Atnaujinta 2025-04-24
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų – teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Valstybinė darbo inspekcija paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas.
Kas yra išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos.
Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje – tuo daugiau jam gali priklausyti.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Išeitinė išmoka nepriklauso
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbuotojams, kurie įmonėje išdirbo mažiau nei vienerius metus – gali būti taikomas minimalus išeitinės išmokos dydis, dažniausiai sudarantis vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumą.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Pavyzdžiui:
- Darbuotojams, kurie įmonėje išdirbo nuo 5 iki 10 metų – priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
- Išdirbus nuo 10 iki 20 metų – išeitinė išmoka gali siekti trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį.
- Išdirbusiems daugiau nei 20 metų – gali priklausyti net iki šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Jo vidutinių darbo užmokesčių suma yra pagrindas pagal kurį apskaičiuojama išeitinė išmoka darbuotojams, atleidžiamiems be jų kaltės.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?
Pagal Lietuvos darbo kodeksą, išeitinė išmoka turi būti išmokama per mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos. Ši išmoka gali būti mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, kol darbuotojas pradės naują darbą arba iki tam tikro laiko limito, priklausomai nuo darbo santykių trukmės.
Taip pat darbo sutartyje gali būti numatyta, kad išmoka bus išmokėta iš karto atleidimo dieną, ypač jei darbo santykiai nutrūksta ne darbuotojo kaltės pagrindu ir reikia greitos finansinės pagalbos.
Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį.
Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti savo veiklą?
Gavus išeitinę išmoką – ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai.
JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape.
Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.
Prisijunk prie mūsų
RegistruotisSąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis.
Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
