Atnaujinta 2025-01-06
Darbuotojų skatinimo priemonės yra svarbi personalo valdymo dalis, tačiau jų apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo priemonės pobūdžio ir suteikimo sąlygų.
Darbuotojų skatinimo priemonės
Darbuotojų skatinimo priemonės yra paprastai finansinės priemonės, kurios suteikia darbuotojui teisę gauti papildomas pajamas arba nepiniginės naudos.
Darbuotojų skatinimo priemonės gali būti apmokestinamos kaip darbo užmokesčio dalis, priklausomai nuo jų tipo ir sąlygų.
Darbuotojų skatinimo priemonės gali būti skirtos:
- darbuotojų motyvavimui;
- darbuotojų kvalifikacijos kėlimui;
- darbuotojų sveikatos priežiūrai bei sveikatos, įskaitant ir pensijų laikotarpį pabaigus darbą, gerinimui (pvz., įvairios sveikatos draudimo priemonės)
- ir pan.
Be to, minimalaus atlyginimo padidėjimas gali turėti įtakos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, kurias privalo mokėti savarankiškai dirbantys asmenys. Pavyzdžiui, darbuotojų geresnių darbo santykių skatinimo priemonė, kurią darbdavys gali pasiūlyti, būna ir įvairios pensijų kaupimo ateičiai darbuotojui naudos. Arba pavyzdžiui, kartais darbuotojai gali gauti darbdavio akcijas, kas tam tikrais atvejais gali sukelti apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu pasekmes.
Taigi, darbuotojas iš darbdavio gali gauti įvairių skatinimo priemonių. Štai tokiais atvejais visuomet aktualus tampa darbuotojų skatinimo priemonių apmokestinimas, pavyzdžiui, kada gali būti pajamos natūra (kuomet darbuotojas vietoj atlyginimo pinigais iš darbdavio gauna tam tikras prekes, paslaugas ar kitą turtą, naudą), kurios, pavyzdžiui, apmokestinamos lygiai taip pat kaip ir darbo užmokestis.
Socialinio draudimo mokesčių poveikis darbuotojų atlyginimui yra labai svarbus. Šie mokesčiai yra skirti užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir garantuoti jiems teisę į pensiją, sveikatos priežiūrą ir kitas socialines paslaugas.
Socialinio draudimo mokesčiai yra mokami tiek darbdavio, tiek darbuotojo, ir jų dydis priklauso nuo darbuotojo atlyginimo dydžio. Nors šie mokesčiai nėra tiesiogiai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu – jie vis tiek turi įtakos bendram darbuotojo atlyginimui. Pavyzdžiui, didesni socialinio draudimo mokesčiai gali sumažinti darbuotojo grynąjį atlyginimą, todėl svarbu atsižvelgti į šiuos mokesčius planuojant darbuotojų skatinimo priemones.
Pajamų natūra ir jos apmokestinimas
Pajamos natūra yra svarbi darbuotojų skatinimo priemonių dalis, tačiau jos taip pat kelia specifinių apmokestinimo klausimų. Pajamos natūra apima įvairias prekes, paslaugas ar kitą turtą, kurį darbuotojas gauna iš darbdavio vietoj piniginio atlyginimo.
Pajamų mokesčio objektas: pajamos natūra
Pajamų mokesčio objektas yra pati gauta nauda, kuri gali būti įvertinama kaip pajamos pinigine verte, gautos natūra. Pavyzdžiui, naudojant įmonės suteiktą automobilį asmeniniais tikslais, tai laikoma apmokestinamuoju pajamų šaltiniu. Šios pajamos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal nustatytą tvarką. Pajamų mokesčio objektas apima įvairias natūrine forma gautas pajamas, kurios yra vertinamos pagal jų rinkos vertę.
Praktinis dalykinių drabužių naudojimas kaip pajamos natūra
Dalykiniai drabužiai, suteikiami darbuotojams, gali būti laikomi pajamomis natūra, jei jie yra naudojami ne tik darbo metu, bet ir asmeniniais tikslais. Tokiu atveju, darbuotojo gauta nauda yra apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Pajamų natūra vertė, gauta dėl dalykinių drabučių naudojimo, yra nustatoma pagal pajamų gautų natūra įvertinimo tvarkos aprašą. Tai reiškia, kad jei darbuotojas naudoja darbdavio suteiktus drabužius ir asmeniniais tikslais, ši nauda turi būti įvertinta ir apmokestinta atitinkamai.
Darbuotojų pajamų pripažinimas ir apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu ir pajamos natūra: aktualūs pavyzdžiai
Praktikoje sutinkama įvairių darbutojų skatinimo priemonių. Pavyzdžiui, darbdavys gali skatinti savo darbuotoją jam išmokėdamas įmonės pelno vienetus (angl. „profit interest units“), kurie tam tikrais atvejais gali būti suprantami kaip suteikiama nauda gyventojui gauti papildomą atlygį. Tokia skatinimo priemonė Lietuvos įmonės suteikta jos darbuotojui nuolatiniam Lietuvos gyventojui kaip gauta nauda priskiriama apmokestinamosioms su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (t. y. su darbo santykiais susijusios pajamos). Sausio 1 d. yra data, nuo kurios įsigalioja nauji teisiniai ir mokesčių pakeitimai.
Primintina, kad su darbo santykiais susijusios pajamos, kai jos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPM įstatymo 17 straipsnį, apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 20/32 proc. pajamų mokesčio tarifą (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas).
Kitas aktualus pavyzdys – tai opcionai. Šis sandoris, dar kitaip vadinamas pasirinkimo sandoriu GPM lengvatos taikymo tikslais laikomas darbuotojo ir darbdavio ar su juo susijusio asmens susitarimas dėl akcijų suteikimo ateityje už sutartą kainą (įskaitant ir nulinę).
Pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama gyventojo gauta nauda, įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:
– akcijos įsigytos iš darbdavio ar su juo susijusio asmens;
– akcijos įsigytos pagal pasirinkimo sandorį;
– opcionas (pasirinkimo sandoris) sudarytas ne anksčiau kaip 2020-02-01;
– akcijos įsigytos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normos
Gyventojų pajamų mokesčio normos yra esminis veiksnys, kuris lemia darbuotojų atlyginimo apmokestinimą. Šios normos nustato, kiek darbuotojas turi mokėti gyventojų pajamų mokesčio, priklausomai nuo jo atlyginimo dydžio.
Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gyventojų pajamų mokesčio normos yra diferencijuotos, siekiant užtikrinti teisingą mokesčių naštos paskirstymą. Pavyzdžiui, darbuotojai, kurių pajamos viršija tam tikrą ribą, gali būti apmokestinami didesniu tarifu. Todėl svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai būtų gerai informuoti apie galiojančias mokesčių normas ir jų taikymą nustatyta tvarka, siekiant išvengti netikėtumų ir užtikrinti teisingą mokesčių mokėjimą.
Rizikos yra neapibrėžtos situacijos, kurios gali turėti įtakos darbuotojų skatinimo priemonių apmokestinimui.
Rizikos gali būti susijusios su darbuotojų skatinimo priemonių tipu, darbo sąlygomis, darbuotojo darbo laiko ir kt. aplinkybėmis.
Žinoma, tokios rizikos gali būti valdomos, taikant tinkamas darbuotojų skatinimo priemonių apmokestinimo strategijas, įskaitant mokesčių lengvatos. Todėl visuomet naudinga, taikant naujas priemones, pavyzdžiui, kreiptis į mokesčių administratorių dėl apmokestinimo pasekmių išaiškinimo.
Mokesčių reformos paketas ir jo įtaka
Mokesčių reformos paketas yra svarbus veiksnys, galintis turėti didelę įtaką darbuotojų skatinimo priemonių apmokestinimui. Nors 2023 metais mokesčių reformos paketas nebuvo priimtas, 2024 metais laukia daugybė mokestinio reguliavimo pasikeitimų. Dabartinis mokesčių reformos paketas atgulė į stalčių, todėl mokesčių mokėtojai kitąmet išvengs didžiulių pasikeitimų. Tačiau svarbu stebėti situaciją ir būti pasiruošusiems galimiems pokyčiams, kurie gali turėti įtakos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
