Atnaujinta 2024-11-16
Mažųjų bendrijų leidžiami atskaitymai
Mažosios bendrijos apibrėžimas ir teisės
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą bei šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas. Svarbu paminėti, kad mažosios bendrijos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles, kas suteikia papildomą saugumą verslo dalyviams. Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, todėl jos veiklos spektras yra labai platus.
Mažosios bendrijos narių teisės ir pareigos yra aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme. Nariai turi teisę dalyvauti mažosios bendrijos valdyme, gauti informaciją apie jos veiklą, priimti sprendimus dėl bendrijos veiklos, gauti pelną ir naudotis kitomis teisėmis, numatytomis įstatyme. Tai užtikrina, kad mažosios bendrijos nariai gali aktyviai dalyvauti įmonės valdyme ir priimti svarbius sprendimus.
Mažosios bendrijos nuostatuose yra nurodyta daug svarbių aspektų, tokių kaip mažosios bendrijos pavadinimas, teisinė forma, veiklos tikslai, organai ir jų kompetencija, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, narių susirinkimo sušaukimo tvarka, lėšų kaip avansu išmokamo pelno narių asmeniniams poreikiams paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos, naujų narių priėmimo tvarka, nario savanoriško pasitraukimo iš mažosios bendrijos tvarka, atsiskaitymo su nariais, savanoriškai pasitraukiančiais iš mažosios bendrijos, tvarka, narių susipažinimo su mažosios bendrijos dokumentais ir kita informacija tvarka, informavimo apie ketinimą parduoti nario teises tvarka, šaltinis, kuriame skelbiami mažosios bendrijos vieši pranešimai, nuostatų keitimo tvarka, veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas, nuostatų sudarymo data, kitos nuostatos, kurios pagal šį įstatymą turi būti nurodytos mažosios bendrijos nuostatuose.
Svarbu atkreipti dėmesį į mažosios bendrijos narių teisių ribojimus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje. Ši nuostata nustato, kad mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo, tačiau bendra tokių paslaugų ar darbų atlygio suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Tai užtikrina, kad mažosios bendrijos nariai negalėtų piktnaudžiauti savo padėtimi ir užtikrina sąžiningą atlygio paskirstymą.
Tokie teisiniai reglamentai padeda užtikrinti, kad mažosios bendrijos veiktų skaidriai ir efektyviai, o jų nariai turėtų aiškiai apibrėžtas teises ir pareigas.
Mažųjų bendrijų įstatymas ir leidžiami atskaitymai
Panagrinėkime aktualiausius klausimus, kokios išlaidos priskiriamos mažųjų bendrijų leidžiamiems atskaitymams. Pavyzdžiui, priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų tokios mažosios bendrijos sąnaudos kaip konsultacinės, juridinės, informacinės ir pan. išlaidos, įskaitant audito, vertinimo, sertifikavimo ir pan. paslaugas; mokesčiai notarui už dokumentų įforminimą; išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu teismuose, arbitraže ir ikiteisminiuose ginčuose, finansinės atskaitomybės skelbimo išlaidos, spaudos leidinių, techninės, metodinės ir kitų informacinio pobūdžio įmonės veiklai vykdyti reikalingų leidinių įsigijimo bei prenumeravimo, muitinės dokumentų rengimo išlaidos. Be to, išlaidos, kurios yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, taip pat yra mažosios bendrijos leidžiami atskaitymai, įskaitant bendrijos narių asmeniniams poreikiams. Pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys negali sudaryti darbo sutarties su bendrija, tačiau ji gali samdyti kitus darbuotojus ne narius pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad jei mažosios bendrijos darbuotojai (pavyzdžiui, jie yra ne nariai, bet mažoji bendrija juos samdo kaip išorinius asmenis atlikti tam tikrus darbus) gauna tam tikrą naudą darbuotojų naudai ir ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra apmokestinama arba taikoma lengvata ir neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (t. y. yra gyventojų pajamų mokesčio objektas yra tiek apmokestinamosios, tiek ir neapmokestinamosios pajamos), tai tokia nauda bus leidžiami atskaitymai skaičiuojant pelno mokestį. Pagal Lietuvos pelno mokesčio įstatymą, biudžetą ir pelno mokestis yra reguliuojami taip, kad tam tikri mokesčiai, mokami į biudžetą, įskaitant pelno mokestį, negali būti atskaityti iš pajamų.
Mažoji bendrija gali būti įsteigta elektroniniu būdu naudojant standartinius steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos sistemą.
Pasitaiko atvejų, kuomet mažosios bendrijos turi išlaidų, kurios susijusios su rinkos konjunktūros tyrimu, prekių ir paslaugų realizavimo rinkos paieškos (mokestis už dalyvavimą konkursuose) išlaidos, projektų parengimo konkursui išlaidos (įskaitant nelaimėtuosius). Taip pat būna atvejų, kuomet mažosios bendrijos, vykdydamos verslą, potencialiems klientams nemokamai perduoda nedidelį prekių kiekį bandymams ir naujų gaminių gamybai, kad vartotojai ir jų produkcijos pirkėjai galėtų susipažinti su naujų prekių pranašumais. Arba sutinkami atvejai, kuomet mažoji bendrija užsako rinkos tyrimus. Tokiu atveju svarbu, kad atliekamas rinkos tyrimas būtų susijęs su tos mažosios bendrijos vykdoma ar planuojama vykdyti ekonomine veikla ir būtų tokių tyrimų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui, mažoji bendrija vykdo lengvųjų automobilių pardavimus ir užsako rinkos tyrimus apie tokių automobilių pardavimą Lietuvoje ir Latvijoje siekiant palyginti ir įvertinti, ar mažajai bendrijai verta steigti filialią ir Latvijoje. Taigi visi išvadinti atvejai priskiriami leidžiamiems atskaitymams skaičiuojant pelno mokestį. Žinoma, sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos mažosios bendrijos narių rengimo ir perkvalifikavimo išlaidos, įskaitant, pavyzdžiui, personalo apmokymą dirbti įrengimais, įvaldyti (diegti) naujas technologijas, kvalifikacijos kėlimo išlaidos (įskaitant užsienio kalbų kursus), kai tai susiję su jų einamomis pareigomis. Be to, mažojoje bendrijoje atlikto finansinės veiklos audito sąnaudas leidžiamiems atskaitymams priskirti ir iš pajamų atskaityti galima pasirinktinai:
arba tą mokestinį laikotarpį, kurį audito paslaugos buvo atliktos,
arba tą mokestinį laikotarpį, už kurį auditas buvo atliktas.
Svarbu pažymėti, kad klaidų ir netikslumų taisymas ankstesniuose mokestinių laikotarpių gali žymiai sumažinti finansinę naštą įmonėms. Mokamas į biudžetą ir mokesčiai, tokie kaip PVM ir pajamų mokestis, negali būti atskaityti iš apmokestinamojo pelno.
Taigi mažosios bendrijos leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Pelno mokesčio statymas nenustato ko kita. Šios sąnaudos mažina mažosios bendrijos apmokestinamąjį pelną. Pridėtinės vertės mokestis mokamas yra neatskaitomas išlaidas.
Kokie yra mažųjų bendrijų ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai reglamentuojama Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 2 dalyje, pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos; ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos; komandiruočių sąnaudos ir t. t. Išlaidos, įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau nei prieš 18 mėnesių be tinkamos dokumentacijos, negali būti naudojamos mokesčių atskaitymams.
Atskaitymų tipai
Atskaitymų tipai yra įvairūs ir priklauso nuo jų paskirties bei teisinio pagrindo. Pagrindiniai atskaitymų tipai yra leidžiami atskaitymai, neleidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių atskaitymai. Leidžiami atskaitymai yra sąnaudos, kurios mokesčių institucijų pripažįstamos kaip tinkamos mažinti apmokestinamąjį pelną. Tai gali būti įvairios išlaidos, susijusios su įmonės veikla, pavyzdžiui, konsultacinės paslaugos ar darbuotojų mokymai. Neleidžiami atskaitymai yra sąnaudos, kurios negali būti atimamos iš pajamų, kai apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas. Tai gali būti, pavyzdžiui, asmeninės išlaidos, baudos ar fondus sumokėtos baudos delspinigiai.
Be to, baudos ir baudos, sumokėtos į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos, taip pat negali būti atimamos iš pajamų.
Ribojamų dydžių atskaitymai yra sąnaudos, kurios yra ribojamos pagal mokesčių tikslus, pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Kitokios išmokos už susijusių taip pat negali būti atimamos iš pajamų, kai apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas. Šie atskaitymų tipai padeda užtikrinti teisingą ir skaidrų mokesčių apskaičiavimą.
Neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos taip pat nėra leidžiamos kaip atskaitymai.
Kai mažoji bendrija sumoka VSD, PSD ir sumokėtos baudos delspinigiai už savo narį
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Mažosios bendrijos leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal VSD įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos MB nario VSD įmokos.
Pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš pajamų atskaitomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyti mokesčiai, išskyrus pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą ir įmonės už gyventojus sumokėtus mokesčius (kurių mokėjimo prievolė nustatyta gyventojams), taip pat kituose įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytos visų rūšių rinkliavos ir privalomos įmokos.
Todėl leidžiamiems atskaitymams priskiriama suma, nuo kurios vadovaujantis VSD įstatymu ir Socialinio draudimo įstatymu nustatyta tvarka apskaičiuojamos VSD ir PSD įmokos už mažosios bendrijos narį. Mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams skirtos išmokos, viršijančios nustatytą sumą, bus laikomos asmeninėmis išmokomis arba pelno paskirstymu, atsižvelgiant į naujus teisės aktų pakeitimus.
Nuo šios sumos apskaičiuotos ir sumokėtos VSD ir PSD įmokos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Kada gali būti mažosios bendrijos narių asmeniniams pajamos natūra
Praktikoje neretai būna atvejų, kad mažoji bendrija, vykdydama VSDĮ ir SDĮ nuostatas, už mažosios bendrijos narį sumoka šiuose teisės aktuose nustatyto dydžio VSD ir PSD įmokas. Mažąją bendriją, kaip verslo organizacijos formą Lietuvoje, pastarąjį dešimtmetį vis labiau pripažįsta dėl jos tinkamumo Lietuvos gyventojams, užpildant spragą tarp individualios veiklos ir uždarųjų akcinių bendrovių.
Tuomet jos lėšomis į biudžetą sumokėtos VSD ir PSD įmokos, nebūtų pripažįstamos jos nario pajamomis, gautomis natūra.
Tačiau, jeigu mažoji bendrija už savo narį sumokėtų VSD ar PSD įmokas, viršijančias VSD įstatymo ir SD įstatymo nustatytus dydžius, tai šiuose teisės aktuose nustatytus dydžius viršijančios mažosios bendrijos sumokėtos VSD ir PSD įmokos galėtų būti pripažįstamos jos nario natūra gautomis pajamomis. Šiuo atveju turėtų būti vertinamos visos su šių (viršijančių) įmokų mokėjimu susijusios aplinkybės, kad būtų nustatyta, ar mažosios bendrijos narys gavo naudą – pajamas natūra, ar ne.
Esmė tokia, jog pajamos natūra pripažįstamos tais atvejais, kai naudos atsiradimas yra sąlygotas turto natūra davėjo ir natūra gavėjo tam tikrais ekonominiais interesais, santykiais, susijusiais su darbine ar panašia veikla, ir dėl sandorių įtakos.
Apmokestinamasis pelnas
Apmokestinamasis pelnas yra pelnas, kuris yra apmokestinamas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą. Jis apskaičiuojamas atėmus iš pajamų sąnaudas, kurios yra pripažįstamos mokesčių institucijų kaip tinkamos mažinti apmokestinamąjį pelną. Tai reiškia, kad visos leidžiamos sąnaudos, susijusios su įmonės veikla, gali būti atimamos iš pajamų, taip mažinant apmokestinamąjį pelną. Tačiau apmokestinamasis pelnas yra didinamas dėl neleidžiamų atskaitymų, tokių kaip mokestis mokamas į biudžetą, kurie negali būti atimami iš pajamų. Šis procesas užtikrina, kad tik teisėtai pripažintos sąnaudos mažina pelno mokestį, o tai padeda išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrina sąžiningą mokesčių apskaičiavimą.
Be to, teisės aktų pažeidimus gali lemti finansinės baudos, kurios taip pat yra neleidžiamos atskaityti iš apmokestinamojo pelno.
Neleidžiami atskaitymai apima ir valstybės fondus sumokėtos baudos, kurios negali būti atimamos iš pajamų.
Pridėtinės vertės mokestis mokamas į biudžetą taip pat nėra atskaitomas, kai skaičiuojamas apmokestinamasis pelnas.
B klasės pajamos: pajamų mokestis mokamas į biudžetą apskaičiavimas
Kaip skaičiuoti gyventojų pajamų mokestį pripažinus mažosios bendrijos už jos narį sumokėtas VSD įstatymo ir SD įstatymo nustatytus dydžius viršijančias VSD ir PSD įmokas mažosios bendrijos nario natūra gautomis pajamomis?
Tokiu atveju gyventojų pajamų mokestį nuo natūra gautų pajamų privalės sumokėti MB narys, metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. VMI pateikdamas Deklaraciją GPM311. Jeigu mažosios bendrijos narys yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai yra B klasei priskiriamos pajamos.
Vadinasi, deklaracijoje GPM311 mažosios bendrijos narys turės deklaruoti visas tiek pinigais, tiek natūra mokestiniu laikotarpiu gautas visų rūšių pajamas, išskyrus neapmokestinamas nedeklaruojamas pajamas.
Teisinis pagrindas
Teisinis pagrindas dėl atskaitymų yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas teisingas ir skaidrus mokesčių apskaičiavimas, atsižvelgiant į sąnaudų prigimtį ir jų ryšį su įmonės veikla. Lietuvos Respublikos teisės aktai, tokie kaip Pelno mokesčio įstatymas, nustato, kokios sąnaudos laikomos leidžiamomis atskaityti. Šie apribojimai padeda išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrina, kad tik būtinos ir tiesiogiai su verslo veikla susijusios išlaidos, arba vieneto vykdomai veiklai sąnaudos, gali būti atimamos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Tai reiškia, kad visos sąnaudos turi būti pagrįstos ir dokumentuotos, kad būtų pripažintos leidžiamais atskaitymais.
Atskaitymų dokumentavimas
Atskaitymų dokumentavimas yra esminis procesas, užtikrinantis, kad atskaitymai yra teisingi ir skaidrūs. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, visos sąnaudos, kurios laikomos leidžiamomis atskaityti, turi būti tinkamai dokumentuotos. Tai reiškia, kad įmonės turi turėti visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius sąnaudų pagrįstumą ir jų ryšį su įmonės veikla. Tikslus ir skaidrus atskaitymų dokumentavimas padeda išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrina, kad tik būtinos ir tiesiogiai su verslo veikla susijusios išlaidos gali būti atimamos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Tai taip pat padeda užtikrinti, kad įmonės laikosi visų teisės aktų reikalavimų.
Atskaitymų pavyzdžiai
Atskaitymų pavyzdžiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo jų paskirties ir teisinio pagrindo. Pavyzdžiui, leidžiami atskaitymai gali apimti sąnaudas, susijusias su konsultacinėmis paslaugomis, darbuotojų mokymais ar rinkos tyrimais. Šios sąnaudos yra pripažįstamos mokesčių institucijų kaip tinkamos mažinti apmokestinamąjį pelną. Neleidžiami atskaitymai gali apimti asmenines išlaidas, baudas ar kitas sąnaudas, kurios negali būti atimamos iš pajamų. Ribojamų dydžių atskaitymai gali apimti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, kurios yra ribojamos pagal mokesčių tikslus. Šie pavyzdžiai padeda suprasti, kokios sąnaudos gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais ir kokios negali būti atimamos iš pajamų, kai apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas.
Kelios alternatyvos mažosios bendrijos nariai
Iš mažosios bendrijos natūra gautas pajamas jos narys galės savo pasirinkimu priskirti, t. y., deklaruoti kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (02 pajamų rūšies kodu) arba kaip pajamas iš paskirstytojo pelno – dividendus (pajamų rūšies kodu 26).
Atitinkamai su darbo santykiais susijusios pajamos, deklaruotos 02 pajamų rūšies kodu būtų apmokestinamos taikant 20 . pajamų mokesčio tarifą, o pajamos iš paskirstytojo pelno- dividendai, deklaruotos pajamų rūšies kodu 26, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Žinoma, deklaracijoje GPM311 apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą mažosios bendrijos narys privalės sumokėti įmokos kodu 1441 į vieną iš VMI pajamų surenkamųjų sąskaitų iki Deklaracijos GPM311 pateikimo termino pabaigos (kitų metų gegužės 1 d.).
Kas yra neleidžiami atskaitymai?
Neleidžiami atskaitymai yra sąnaudos, kurios negali būti atimamos iš pajamų, kai apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas. Tai reiškia, kad šios išlaidos neįtraukiamos į leidžiamus atskaitymus ir neturi tiesioginės įtakos mokesčių mokėtojo pelno mokesčio sumažinimui. Pavyzdžiui, sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos išlaidos, susijusios su teisės aktų pažeidimais, yra laikomos neleidžiamais atskaitymais. Taip pat į šią kategoriją patenka asmeninės išlaidos, kurios nėra susijusios su įmonės veikla. Šie apribojimai padeda užtikrinti teisingą ir skaidrų mokesčių apskaičiavimą, nes tik būtinos ir tiesiogiai su verslo veikla susijusios išlaidos gali būti atimamos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.
Neleidžiamų atskaitymų poveikis įmonės pelno mokesčiui
Neleidžiami atskaitymai turi tiesioginį poveikį įmonės apmokestinamajam pelnui, nes jie negali būti atimami iš pajamų. Tai reiškia, kad įmonė turi sumokėti didesnį pelno mokestį, jei turi neleidžiamų atskaitymų. Pavyzdžiui, jei įmonė patiria išlaidų, kurios yra laikomos neleidžiamais atskaitymais, tokios kaip sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos netesybos į biudžetą ir valstybės fondus, šios išlaidos negali būti atimamos iš pajamų. Tai padidina apmokestinamąjį pelną ir, atitinkamai, pelno mokestį. Todėl svarbu atidžiai stebėti ir dokumentuoti visas sąnaudas, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus.
Išimtys dėl neleidžiamų atskaitymų
Nors paprastai neleidžiami atskaitymai neturi išimčių, tam tikros sąnaudos, susijusios su teisėta veikla, gali būti laikomos leidžiamais atskaitymais. Pavyzdžiui, sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais, pagal įstatymus gali būti neapmokestinamos, todėl ir sąnaudos, susijusios su šia veikla, negali būti įtrauktos kaip leidžiami atskaitymai. Taip pat, jei įmonė patiria išlaidų, kurios yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su jos vykdoma veikla, jos gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais, net jei jos iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip neleidžiami atskaitymai. Svarbu konsultuotis su specialistais ir turėti visus reikalingus dokumentus, kad būtų užtikrintas teisingas ir skaidrus mokesčių apskaičiavimas.
