5 min

Nuolatinės buveinės nustatymas ir apmokestinimas pelno mokesčiu

Baltas tekstas lietuvių kalba mėlyname gradiento fone su abstrakčiomis suapvalintomis formomis. Tekste rašoma: "Nuolatinės buveinės nustatymas ir apmokestinimas pelno mokesčiu.
Turinys
Atnaujinta 2025-09-10

Nuolatinė buveinė yra užsienio įmonės (vieneto) veiklos Lietuvos Respublikoje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje.

Užsienio įmonė (vienetas) laikoma veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu ji Lietuvos Respublikoje nuolat vykdo veiklą per įmonės atstovą (agentą) arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą ir pan. Tai reguliuoja Lietuvos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 dalis.

Užsienio vieneto nuolatinė veikla

Užsienio vieneto veiklos tęstinumo apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“.

Pagal jį užsienio vienetas laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jo veikla atitinka tokius du kriterijus: veikla nėra laikina (trunka ilgiau kaip šešis mėnesius) ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas (kurį sudaro trys etapai).

Buvo atlikti svarbūs pakeitimai tarptautinėse mokesčių sutartyse, siekiant užtikrinti mokesčių prevenciją ir atsižvelgti į COVID-19 pandemijos poveikį.

Užbaigtą komercinį operacijų ciklą sudaro trys užsienio vieneto veiklos operacijų etapai:

  • I etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama ir kitos iš esmės panašios operacijos;

  • II etapą sudaro — sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, paslaugų teikimas ir kt. operacijos;

  • III etapą sudaro — pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir pan.

Užsienio vieneto veikla Lietuvos Respublikoje paprastai laikoma laikina, jeigu ji trunka trumpiau kaip 6 mėnesius.

  • Jeigu nustatoma, kad, užsienio įmonės (vieneto) nuolatinė buveinė Lietuvoje veikia ilgiau kaip 6 mėnesius, tuomet laikoma, kad užsienio vienetas pradeda vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nuo pirmojo sandorio sudarymo dienos. Nuo jos ir pradedamas skaičiuoti 6 mėnesių mokestinis laikotarpis.

  • Nuolatinės buveinės nustatymas yra svarbus pelno mokesčio apmokestinimui ir deklaravimui. Jeigu pagal Pelno mokesčio įstatymą laikoma, kad užsienio įmonė (vienetas) turi nuolatinę buveinę Lietuvoje, tuomet ji Mokesčių mokėtojų registre įregistruojama, pateikiant užpildytą prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formą.

Nuolatinės buveinės samprata pagal tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis

Pagal tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (toliau – DAIS) užsienio vieneto veikla Lietuvoje įsteigia nuolatinę buveinę, jeigu yra tenkinamos šios trys sąlygos:

1) pastovios veiklos vietos buvimas,

2) tenkinamas veiklos vykdymo nuolatinumas,

3) vykdoma komercinė – ūkinė veikla (arba jos dalis). Pajamų apmokestinimas pagal DAIS dažnai priklauso nuo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, kurios reguliuoja, kaip pajamos yra apmokestinamos skirtingose valstybėse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šias sąlygas, remdamasi tarptautiniais susitarimais ir vietiniais teisės aktais.

Pavyzdžiui, pagal DAIS, užsienio įmonės (vieneto) vadovybės buvimas taip pat gali lemti nuolatinės buveinės pripažinimą. Žinoma, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kurioje valstybėje iš tiesų, o ne tik formaliai priimami pagrindiniai strateginiai įmonės veiklos sprendimai.

Paprastai pagal DAIS, jei užsienio įmonės vadovybė (sprendimus priimantis asmuo) reziduoja, dirba ir faktiškai priima sprendimus įmonės vardu kitoje valstybėje, laikoma, kad įmonė toje valstybėje turi veiklos vietą. Per šią vietą vykdoma komercinė–ūkinė veikla, užsakovams teikiamos paslaugos, kurios fiziškai atliekamos užsienio valstybėje. Todėl pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gali būti laikoma, kad užsienio įmonė toje valstybėje turi pastovią veiklos vietą. Tačiau nuolatinės buveinės pripažinimas papildomai reikalauja aktyvaus ir nuolatinio jos veiklos vykdymo.

Pelno mokesčio apmokestinimas ir deklaravimas

Pelno mokesčio apmokestinimas ir deklaravimas yra svarbus užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymui. T. y., pavyzdžiui, nuolatinė buveinė laikoma esanti, kai užsienio vienetas, kaip minėta, atitinka tam tikras veiklos trukmės ir atstovavimo per agentus sąlygas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, jeigu jis naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, ir pan. nuo pirmos dienos. Tačiau konkrečiu atveju reikia vertinti ir DAIS (pvz., atskirose DAIS terminai gali būti 6,9 ar 12 mėn.)

Todėl, jeigu, remiantis DAIS nuostatomis, užsienio vienetas nėra laikomas Lietuvoje vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, tačiau toks užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę remiantis Lietuvos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, tai tokia nuolatinė buveinė turi būti registruojama Lietuvoje.Tačiau tokiu atveju pelno mokesčio deklaraciją privalo pateikti ir pelno mokestį mokėti tik tada, kai įvykdo DAIS nustatytas nuolatinės buveinės būtinas sąlygas: t. y. jei konkrečiu atveju statybos teritorija, statybos, surinkimo ar įrangos objektas egzistuoja arba su tuo susijusios priežiūros veikla vykdoma ilgiau nei numatyta konkrečioje DAIS.

Taigi, kai užsienio vienetai Lietuvoje vykdo statybos ar įrangos projektą ilgiau, nei numatyta DAIS, jie laikomi veikiančiais per nuolatinę buveinę nuo pat pirmos darbų dienos. Todėl už mokestinį laikotarpį šie vienetai privalo mokesčių administratoriui pateikti pelno mokesčio deklaraciją (PLN204U formą) ir sumokėti pelno mokestį.

Gaukite naudingiausius savaitės patarimus
Toliau skaitykite
Arbatžolių spalvos fonas su aplankų piktogramomis. Baltas tekstas lietuvių kalba: "MB registravimas: kaip pačiam įsteigti mažąją bendriją?" Vienoje aplanko piktogramoje yra žymeklis.
6 min Rūta Kirdeikė
MB registravimas: kaip pačiam įsteigti mažąją bendriją?
Jeigu turite verslo idėją ir ieškote būdo, kaip ją įgyvendinti, mažosios bendrijos (MB) steigimas gali būti vienas paprasčiausių ir lankščiausių starto variantų. Ši teisinė forma dažnai pasirenkama dėl nedidelių steigimo kaštų, paprasto valdymo modelio ir galimybės greitai pradėti veiklą neinvestuojant didelių lėšų. Plačiau Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas. Kas yra mažoji bendrija? Mažoji bendrija – […]
Oranžinis fonas su trimis geltonomis aplanko piktogramomis, iš kurių vienoje yra žymeklis. Viršutiniame kairiajame kampe lietuviškas tekstas: "Sodros įmokų kodai".
3 min Darius Šoparas
Sodros įmokų kodai
Sodra – pagrindinė institucija Lietuvoje, kuri atsakinga už valstybinį socialinį draudimą, pensijų kaupimą, privalomąjį sveikatos draudimą bei su tuo susijusių įmokų administravimą. Kad įmokos būtų tinkamai priskirtos, labai svarbu žinoti ir naudoti teisingus įmokų kodus, kurie nurodomi pildant mokėjimą per banką ar kitą sistemą. Kokie yra Sodros įmokų kodai ir kodėl jie svarbūs? Sodros įmokų […]
Baltas lietuviškas tekstas "Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje" mėlyname fone su trimis abstrakčiomis apskritomis figūromis, vaizduojančiomis žmones.
4 min Darius Šoparas
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje
Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje? Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Pasiekus šias ribas, gydantis […]

Išbandyk jau dabar.
Nemokamai!

Optimizuokite savo verslo procesus jau dabar.
Registruokitės ir pradėkite jau šiandien!

Išbandykite sistemą nemokamai