Kai mažoji bendrija padeda gauti pigias paskolas: ką žinoti tokiai bendrijai apie PVM?

Atnaujinta 2026-06-26

MB yra viena iš verslo formų, kuri yra ypač patraukli smulkiajam ir vidutiniam verslui. Vienas iš pagrindinių mažosios bendrijos privalumų yra tai, kad jai nereikia steigiamojo kapitalo, todėl verslo pradžia tampa lengvesnė ir pigesnė. Be to, mažoji bendrija neturi privalomai atidaryti kaupiamosios sąskaitos, kas dar labiau supaprastina steigimo procesą.

Mažoji bendrija taip pat išsiskiria savo valdymo struktūra, kuri yra paprastesnė nei uždarosios akcinės bendrovės. Nariai gali patys valdyti bendriją, priimti sprendimus ir paskirstyti pelną pagal savo įnašus. Tai suteikia didesnį lankstumą ir galimybę greitai reaguoti į rinkos pokyčius. Dėl šių priežasčių mažoji bendrija yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems verslininkams, siekiantiems efektyviai valdyti savo verslą.

Mažosios bendrijos narių pajamos pagal paslaugų sutartį ir sutarties sudarymo mokestis

Pirmiausia atsiminkite, kad apskritai metinė (bendra) pajamų suma mažosios bendrijos nario, gauta pagal civilines sutartis, sudarytas su mažosios bendrijos dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų atlikimo, t. y. pagal visas civilines sutartis negali viršyti 100 000 Eur per kalendorinius metus. Ši suma apima ir nario teises gauti pajamas iš mažosios bendrijos.

Todėl, pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys-vadovas pagal su ja sudarytą civilinę (paslaugų) sutartį gali gauti pajamas už vadovavimo mažosios bendrijas paslaugas. Tačiau bendra atlygio už mažosios bendrijos suteiktas vadovavimo paslaugas ir už kitas paslaugas bei darbus suma negali viršyti 100 000 Eur per kalendorinius metus. Į šią sumą patenka tokios pajamos kaip, pavyzdžiui, mažosios bendrijos nario iš savo mažosios bendrijos gautos pajamos už turto nuomą, už paslaugas, suteiktas pagal individualios veiklos pažymą ir t. t.

Pagal Lietuvos mažųjų bendrijų įstatymą, narių teises ir pareigas apima finansiniai įnašai ir teisės į pelno paskirstymą, taip pat ribota atsakomybė ir jo finansiniai reikalavimai bei veiklos statusas.

Mokesčius patogu stebėti naudojant apskaitos programas, pavyzdžiui, Sąskaita123, kurios leidžia registruoti pajamas, išlaidas ir matyti preliminarias mokėtinų mokesčių sumas.

Tarpininkavimas padedant gauti paskolas

Neretai rinkoje galima išgirsti ar pamatyti tokias reklamas, kaip kad “Kreditas iki 1000 € visiškai nemokamai” arba “Naujiems klientams iki 1 metų laikotarpiui suteikiamos pigios paskolos” ir pan. Neretai rinkoje galima išgirsti apie greituosius kreditus iki 15 000 €, kurie gali būti suteikiami internetu.

Šiuo metu rinkoje lėšų skolinimasis vis dar brangus, tačiau neretai verslą vykdantiems asmenims ar asmeniniams poreikiams pritrūksta lėšų, pavyzdžiui, reikalinga vartojimo paskola, todėl tenka skolintis. Priklausomai nuo kredito sumos, termino ir metų palūkanų dydžio bendros vartojimo kredito kainos metinė norma gali būti įvairi kaip ir mėnesio įmoka.

Pavyzdžiui, įsteigiamos įmonės, kurios veikia kaip klientų tarpininkai padedant gauti paskolas ir vertina, kad paskolos gavėjo mokama suma būtų kuo jam palankesnė, analizuoja kokia bus kredito gavėjo mokama suma, 12 mėn. palūkanų norma, mėnesio įmoka, kredito davėjo sutarties sudarymo mokestis, kredito davėjo sutarties administravimo mokestis ir t. t., ir pateikia asmeninį pasiūlymą. Praktikoje galima sutikti įvairių įmonių su “logo” (taip vadinamu pavadinimu), kurios įvertina savo klientų, pavyzdžiui kaip veikiančių verslininkų, finansinius įsipareigojimus, jų turimo nekilnojamojo turto ar kito turto vertę, galimą paskolos palūkanų normą, užpildo už klientus paraišką ir perveda pinigus į jų banko sąskaitą.

Pavyzdžiui, įkuriamos mažosios bendrijos, kurios teikia tarpininkavimo paslaugas dėl paskolos suteikimo savo klientams. Mažoji bendrija gali užsiimti įvairia teisine veikla ir teikti tarpininkavimo paslaugas, padedančias klientams gauti paskolas. Tokios mažosios bendrijos, vykdydamos savo tarpininkavimo veiklą sudaro klientams verslo planus, vertina jų mokumą, taip pat bendradarbiauja su kredito įstaigomis, siekdamos klientams padėti gauti kuo palankesnėmis sąlygomis paskolas. Galiausiai tokių mažųjų bendrijų paslaugų (tarpininkavimo) gavėjai pasirašo paskolos sutartis su finansinėmis institucijomis. Pavyzdžiui, kai asmeniui reikalinga bendra vartojimo kredito paskola ir kiti atvejai.

Tokiu atveju šie tarpininkavimo paslaugą iš mažųjų bendrijų gavę asmenys papildomai turi sumokėti finansavimo suradimo mokestį.

Tarpininkavimo vertinimas PVM prasme pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika (pavyzdžiui, bylos C-453/05 Volker Ludwig, C-259/11 DTZ Zadelhoff vof), tarpininkavimo veiklai priskiriama ir derybų veikla, kurią gali sudaryti: nurodymas vienai iš sutarties šalių, kad tokia sutartis gali būti sudaroma, sutarties su kita šalimi sudarymas, derybos kliento vardu ir sąskaita dėl abipusių įsipareigojimų detalių.

Mažosios bendrijos valdymo struktūra, apimanti vadovo ir narių vaidmenis bei atsakomybes, taip pat turi įtakos tarpininkavimo paslaugų teikimui. Teisiniai susitarimai, apibrėžiantys vadovo ir narių santykius, bei sprendimų priėmimo procesai dėl vadovo paskyrimo ir atleidimo yra svarbūs aspektai.

Pavyzdžiui, ESTT minėtoje byloje buvo nagrinėtas klausimas, ar finansų patarėjo veikla, kai jis analizuoja paties surastų klientų turtinę padėtį, siekdamas padėti jiems gauti paskolą, gali būti laikoma derybų dėl paskolos suteikimo paslauga, kuriai taikoma PVM lengvata. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad finansų patarėjui atlyginama tik su sąlyga, jog finansų patarėjo rasti ir konsultuoti klientai sudaro paskolos sutartį, minėtą finansų patarėjo veiklą PVM tikslais laikė derybų dėl paskolos suteikimo paslauga.

PVM taisyklių taikymas tarpininkavimo paslaugoms ir administravimo mokestis

Išvada tokia, kad tarpininkavimo paslaugomis laikomos paslaugos, kurių tikslas yra padaryti viską, kas būtina, kad dvi šalys sudarytų paskolos suteikimo sutartį. Tai reiškia, jog paslaugą teikiantis asmuo analizuoja kliento turtinę padėtį, jo finansinius poreikius, derasi dėl paskolos sąlygų, rengia sutarties pasiūlymą, atlygį (komisinius) gauna su sąlyga, kad jo surasti klientai pasirašys paskolos sutartį ir kt.

Mažųjų bendrijų veiklą reglamentuoja išsamus Mažųjų bendrijų įstatymo nustatytas valdymą veiklą pertvarkymą pabaigą apimantis pagrindas, kuris apima steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, taip pat narių teises ir pareigas. Šis pagrindas yra svarbus ir PVM taisyklėms, taikomoms tarpininkavimo paslaugoms.

Todėl tokiais atvejais mažųjų bendrijų teikiamos paslaugos, kuomet taip tarpininkaujant kredito įstaiga suteikia paskolą asmeniui ir jis sumoka mažajai bendrijai finansavimo sudarymo mokestį, PVM tikslais laikomos tarpininkavimo dėl paskolos suteikimo paslaugomis. Pastarosios PVM neapmokestinamos pagal PVM įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taigi, PVM neapmokestinamos tokios mažųjų bendrijų tarpininkavimo paslaugos dėl paskolos suteikimo.

Finansinės galimybės mažosioms bendrijoms

Mažosios bendrijos turi įvairias finansines galimybes, kurios leidžia joms efektyviai valdyti savo veiklą. Pirmiausia, mažosios bendrijos gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, kas suteikia joms didelį lankstumą ir galimybę adaptuotis prie besikeičiančios rinkos. Be to, mažosios bendrijos nariai moka įnašus, kurie nustatomi narių susirinkime, o pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui. Tai leidžia mažosioms bendrijoms efektyviai valdyti savo finansus ir siekti savo tikslų, ir jo finansiniai reikalavimai bei veiklos statusas yra svarbūs, ypač kai kreipiamasi dėl banko paskolų.

Pavyzdžiui, mažosios bendrijos nariai gali nuspręsti investuoti į naują projektą, kuris padidins bendrijos pelningumą. Narių susirinkime nustatomi įnašai, kurie bus skirti šiam projektui finansuoti, įskaitant visą sumą ir susijusias išlaidas. Tokiu būdu mažosios bendrijos gali greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir išnaudoti atsiradusias galimybes. Be to, mažosios bendrijos gali pasinaudoti įvairiomis finansavimo galimybėmis, tokiomis kaip bankų paskolos ar ES fondų parama, siekdamos plėsti savo veiklą ir didinti konkurencingumą.

Paskolos sąlygos

Kredito gavėjo mokama suma

Kredito gavėjo mokama suma yra bendra suma, kurią kredito gavėjas turi grąžinti kredito davėjui. Ši suma apima paskolos sumą, palūkanas, administravimo mokestį ir kitus mokesčius. Kredito gavėjo mokama suma yra vienas svarbiausių kredito sąlygų, kurį kredito gavėjas turi žinoti prieš sudarydamas kredito sutartį. Pavyzdžiui, jei mažoji bendrija skolinasi 10 000 eurų su 5% metine palūkanų norma ir 2% administravimo mokesčiu, bendra kredito gavėjo mokama suma bus didesnė nei tik paskolos suma, nes į ją įeina ir papildomi mokesčiai. Todėl svarbu atidžiai įvertinti visas sąlygas ir išlaidas, kad būtų galima tiksliai suprasti, kokia bus bendra finansinė našta.

Sutarties sudarymo mokestis

Sutarties sudarymo mokestis yra mokestis, kurį kredito gavėjas turi mokėti kredito davėjui už kredito sutarties sudarymą. Šis mokestis yra vienas iš kredito sąlygų, kurį kredito gavėjas turi žinoti prieš sudarydamas kredito sutartį. Sutarties sudarymo mokestis gali būti fiksuotas arba procentinis nuo paskolos sumos. Pavyzdžiui, jei sutarties sudarymo mokestis yra 1% nuo paskolos sumos, tai skolinantis 10 000 eurų, mokestis bus 100 eurų. Šis mokestis gali būti įtrauktas į bendrą kredito gavėjo mokamą sumą arba mokamas atskirai. Todėl svarbu iš anksto žinoti šio mokesčio dydį ir kaip jis bus taikomas.

Mėnesio įmoka

Mėnesio įmoka yra suma, kurią kredito gavėjas turi mokėti kredito davėjui kas mėnesį. Ši suma apima paskolos dalį, palūkanas ir administravimo mokestį. Mėnesio įmoka yra vienas svarbiausių kredito sąlygų, kurį kredito gavėjas turi žinoti prieš sudarydamas kredito sutartį. Pavyzdžiui, jei mažoji bendrija skolinasi 10 000 eurų su 5% metine palūkanų norma ir 2% administravimo mokesčiu, mėnesio įmoka bus apskaičiuojama pagal šias sąlygas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mėnesio įmoka gali keistis, jei palūkanų norma yra kintama. Todėl būtina atidžiai peržiūrėti kredito sutarties sąlygas ir įsitikinti, kad mėnesio įmoka yra priimtina ir įmanoma mokėti visą kredito laikotarpį.

Palūkanų norma

Palūkanų norma yra procentas, kuris yra taikomas paskolos sumai. Ši norma yra vienas svarbiausių kredito sąlygų, kurį kredito gavėjas turi žinoti prieš sudarydamas kredito sutartį. Palūkanų norma gali būti fiksuota arba kintama. Fiksuota palūkanų norma reiškia, kad palūkanų procentas išliks toks pats visą kredito laikotarpį, o kintama palūkanų norma gali keistis priklausomai nuo rinkos sąlygų. Pavyzdžiui, jei mažoji bendrija pasirenka paskolą su fiksuota 5% palūkanų norma, ji žinos, kad palūkanos išliks tokios pačios visą kredito laikotarpį. Tačiau jei pasirenkama kintama palūkanų norma, palūkanos gali didėti arba mažėti priklausomai nuo rinkos sąlygų, kas gali turėti įtakos mėnesio įmokai ir bendrai kredito gavėjo mokamai sumai. Todėl svarbu atidžiai įvertinti, kuri palūkanų norma yra tinkamiausia pagal mažosios bendrijos finansinius poreikius ir galimybes.

Pagrindinės PVM prievolės mažajai bendrijai

Privalomas registravimasis PVM mokėtoju šiuo metu (2024 m.) yra, kuomet:

Viršijama 45 000 eurų riba per paskutinius 12 mėnesių už šalies teritorijoje patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

Iš ES PVM mokėtojų ar privalančių jais būti įsigytų prekių vertė per kalendorinius metus yra didesnė kaip 14 000 eurų (neįskaitant PVM, sumokėto ES).

Jei mažoji bendrija viena ar kartu su susijusiais asmenimis kontroliuoja keletą juridinių asmenų, kurie vykdo ekonominę veiklą, ir visų jų pajamos iš PVM apmokestinamos veiklos per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų, ar bendra iš kitos ES valstybės narės įsigyjamų prekių vertė per kalendorinius metus viršija 14 000 eurų, tuomet kontroliuojami juridiniai asmenys ir ji pati privalo įregistruoti PVM mokėtojais. Mažojoje bendrijoje vadovas yra atsakingas už šių prievolių vykdymą, o valdymo struktūra gali apimti tiek vadovą, tiek narių susirinkimą.

Tačiau privalomas registravimasis PVM mokėtojais netaikomas asmenų grupei, jeigu tokie asmenys gali įrodyti, kad:

1. nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir

2. jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.

Narių susirinkimas mažojoje bendrijoje yra svarbus priimant pagrindinius sprendimus, įskaitant vadovo paskyrimą ar atleidimą bei PVM prievolių valdymą.

Pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, o mažosios bendrijos yra įsteigtos santuokos metu, tai abi įmonės priklauso sutuoktiniams bendra jungtinės nuosavybės teise ir yra kontroliuojamos abiejų sutuoktinių. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių vadovai yra skirtingi asmenys (pvz., MB „A“ vadovė žmona, o MB „B“ vadovas vyras) ir įmonės faktiškai vykdo, pavyzdžiui, visiškai skirtingą veiklą, vertinant prievolę registruotis PVM mokėtojais, abiejų įmonių pajamos būtų sumuojamos tik tuo atveju, jeigu šios įmonės (MB „A“ ir MB „B“) veiktų viena kitos naudai ar interesais, t. y. vykdytų susijusią ekonominę veiklą.

Teisingai apskaičiuoti individualios veiklos mokesčius nėra sudėtinga, jeigu nuolat vedate pajamas, fiksuojate išlaidas ir naudojatės atnaujintomis mokesčių skaičiavimo priemonėmis. Tai padeda išvengti klaidų deklaruojant pajamas, tiksliau planuoti pinigų srautus ir iš anksto pasiruošti mokestiniams įsipareigojimams.