Perkate paslaugas iš užsienio? PVM prievolė gali atsirasti nuo pirmos sąskaitos

Atnaujinta 2026-08-11

Smulkusis verslas kasdien naudojasi užsienio bendrovių paslaugomis: perka reklamą socialiniuose tinkluose, moka už svetainės talpinimą, dizaino ar dirbtinio intelekto įrankius, rezervavimo platformų komisinius. Sąskaita gali siekti vos kelis ar keliolika eurų, todėl daugelis mano, kad iki 45 000 eurų apyvartos ribos PVM klausimai dar neaktualūs. Visgi, nuo 2025 m. gegužės 1 d. galiojanti tvarka reiškia ką kita. Tam tikrais atvejais registruotis PVM mokėtoju reikia nuo pirmos iš užsienio įsigytos paslaugos.

Apie tai, ką naujoji prievolė reiškia individualią veiklą vykdantiems gyventojams ir mažoms įmonėms, komentuoja doc. dr. Martynas Endrijaitis, kurio pagrindinės mokslinių interesų, tyrimų ir ekspertinės sritys yra viešieji finansai, mokesčių teisė, finansinės apskaitos ir audito teisinis reguliavimas.

Trumpas atsakymas – taip, prievolė gali atsirasti ir dėl kelių eurų

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, privalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu iš užsienio apmokestinamojo asmens įsigyja paslaugų, už kurias pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio 2 dalį PVM Lietuvoje turi apskaičiuoti ir sumokėti pats pirkėjas. Tokią prievolę tarp kitų registracijos pagrindų nurodo ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

„Nėra numatyta minimalios sumos ar sąskaitų skaičiaus, dėl kurio būtų galima nesiregistruoti. Registruotis reikia ir dėl kelių eurų, nuo pirmos sąskaitos“, – pabrėžia M. Endrijaitis.

Vadinasi, šiuo atveju 45 000 eurų riba neapsaugo nuo pačios registracijos prievolės. Ji svarbi sprendžiant, ar smulkusis verslas gali pasirinkti smulkiojo verslo schemą (SVS) ir toliau neskaičiuoti PVM nuo savo Lietuvoje parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų.

Kokiems pirkiniams ši taisyklė dažniausiai aktuali?

Prievolė gali būti aktuali perkant reklamos, tarpininkavimo, rezervavimo, programinės įrangos, prenumeruojamų skaitmeninių įrankių, duomenų saugojimo, svetainių talpinimo ir kitas verslui skirtas paslaugas iš užsienio tiekėjų. Dažniausi pavyzdžiai:

• „Meta“ ir „Google“ reklama;
• „Canva“, kitų dizaino ar darbo organizavimo programų prenumeratos;
• „Booking“ ir „Airbnb“ komisiniai;
• „Bolt“ ar kitų platformų verslui teikiamos tarpininkavimo paslaugos;
• svetainės talpinimas, domenų administravimas, debesijos paslaugos;
• užsienio bendrovių apskaitos, rinkodaros, konsultavimo ar dirbtinio intelekto įrankiai.

Svarbu vertinti ne programėlės ar platformos žinomumą, o konkretų paslaugos pardavėją, nurodytą sąskaitoje. Ne kiekvienas mokėjimas tarptautiniam prekės ženklui automatiškai reiškia tą pačią PVM prievolę. Reikia patikrinti, kas išrašė sąskaitą, kur pardavėjas įsikūręs, kokia paslauga įsigyta ir kam pagal PVM taisykles tenka apskaičiuoti mokestį.

Taisyklė taip pat taikoma tik tuomet, kai paslaugą perka ekonominę veiklą vykdantis apmokestinamasis asmuo. Jeigu gyventojas „Canva“ ar kitą paslaugą įsigyja tik asmeniniams poreikiams ir neveikia kaip verslas, vien dėl tokio privataus pirkimo jis netampa PVM mokėtoju.

Kodėl PVM turi apskaičiuoti pirkėjas?

Įsigyjant daugelį verslui skirtų paslaugų iš užsienio taikomas atvirkštinio apmokestinimo principas. Paprastai tariant, užsienio paslaugos teikėjas sąskaitoje Lietuvos PVM neskaičiuoja, o paslaugą verslui įsigijęs Lietuvos asmuo pats apskaičiuoja Lietuvoje mokėtiną PVM.

„Jeigu Lietuvos apmokestinamasis asmuo įsigyja iš užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų Lietuvoje teikiamų paslaugų, už kurias pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalį privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM, jam atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju“, – aiškina M. Endrijaitis.

Dažniausiai reklamos, programinės įrangos ar kitai įprastu tarifu apmokestinamai paslaugai būtų skaičiuojamas 21 proc. Lietuvos PVM. Pavyzdžiui, jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas už „Meta“ reklamą sumoka 10 eurų, apskaičiuotinas PVM sudarytų 2,10 euro. Jeigu už užsienio programos prenumeratą sumokama 20 eurų – 4,20 euro. Nedidelė mokėtina suma nepanaikina registracijos ir deklaravimo pareigos.

Ką reiškia 45 000 eurų riba?

Šioje situacijoje dažnai suklystama sumaišius dvi atskiras taisykles. 45 000 eurų riba taikoma vertinant Lietuvoje vykdomos PVM apmokestinamos veiklos atlygį per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. ši riba skaičiuojama pagal kalendorinius metus, o ne slenkantį 12 mėnesių laikotarpį, kaip buvo anksčiau. Tai išsamiau paaiškina VMI.

Svarbu tai, kad užsienio paslaugoms atskiros minimalios vertės ribos nėra. Net jeigu verslo metinės pajamos siekia 5 000 ar 15 000 eurų, pirmas kelių eurų vertės reklamos ar programinės įrangos pirkimas iš užsienio gali sukurti prievolę registruotis.

Jeigu praėjusių ir einamųjų kalendorinių metų Lietuvoje vykdomos veiklos atlygis neviršija 45 000 eurų, galima pasirinkti PVM mokėtojo registraciją taikant SVS Lietuvoje. Jeigu ši riba viršijama, SVS taikyti negalima ir tenka registruotis įprastu PVM mokėtoju.

SVS leidžia neapmokestinti savo pardavimų, bet užsienio paslaugų PVM išlieka

Smulkiojo verslo schema sukurta tam, kad vien dėl paslaugų pirkimo iš užsienio smulkusis verslas neprivalėtų pradėti skaičiuoti PVM nuo visų savo pardavimų Lietuvoje.

„Jeigu asmuo neviršija 45 000 eurų ribos ir pasirenka registraciją taikant SVS, nuo savo pajamų PVM jis nemoka. Tačiau už įsigytas paslaugas iš užsienio turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM“, – sako M. Endrijaitis.

Taigi individualią veiklą vykdantis specialistas, per metus Lietuvoje gaunantis 20 000 eurų pajamų ir naudojantis „Google“ reklamą, pasirinkęs SVS gali klientams ir toliau išrašyti sąskaitas prie paslaugos kainos nepridėdamas PVM. Vis dėlto nuo įsigytos užsienio reklamos vertės jis turi apskaičiuoti lietuvišką PVM ir jį sumokėti.

SVS turi ir svarbų ribojimą. Ją taikantis asmuo negali atskaityti arba susigrąžinti pirkimo PVM, todėl nuo užsienio paslaugos apskaičiuotas PVM jam faktiškai tampa papildoma sąnauda. Įprastas PVM mokėtojas, naudojantis paslaugą PVM apmokestinamai veiklai, apskaičiuotą PVM paprastai gali įtraukti į atskaitą, jeigu tenkinamos PVM įstatymo sąlygos.

Kaip deklaruoti PVM pasirinkus SVS?

Asmuo, pasirinkęs SVS Lietuvoje, už mėnesį, kurį įsigijo deklaruotiną paslaugą iš užsienio, turi pateikti PVM101 deklaraciją. Ji pateikiama per Elektroninio deklaravimo sistemą iki kito mėnesio 25 dienos. Iki tos pačios dienos reikia sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą PVM. Jeigu atitinkamą mėnesį nebuvo nei užsienio paslaugų įsigijimų, nei kitų PVM101 deklaruotinų sandorių, tuščios deklaracijos teikti nereikia. Šią tvarką nurodo VMI informacija apie SVS.

Pavyzdžiui, jeigu „Canva“ prenumeratos sąskaita išrašyta rugpjūtį ir paslaugai taikomas atvirkštinis apmokestinimas, PVM101 už rugpjūtį reikia pateikti bei mokestį sumokėti iki rugsėjo 25 dienos.

Taikant SVS nereikia teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų i.SAF, tačiau tai nereiškia, kad galima nesaugoti užsienio tiekėjų sąskaitų. Jos reikalingos apskaitai, paslaugos vertei, tiekėjui ir mokestiniam laikotarpiui pagrįsti.

Ką daryti, jeigu užsienio paslaugos jau pirktos, bet nebuvo registruotasi?

Pirmiausia reikėtų peržiūrėti sąskaitas nuo 2025 m. gegužės 1 d. ir nustatyti, ar paslaugas išrašė užsienio apmokestinamieji asmenys bei ar pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalį PVM turėjo apskaičiuoti Lietuvos pirkėjas. Aktualu patikrinti ne tik „Meta“ ar „Google“, bet ir visas reguliarias programų, reklamos, talpinimo, rezervavimo bei platformų komisinių sąskaitas.

Jeigu asmuo nežinojo apie registracijos prievolę ir laiku neįsiregistravo, vien sąskaitos apmokėjimas pareigos nepanaikina. VMI aiškina, kad už laikotarpį, kai asmuo dar nebuvo registruotas, tačiau turėjo apskaičiuoti PVM už iš užsienio įsigytas paslaugas, mokestis deklaruojamas FR0608 apyskaitoje. Kartu reikia sutvarkyti registraciją ir įvertinti galimą pavėluotą mokesčio sumokėjimą. Tokiu atveju saugiausia kreiptis į VMI arba apskaitos specialistą, pateikiant konkrečias sąskaitas.

• Peržiūrėkite visus periodinius mokėjimus užsienio platformoms ir programas, taip pat banko kortelės bei mokėjimo sąskaitų išrašus.
• Atsisiųskite kiekvieno pirkimo sąskaitą ir patikrinkite joje nurodytą juridinį paslaugos teikėją, valstybę, PVM kodą ir taikytą PVM režimą.
• Įvertinkite, ar jūsų Lietuvoje gautas atlygis už PVM apmokestinamą veiklą praėjusiais ir einamaisiais kalendoriniais metais neviršija 45 000 eurų. Nuo to priklausys, ar galite pasirinkti SVS.
• Jeigu prievolė atsirado, pateikite prašymą registruotis PVM mokėtoju ir pasirinkite tinkamą režimą – SVS arba įprastą PVM mokėtojo statusą.
• Apskaitoje atskirai žymėkite iš užsienio gautas paslaugų sąskaitas ir nusistatykite priminimą PVM101 deklaracijai bei mokėjimui iki kito mėnesio 25 dienos.

Tvarkinga sąskaitų apskaita šioje situacijoje tampa ypač svarbi. Naudojant „Sąskaita123“ galima vienoje vietoje išrašyti ir sisteminti savo pardavimo sąskaitas, stebėti pajamas bei laiku pastebėti artėjimą prie 45 000 eurų ribos. Visgi, kartu būtina sekti ir užsienio tiekėjų išrašytus dokumentus. Net viena nedidelė reklamos ar programos prenumeratos sąskaita gali sukurti atskirą PVM prievolę.

Pagrindinė taisyklė, kurią verta prisiminti

45 000 eurų riba atsako į klausimą, ar smulkusis verslas gali taikyti SVS ir neskaičiuoti PVM nuo savo pardavimų Lietuvoje. Ji neatsako į klausimą, ar reikia registruotis dėl paslaugų iš užsienio. Jeigu ekonominę veiklą vykdantis asmuo iš užsienio apmokestinamojo asmens įsigyja paslaugą, už kurią PVM Lietuvoje pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalį turi apskaičiuoti pats, prievolė gali atsirasti nuo pirmos sąskaitos – net jeigu jos suma tesiekia kelis eurus.

Informacija yra bendro pobūdžio. Konkretaus sandorio PVM vertinimas gali priklausyti nuo paslaugos rūšies, tiekėjo, pirkėjo statuso ir sąskaitos duomenų.