – darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, nustatant nutraukimo sąlygas.
- Darbuotojo iniciatyva (DK 55 straipsnis) – darbuotojas gali nutraukti sutartį pateikdamas rašytinį prašymą.
- Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis) – nutraukiama dėl objektyvių priežasčių, pvz., ekonominių sunkumų, restruktūrizacijos ar darbuotojo sveikatos būklės.
- Darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis) – kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę, neatlieka darbo pareigų arba elgiasi netinkamai.
- Darbo sutarties nutraukimas pasibaigus jos terminui (DK 59 straipsnis) – kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
- Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu (DK 36 straipsnis) – jei darbuotojas neatitinka darbo reikalavimų.
1. Atleidimas darbuotojo iniciatyva (be darbuotojo kaltės)
Tai atvejis, kai pats darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo santykius. Šis procesas paprastai vyksta pagal darbuotojo pateiktą rašytinį prašymą.
2. Atleidimas darbdavio iniciatyva
Šis tipas apima atvejus, kai darbo santykius nutraukia darbdavys dėl darbuotojo ar įmonės veiklos aplinkybių.
3. Šalims susitarus
Darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių bendru susitarimu. Tai laikoma viena iš lankstesnių formų, kai abi pusės sutaria dėl nutraukimo sąlygų.
4. Atleidimas dėl darbo sutarties termino pabaigos
Jei darbuotojas buvo įdarbintas pagal terminuotą darbo sutartį – darbo santykiai pasibaigia pasibaigus sutarties galiojimo laikui.
5. Atleidimas dėl objektyvių priežasčių
Tai apima situacijas, kai darbuotojas negali toliau dirbti dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jo ar darbdavio.
Pavyzdžiai:
- Darbuotojo sveikatos būklė, kuri trukdo atlikti darbo funkcijas.
- Darbo leidimo ar vizos galiojimo pabaiga.
- Nenumatytos situacijos (pvz., gamtinės nelaimės ar įmonės uždarymas).
6. Atleidimas už darbo drausmės pažeidimus
Šis tipas taikomas, kai darbuotojas sistemingai ar tyčia pažeidžia darbo drausmę ar įmonės taisykles.
7. Masiniai atleidimai
Masiniai atleidimai vyksta tada, kai įmonė nutraukia darbo santykius su didele dalimi darbuotojų, dažniausiai dėl ekonominių, organizacinių ar technologinių priežasčių.
Priežastys:
- Įmonės restruktūrizacija.
- Bankrotas ar veiklos nutraukimas.
- Automatizacija arba gamybos procesų pertvarkymas.
8. Atleidimas bandomuoju laikotarpiu
Darbdavys gali nutraukti darbo santykius su darbuotoju, kuris neįvykdė bandomojo laikotarpio tikslų arba nepateisino darbdavio lūkesčių.
Ypatybės:
- Trumpesnis įspėjimo terminas.
- Atleidimo pagrindas turi būti objektyvus (pvz., kvalifikacijos stoka, darbo rezultatų neatitikimas).
9. Priverstinis atleidimas
Šis tipas taikomas, kai darbuotojas turi būti atleistas dėl teismo sprendimo ar kitų privalomų teisinių aplinkybių.
10. Atleidimas darbuotojui prašant kompensacijos
Kartais darbuotojas sutinka būti atleistas už papildomą finansinę kompensaciją. Tai dažnai įvyksta restruktūrizavimo arba savanoriško etatų mažinimo metu.
Kaip atleidimas iš darbo reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą?
Darbdavys, kuris inicijuoja darbo sutarties nutraukimą, turi laikytis tam tikrų pareigų.
Informuoti darbuotoją apie atleidimą raštu – nurodyti atleidimo priežastį, pagrindą ir laikytis įspėjimo terminų. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
Laikytis įspėjimo terminų:
- 20 darbo dienų – jei darbuotojas dirbo trumpiau nei vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
- 1 mėnuo – jei darbuotojas dirbo daugiau nei vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
- 2 mėnesiai – kai darbuotojas yra pensinio amžiaus arba augina vaiką iki 14 metų. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
Mokėti kompensaciją – kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pvz., restruktūrizacija) – darbuotojui priklauso išeitinė išmoka.
- 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, jei darbo stažas viršija vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
- 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, jei darbo stažas mažesnis nei vieneri metai. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
Išmokėti visas priklausančias išmokas – darbo užmokestį, nepanaudotų atostogų kompensaciją, kitas išmokas. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 144 straipsnis).
Darbuotojo teisės atleidimo metu
- Ginčyti atleidimą – darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą, jei mano, kad atleidimas buvo neteisėtas. (Darbo ginčų komisija, www.vdi.lt).
- Gauti rašytinį atleidimo pagrindimą – darbdavys privalo raštu pagrįsti darbo sutarties nutraukimą. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
- Gauti kompensaciją – jei darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be kaltės, darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
Darbuotojas gali inicijuoti darbo ginčą, jei mano, kad:
- Atleidimas buvo nepagrįstas. (Darbo ginčų komisija, www.vdi.lt).
- Buvo pažeistos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 231 straipsnis).
- Nevykdomos finansinės prievolės (neišmokamas darbo užmokestis ar kompensacijos). (Darbo ginčų komisija, www.vdi.lt).
Kada darbuotojui priklauso išeitinė išmoka?
Darbuotojui išeitinė išmoka priklauso tam tikrais atvejais, kurie aiškiai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (LR DK).
1. Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis)
Darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, jei darbo sutartis nutraukiama dėl šių priežasčių:
- Įmonės restruktūrizacija arba bankrotas.
- Etato panaikinimas.
- Ekonominiai sunkumai.
- Darbdavys negali užtikrinti tinkamų darbo sąlygų.
Išeitinės išmokos dydis:
- 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei darbuotojo darbo stažas yra trumpesnis nei vieneri metai.
- 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei darbo stažas yra vieneri metai ar ilgesnis.
2. Darbo sutarties nutraukimas darbdaviui pažeidus darbo teisės aktus (DK 56 straipsnis)
Jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl to, kad darbdavys pažeidė darbo teisės aktus ar darbo sutarties sąlygas (pvz., nemokamas darbo užmokestis, nesaugios darbo sąlygos) – darbuotojui taip pat priklauso išeitinė išmoka.
Išeitinės išmokos dydis kaip ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – 1 arba 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio priklausomai nuo darbo stažo.
3. Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo sveikatos būklės (DK 60 straipsnis)
Jei darbuotojas dėl sveikatos būklės nebegali dirbti savo pareigų ir nėra galimybės pritaikyti darbo sąlygų – jam priklauso išeitinė išmoka.
Išeitinės išmokos dydis kaip ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – 1 arba 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, priklausomai nuo darbo stažo.
4. Masiniai atleidimai (DK 63 straipsnis)
Jei darbuotojas atleidžiamas kaip dalis masinių atleidimų dėl įmonės restruktūrizacijos, veiklos nutraukimo ar kitų objektyvių priežasčių – jam priklauso išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos dydis kaip ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
5. Nutraukimas pagal šalių susitarimą (DK 54 straipsnis)
Jei darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu – išeitinės išmokos dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos abiejų šalių susitarimu.
6. Papildoma išmoka dėl darbdavio kaltės (DK 206 straipsnis)
Kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbdavio kaltės (pvz., neteisėtas atleidimas arba diskriminacija) – darbuotojas turi teisę į papildomą kompensaciją, kurios dydį nustato teismas ar Darbo ginčų komisija.
Apie sąskaita123
Sąskaita123 yra naudinga verslui dėl savo funkcionalumo, kuris automatizuoja finansinius procesus ir padeda efektyviai tvarkyti sąskaitas bei kitus dokumentus. Sistema leidžia greitai kurti įvairių tipų sąskaitas, pavyzdžiui, PVM sąskaitos faktūros, išankstinės ir kreditinės sąskaitos, taip pat komercinius pasiūlymus, užtikrina sklandų dokumentų valdymą.
Integracija su apskaitos sistemomis ir teisinė atitiktis garantuoja, kad visi dokumentai atitinka Lietuvos teisės aktus, o tai ypač svarbu PVM mokėtojams. Be to, Sąskaita123 užtikrina duomenų saugumą, tad tai padeda verslui išvengti rizikų susijusių su informacijos praradimu ar neteisėtu naudojimu.
Naudojantis šia platforma – galima sutaupyti daug laiko ir resursų, kurie automatizuoja pasikartojančias užduotis, tokias kaip sąskaitų siuntimas ir mokėjimo priminimų generavimas. Paprastas naudojimas ir pritaikymas tiek mažoms, tiek vidutinėms įmonėms daro Sąskaita123 idealiu pasirinkimu verslams, siekiantiems efektyvumo ir skaidrumo savo finansų valdyme.
